padrasinai tu mane, nebe taip bijosiu dabar......
niu dziaugiuos kartu, Pypt!!! kad viskas ok
padrasinai tu mane, nebe taip bijosiu dabar......
padrasinai tu mane, nebe taip bijosiu dabar......
Sekmės Tau- viskas bus gerai 
linkiu šaunaus ar šaunios 
. Svarbu, kad šalia tavęs yra mylimas ir mylintis žmogus.
linkiu šaunaus ar šaunios . Svarbu, kad šalia tavęs yra mylimas ir mylintis žmogus.
niu va, palengvejo!!!!!!!!!!!!!
O as vistik manau, kad pirmiausia su juo reiketu tiesiog pasisneketi- paaiskinti KODEL tu nori teketi, kas tau negerai tokioj situacijoje. Nes jei jus gyvenat kartu, po vestuviu faktiskai niekas nepasikeis.
Pries kuri laika as pati panasiai elgiaus, bet tokius kvailus dalykus aiskinau, jog jauciuosi prastesne uz tas, kurias vede ju mylimi zmones... ir t.t.
Pries kuri laika as pati panasiai elgiaus, bet tokius kvailus dalykus aiskinau, jog jauciuosi prastesne uz tas, kurias vede ju mylimi zmones... ir t.t.
Spurga, o as nesiulyciau pastoti vien del to, kad tavo draugas tave vestu 
Jau tikrai geresne iseitis paciai pasipirsti 
kaip Hereja aprase su akyciu klapsejimu 
Jau tikrai geresne iseitis paciai pasipirsti kaip Hereja aprase su akyciu klapsejimu
Manau, kad nestumas nera geriausia iseitis. Neduok Dieve, nepasisektu gyvenime ir jus atsidurtumet prie skyrybu slenkscio (aisku as to nelinkiu, bet daug poru tuokiasi is dideles meiles ir 
tampa is meiles, bet visgi statistika skyrybu atzvilgiu negailestinga). Tada vyras galetu mestelt fraze "vedziau nes laukeisi". Man asmeniskai tai butu labai skaudu, lyg vestuves butu ne is meiles, o is pareigos.
Maniskis is pradziu irgi svaigo apie savus namus ir visa kita. O laikas bega ir tikrai norisi iteisinti santykius. Buvo toks metas, kai turejom apsigyventi vienam mieste ir as sugalvojau, kad gyvensim atskirai. Sviesiai tiesiai pasakiau, kad tai darysime todel, kad jei gyventume kartu, jam tai butu labai patogu ir vestuviu lauktume iki pensijos. Priejom kompromisa - jis man pasipirso, nuo rudens gyvenam kartu, o vasara kelsim vestuves.
tampa is meiles, bet visgi statistika skyrybu atzvilgiu negailestinga). Tada vyras galetu mestelt fraze "vedziau nes laukeisi". Man asmeniskai tai butu labai skaudu, lyg vestuves butu ne is meiles, o is pareigos. Maniskis is pradziu irgi svaigo apie savus namus ir visa kita. O laikas bega ir tikrai norisi iteisinti santykius. Buvo toks metas, kai turejom apsigyventi vienam mieste ir as sugalvojau, kad gyvensim atskirai. Sviesiai tiesiai pasakiau, kad tai darysime todel, kad jei gyventume kartu, jam tai butu labai patogu ir vestuviu lauktume iki pensijos. Priejom kompromisa - jis man pasipirso, nuo rudens gyvenam kartu, o vasara kelsim vestuves.
sunku ka ir patarti...aisku niestumas pagreitintu ivykius...bet ar tai geriausia iseitis??? aisku, nesituokti vien del to, kad neturit namo, milijono, sodybos prie ezero ir jachtos - gal neverta...beje, vyrai visi bijo vedybu kaip velniai kryziaus..cia jiems kazkoks kompelksas...viengungystes dziaugsmu praradimas...panciu uzsidejimas....
as pavyzdziui juokais paklausiau vyro, kai dar darugavom, koks skaicius jam geriau patinka...2003 ar 2004. jis pasake, kad 2003...gerai, sakau, tada ir bus musu vestuves..taip ir data isrinkom...(rugpjucio menesi)...bet po kokiu poros menesiu pasijutau ir teko tuoktis ne rugpjucio menesi, o geguzes 
as pavyzdziui juokais paklausiau vyro, kai dar darugavom, koks skaicius jam geriau patinka...2003 ar 2004. jis pasake, kad 2003...gerai, sakau, tada ir bus musu vestuves..taip ir data isrinkom...(rugpjucio menesi)...bet po kokiu poros menesiu pasijutau
ir teko tuoktis ne rugpjucio menesi, o geguzes
O as siulyciau dar paprastesni dalyka Tiesiog bekalbant ir beklapsint akytemis apie ateities planus, lyg netycia padusauti, kad jau vaikucio kaip ir noretusi, o laikas vietoje nestovi... Nereikia ir pastoti-uzteks tik uzsiminti, kad jau nori tureti Daugelis vyru vaikus isivaizduoja tik seimoje, todel jeigu jis tave tikrai karstai myli, nores igyvendinti tavo nora ir gal pasistengs suplanuoti vestuves 
O po vestuviu juk ne is kart butina gandru sulaukti
Tiesiog bekalbant ir beklapsint akytemis apie ateities planus, lyg netycia padusauti, kad jau vaikucio kaip ir noretusi, o laikas vietoje nestovi... Nereikia ir pastoti-uzteks tik uzsiminti, kad jau nori tureti Daugelis vyru vaikus isivaizduoja tik seimoje, todel jeigu jis tave tikrai karstai myli, nores igyvendinti tavo nora ir gal pasistengs suplanuoti vestuves O po vestuviu juk ne is kart butina gandru sulaukti
As nerizikuociau pastoti pries vestuves arba "neplanuotai", kadangi teko paragauti vienisos mamos dalios gyvenime visko buna, tu nezinai kaip tavo draugas sureaguos, gal jam pasirodys kad tu ji apgavai.
gyvenime visko buna, tu nezinai kaip tavo draugas sureaguos, gal jam pasirodys kad tu ji apgavai.
Aš taip pat manau, kad neverta pastoti prieš vedybas, nes gal paskui suprasi kad jis netas, o vaikas jau bus.
mat kaip jus vyrus sutvarstot.. o as galvojau, kad viskas ivyksta netycia.. bet gal zmogus dar nenori vaiku? gal apie tai irgi turetum su juo pasneketi, aisku neklausti akivaizdziai, bet jo nuomone isgirsti pries zengiant toki zingsni vertetu.. ar ne?
o as galvojau, kad viskas ivyksta netycia.. bet gal zmogus dar nenori vaiku? gal apie tai irgi turetum su juo pasneketi, aisku neklausti akivaizdziai, bet jo nuomone isgirsti pries zengiant toki zingsni vertetu.. ar ne?
Kai mes draugavom, aš irgi dažnai akytėm klapsėdavau, pamačiusi mažą vaikiuką (labai myliu vaikučius) ištirpdavau ir jam aiškindavau, koks nuostabus tas vaikelis ir kaip nuostabu tokį turėti ... Ir dar savo laiku labai kankinausi, kai jis niekaip negalėjo apsispręsti, ar nori su manim būti "visą likusį gyvenimą", ar ne. Bet žinote, apie ką galvoju dabar? Kai jau ruošiamės vestuvėms, taip norėtųsi sugrąžinti atgal tą draugystės pradžią, kai taip nedrąsu buvo prisiliesti, paimti už rankos, o jau pirmąkart sakomų žodžių "Aš tave myliu" klausyčiau ir klausyčiau... 
Deja, pirmas kartas niekada nebegrįš... Bet iš to, ką parašiau, norėjau tik papostringauti, kad kartais gal nebūtinai reikia skubėti, o galima tiesiog pasimėgauti tuo santykių etapu, kuris yra...
... Ir dar savo laiku labai kankinausi, kai jis niekaip negalėjo apsispręsti, ar nori su manim būti "visą likusį gyvenimą", ar ne. Bet žinote, apie ką galvoju dabar? Kai jau ruošiamės vestuvėms, taip norėtųsi sugrąžinti atgal tą draugystės pradžią, kai taip nedrąsu buvo prisiliesti, paimti už rankos, o jau pirmąkart sakomų žodžių "Aš tave myliu" klausyčiau ir klausyčiau... Deja, pirmas kartas niekada nebegrįš... Bet iš to, ką parašiau, norėjau tik papostringauti, kad kartais gal nebūtinai reikia skubėti, o galima tiesiog pasimėgauti tuo santykių etapu, kuris yra...
