Esu ne karta turejusi zaizdeliu skrandyje. Bent anksciau tai opalige buvo vadinama, o gastritas, kai uzdegimas skrandzio( paumejimas, paasitrejimas ligos). Gal ka ne taip supratus buvau. Bet skrandis mano nuo pat vaiksyts silpnas buvo. Ne karta ligoninej gulejus del tu zaizdeliu. Man daznai atsiverdavo nedideles, bet gilios zaizdos, ir vis kitoj vietoj. Opalige turejua grynai nerviniu pagrindu. Esu zmogus, kuris viska ima giliai i sirdi. Kol nesibaige mano mokslai, studijos, tol vis turedavau problemu. Man budavo dideli skausmai tiek pries ir tiek po valgio. Pusdavo pilva tiek, kad tekdavo kelnes ar sijonus atsisgetti. Pilvas palikdavo kietas. Rugstys daznai sukildavo. Baigaiu studija, liko tik darbai, ir praejo. Dabar tikrai retai kada beuzeina man skrandzio skausmai, nebent dar turiu likusia problema, kad sunkiai virskina, nuo riebaus maisto pykina.
Pasiskaitinejau kiek daugiau cia. Ryjus as tas zarnas ne karta, teko ir dar ta rusiska, stora ryt, ir kreida gert. Bande mano tevai irgi visokiu laiudisku piremoniu, kopsutu sulciu kist, dar kazkokios darzoves sulciu. Nu slykstyne, fe. Negeriau. Jautri maistui buvau nuo visai mazu dienu. Kai man buvo irgi gal 10 metu prasidejo skausmai, tada pionieriu stovykloj kaip tik buvau. Tada pirma kart mane istyre, ryjau zarna ir rado tris zaiszdeles. Pavasari, vel atsinaujino. Ir taip eidavo metai is metu, ruduo -pavasaris. Gydytojai is pat pradziu visi kartojo, kad man tik nuo nervu, nuo per daug itampos. Sudiju metais turejau bauba destytuva, kuris velgi pasidarbavo tiek, kad vien ji pamacius mane susukdavo, ir vel atsiduriau ligoninej. Ramybe daugeliui turinciu problemu su skandziu yra svarbi.