, jei judu nesugebate išsiaiškinti savo santykių? o be to, nėra kur ir skubėti. Mes su vyru pragyvenom kartu 6 metus, kol susituokėm. ir nereikėjo nei pačiai pirštis, nei "netyčia pastoti".
Keista, ruošiesi gyventi su žmogum visą gyvenimą, o planuoji tai jam už akių. Nemanau, kad nėštumas būtų išeitis - kuo dėtas , jei judu nesugebate išsiaiškinti savo santykių? o be to, nėra kur ir skubėti. Mes su vyru pragyvenom kartu 6 metus, kol susituokėm. ir nereikėjo nei pačiai pirštis, nei "netyčia pastoti".
, jei judu nesugebate išsiaiškinti savo santykių? o be to, nėra kur ir skubėti. Mes su vyru pragyvenom kartu 6 metus, kol susituokėm. ir nereikėjo nei pačiai pirštis, nei "netyčia pastoti".
Nesamone nestumu vyra paristi. Gali ir uz borto vienisa su visu nestumu atsidurti, o tada po meteliu verksi kokiam forumo skyreli, kad niekas nenori vesti vienisos motinos arba, kad nebegali pastoti po aborto.
Cia as truputi gal per ciniskai pavariau, bet tikrai nesazininga tokius dalykus planuoti uz mylimo zmogaus nugaros.
Ka as daryciau tavo situacijoj? Ogi nustociau su juo gyventi ir motyvuociau tuo, kad man jau 26 metai ir laikas susirasti zmogu seimai, o gyvenimas susimetus su zmogum, kuris to neplanuoja, yra tik savo laiko gaisinimas. Aisku nebutina taip elgtis, bet nemazai atveju vienoks ar kitoks atsitraukimas padeda, kai vyras per daug bijo isipareigoti. Tai buna jam puiki proga pamastyti, ko jis pats nori. Jei moteris brangi, jis nenori jos prarasti tai ir atlekia su suzadietuviu ziedu ar panasiai. Jei ne, tai moteris sutaupo savo laiko ir gali pradeti svaru puslapi savo gyvenime, o ne po dar kokiu 4 metu.
Cia as truputi gal per ciniskai pavariau, bet tikrai nesazininga tokius dalykus planuoti uz mylimo zmogaus nugaros.
Ka as daryciau tavo situacijoj? Ogi nustociau su juo gyventi ir motyvuociau tuo, kad man jau 26 metai ir laikas susirasti zmogu seimai, o gyvenimas susimetus su zmogum, kuris to neplanuoja, yra tik savo laiko gaisinimas. Aisku nebutina taip elgtis, bet nemazai atveju vienoks ar kitoks atsitraukimas padeda, kai vyras per daug bijo isipareigoti. Tai buna jam puiki proga pamastyti, ko jis pats nori. Jei moteris brangi, jis nenori jos prarasti tai ir atlekia su suzadietuviu ziedu ar panasiai. Jei ne, tai moteris sutaupo savo laiko ir gali pradeti svaru puslapi savo gyvenime, o ne po dar kokiu 4 metu.
| QUOTE (Springlet @ 2004 06 05, 15:22) |
Spurga, o as nesiulyciau pastoti vien del to, kad tavo draugas tave vestu  Jau tikrai geresne iseitis paciai pasipirsti  kaip Hereja aprase su akyciu klapsejimu  |
Visiskai sutinku!!! Pastoti tik tam, kad butu vestuves - kilpa po kaklu is anksto!
Juk nenoretum, kad tave santazu paimtu?
O gal jam baisu? Gal jis bijo, kad nesugebes duoti tai TAI, ko tu verta?
Pasikalbek su savo brangiuoju kaip siulo Hereja
| QUOTE (spurga @ 2004 06 05, 12:51) |
| mes pazistami nuo universiteto laiku, nuo pat pirmojo kurso... Jis toks draugiskas!!!! rimtesni santykiai prasidejo pernai, ir greit nusprendeme gyventi kartu nuomojamame bute.....nemanau, kad labai skubu - pazistami 8 metai, is to skaiciaus vienus metus gyvename kartu........beje, man jau 26........ noriu kazka keisti, nes daugelis vyru nesiima jokios iniciatyvos , paprasciausiai jiems taip labai gerai....... |
O ką tu nori keisti?Turbūt nori ištekėt?Žinok tikrai vedybos neišsprendžia jokių problemų,iš patirties galiu pasakyt, kad gyvenimas "susimetus" kaip tik turi privalumų:kadangi nėra įsipareigojimų, labiau yra vertinami tarpusavio santykiai,kad kažkuris "nepabėgtų"
ir t.t.O vedybos turėtų "surišti" visam gyvenimui-ir varge, ir džiaugsme-ir siūlyčiau tą žingsnį žengti tik ABIEMS to norint ir apsisprendus.
26 metai-ne pasaulio pabaiga:gyvenk sau,tobulėk,mokykis kalbų,keliauk,džiaukis gyvenimu,tikėk meile...
O jei jautiesi subrendus vedyboms ir vaikams-tai pasikalbėk su juo iš širdies:ko nori tu ir apie ką galvoja jis
as tai irgi nesiulyciau nei paciai pirstis, nei vaikiuka pasidaryt. Bent zinau, kad mansikis, jei as pasipirsciau galetu ir pabegt, man jis yra sakes, ksd jei moteris persasi, tai jautiesi kaip spaudziamas, o vaikiukas irgi taip pat, gali pagalvot kad apgavai, jei aisku nesisaugai tai taip, bet jei saugaisi ir pastoji, manau tikrai suabejotu ar neapgavai. o del amziaus ar baimes kad tau jsu 26, tai nereik bijot, man irgi 26, metus gyvenam kartu, bet tuoktis neplanuojam, pakalbam ir tuom viskas baigiasi. O gal jis ne tau skirtas, gal po keliu metu sutiski ta vieninteli ir suprasi, kad istekejai tik begdama nuo senmergystes arba is didelio noro apsivilkt vestuvine suknele, o tai manau ne geriausia iseitis. Visalaik zinau, kad jei bus skirtas tai sukursi siema, jei ne tai ir gyvensi viena ir niekur nepabegsi nuo realybes.
Kai mes pradejome kartu gyventi, tai gal praejus metams ar dviems man prasidejo "lomkes": norejau teketi ir vaiku. Kadangi abu buvome ka tik atvyke gyventi i Vilniu, vos tik pradeje cia isitvirtinti, per metus pakeisdavome po keleta nuomojamu butu, tai vyras buvo pries kategoriskai. Jis sako pirma darbas, nuosavas butas, po to vaikai ir vestuves. O man tragedija buvo didziausia! Vienu metu net issiskyre buvom (1 dienai). Vyrui uzkniso manes klausytis, susikrove daiktus ir grizo pas mama.
Kai po dienos jis vel pasirode, ramiai viska aptarem ir nusprendem, kad vaikas dar per anksti o antru vestuviu maniskis dar tikrai nenorejo. Tada susigalvojau sau plana ir pradejau ji igyvendinti. Dabar kai laukiam leliuko, vestuviu klausimas irgi pats issisprende.
Taip kad, manau reikia laiko. Man dabar tie priekaistai juokingi atrodo. Svarbu, kad kartu gera butu. O vestuves - tik formalumas.
Kai po dienos jis vel pasirode, ramiai viska aptarem ir nusprendem, kad vaikas dar per anksti o antru vestuviu maniskis dar tikrai nenorejo. Tada susigalvojau sau plana ir pradejau ji igyvendinti. Dabar kai laukiam leliuko, vestuviu klausimas irgi pats issisprende.
Taip kad, manau reikia laiko. Man dabar tie priekaistai juokingi atrodo. Svarbu, kad kartu gera butu. O vestuves - tik formalumas.
Vienareiksmiskai manau, kad nestumas jokia iseitis. Negalima zaisti nei vyro, nei vaiko likimais. Pasipirsimas irgi abejotinas sprendimas... Tiesiog, su draugu reikia issiaiskinti nuo pradzios iki galo, kame reikalas. Negalima uz nugaros kazka planuoti, jei atvirai nepasikalbat. Gal jis yra is tokiu zmoniu, kurie taip ir niekada nesubres seimai. Vadinasi, nera ko laukti...
Žinai kaip man buvo, gyvenom nesusituokę du metus. Baigiau universitetą ir atsirado galimybė išvažiuoti į užsienį, santykiai buvo tokie neaiškūs(viskas gerai, bet nieko rimčiau),klausiau jo, ką man daryti, o jis važiuok būtinai,žiūrėk gal pavyks ten tau įsitvirtint, žodžių jokių planų ateičiai) na galvoju, jeigu tu taip, tai ir važiuoju. Išvažiavau, po dviejų mėnesių, kažkaip atsitiko taip, kad negavo poros mano laiškų, o dar bendra draugė jam pasakė, kad tu čia nebūk taip atsipalaidavęs, kad ji grįš(jai buvau užsiminus, kad išvažiavus susipažinau su fainu žmogum). Na ir prasidėjo, ko nesitikėjau, aš čia jau nusivylus mūsųs santykiais, bandau sukt ramunę su kitu, o maniškis likęs Lietuvoj, skambina man kasdien ir sako, kaip jam manęs reikia ir kaip jis nori mane vesti, ir kaip jis nebegali, ir, grįšk ir viskas. Nebuvo taip 
, turėjau apsispręsti 
Grįžau. Dabar mes jau trys metai, kaip vedę. Matyt jiems kartais reikia, kad įvyktų kažkokie kardinalūs pasikeitimai, kas padėtų apsispręsti, kad tu vienintelė, ir be tavęs negali.
O dėl pastojimo, nemanau, kad tinkamas būdas.
, turėjau apsispręsti Grįžau. Dabar mes jau trys metai, kaip vedę. Matyt jiems kartais reikia, kad įvyktų kažkokie kardinalūs pasikeitimai, kas padėtų apsispręsti, kad tu vienintelė, ir be tavęs negali.O dėl pastojimo, nemanau, kad tinkamas būdas.
| QUOTE (Akva @ 2004 06 08, 09:14) |
| Kai po dienos jis vel pasirode, ramiai viska aptarem ir nusprendem, kad vaikas dar per anksti o antru vestuviu maniskis dar tikrai nenorejo. Tada susigalvojau sau plana ir pradejau ji igyvendinti. Dabar kai laukiam leliuko, vestuviu klausimas irgi pats issisprende. |
Akva, išduok paslaptį, koks gi buvo tavo stebuklingasis planas? Norėčiau ir sau ką nors prisitaikyt... Man irgi lomkės dėl vaiko, o brangusis užsispyrė - pirma baigiam namą statyti, ir tik tada (o ta statyba dar mažiausiai metus ar du truks)
| QUOTE (kasiopeja @ 2004 06 08, 12:58) |
| Akva, išduok paslaptį, koks gi buvo tavo stebuklingasis planas? Norėčiau ir sau ką nors prisitaikyt... Man irgi lomkės dėl vaiko, o brangusis užsispyrė - pirma baigiam namą statyti, ir tik tada (o ta statyba dar mažiausiai metus ar du truks) |
O tu nurodyk jam musu, Nesulaukianciu gandro, skyreli paskaityti
Yra toks kiaulystes desnis - kai labai ilgai atidelioji del buities, del karjeros, del lengvesnio gyvenimo - paskui ima ir nebesigauna.............
| QUOTE (Daiva_B. @ 2004 06 08, 10:05) |
| O tu nurodyk jam musu, Nesulaukianciu gandro, skyreli paskaityti Yra toks kiaulystes desnis - kai labai ilgai atidelioji del buities, del karjeros, del lengvesnio gyvenimo - paskui ima ir nebesigauna............. |
Matai, jo argumentai logiški. Ir mano viena pusė, ta kuri logiškai masto, pritaria jam, o kita, ta kuri jausminga, ožius rodo. Tai vat aš dabar labiau savyje kompromiso ieškau.
Dažnai pavyksta, bet PMS ir pilnatis savo daro...O be to, anas pas mane OPTIMISTAS
itariu, kad pasiskaitymas jo optimizmo nepralauš...
