o dėl jausmų, tai esu tikra, kad myli mane ir rūpiu jam, bet kai tik kalba pasisuka atitinkama tema, tai
klausinėja, bet ne mūsų, o tik manęsir skaito moralus man..nepatenkinti tiek jo, tiek mano tėvai tokiu gyvenimu susimetus, bet niekas nieko nesako jam..net norėčiau, kad tėvai būnant kartu užvestų tokią temą, įdomu, ką prie jų pasakys, kaip reaguos...bet gi neprašysiu uošvių -jūs paklauskit, ar ketina mane imt į žmonas
o dėl jausmų, tai esu tikra, kad myli mane ir rūpiu jam, bet kai tik kalba pasisuka atitinkama tema, tai
o dėl jausmų, tai esu tikra, kad myli mane ir rūpiu jam, bet kai tik kalba pasisuka atitinkama tema, tai
QUOTE(*Beautiful*eyes* @ 2010 01 23, 16:51)
Sutinku, kad santuoka daug ka keicia ir niekas man neirodys, kad taip nera
bent jau psichologiskai man pakeistu labai daug ir man to reikia.Susimetimas mano manymu neturi trukti ilgai (man cia repeticija, pasiziureti ar eis sugyventi kartu) ir tikrai negyvenciau susimetus jei atsirastu vaikas, tada jau turetu vesti arba iseiti, man butu zema gyventi nesusituokus turint vaika, as to nepakesciau
del pinigeliu taip pat sutinku, kad sukrapstyt visada galima, tik noro reikia, be to, musu atveju, pokylio tikrai nebus, nes abu to nenorim. Pagalvot ar man verta likt su siuo zmogum as negaliu, nes labai ji myliu, zinau, kad ir jis mane ir mums gera kartu, tiesiog jis is tu, kurie mano, kad santuoka nieko nekeicia ir nera kur skubet, tai mane ir liudina
jis planuoja ateiti kartu, nori buti su manimi, tik kodel bijo santuokos as nzn...gal itakos turi amziaus skirtumas, jis vyresnis 5 metais, gal jam atrodo, kad as per jauna dar
bet cia jau mano rupestis turetu buti, o ne jo. Ai nzn as ka galvot, skaudu ir tiek, kad vienas nori, o kitas del nesuprantamu priezasciu neskuba. Taciau as save pazistu ir zinau, kad jei tai tesis dar n metu, as nelauksiu, truks mano kantrybe ir galbut atsiras kitas zmogus mano gyvenime, bet iki to as tikrai nenoreciau prieit 
O kiek Jums metų, kad vaikinas galvoja, kad Jūs perjauna?
Aš manau, kad dar daugko nežinot. Jūs žinot, kad jis bijo santuokos, bet tikriausiai nežinot, kodėl.
Gal geriausia būtų atvirai pasikalbėt, išklausyt ir t..t..
Tiesiog pasakyt, ko tikitės iš jo, ko norit, papasakot, ko Jūs laukiat iš jo. Aišku ir jo paklaust, kokią ateitį ir kada planuoja. Viskas išaiškėtų...
Papildyta:
QUOTE(nuotaka siaubūnė @ 2010 01 25, 20:42)
aš ir nenorėčiau versti, kaip sakoma - prievarta mylimas nebūsi...
bet va tas ir pikčiausia, kad jokių argumentų...tik tai, kad santuoka nieko nepakeičia...šnd aš piktas
, nes vėlgi bandėm pasikalbėt ta tema ir gavosi -nieko
bet va tas ir pikčiausia, kad jokių argumentų...tik tai, kad santuoka nieko nepakeičia...šnd aš piktas
O gal tiesiog netaip kalbat?
Gal perdaug kritikos? Kaltinat kažkuo?
O gal perdaug dažnai kalbat?
Papildyta:
QUOTE(nuotaka siaubūnė @ 2010 01 25, 21:44)
klausinėja, bet ne mūsų, o tik manęsir skaito moralus man..nepatenkinti tiek jo, tiek mano tėvai tokiu gyvenimu susimetus, bet niekas nieko nesako jam..net norėčiau, kad tėvai būnant kartu užvestų tokią temą, įdomu, ką prie jų pasakys, kaip reaguos...bet gi neprašysiu uošvių -jūs paklauskit, ar ketina mane imt į žmonas
o dėl jausmų, tai esu tikra, kad myli mane ir rūpiu jam, bet kai tik kalba pasisuka atitinkama tema, tai
o dėl jausmų, tai esu tikra, kad myli mane ir rūpiu jam, bet kai tik kalba pasisuka atitinkama tema, tai
O tai kai Jūsų paklaust jo tėvai kažko ta tema, tai ir pasakykit "o tai ar aš pirštis turiu, ar jis? Jo ir klauskit, kada. Aš nežinau"
Papildyta:
QUOTE(Dieter @ 2010 01 25, 21:47)
Gal tiesiog jis jaučia, kad tam žingsniui dar ne laikas. O taip tikrai gali būti. Jei jis myli, rūpinasi, nori būti kartu, nori kartu ir pasenti. Tačiau dar jam ne laikas užmauti žiedą ir prisiekti. 
Aš tai sakyčiau, kad kai 4 metai kartu pragyventi, tai ko daugiau jam ir reikia?
Priprato...
Gerai ir taip.
na metai, manau dažnai nieko neapsprendžia, taip, aš jauna, bet tai nereiškia, kad nesubrendus ar pn...mano pažįstamai tuoj trisdešimt, o vis tiek elgiasi kaip neatsakinga išlepusi paauglė..
Bandėm kalbėtis ir apie ateitį, ir "ar mes kada nors tuoksimės?" tai atsakymas taip, bet kada "nežinau" , apskritai daugeliu atvejų mano draugas nesugeba argumentuoti savo atsakymų, o aš noriu konkretumo...nereikia man kada nors...tegu ir nesituokim dabar, tegu bent jau pereiškia, kad ketinimai rimti -pasiperša...
Aš irgi manau, kaip (Ne)eilinė sako, priprato...o ko vyrui negerai, nėra čia ko keist kažką
Bandėm kalbėtis ir apie ateitį, ir "ar mes kada nors tuoksimės?" tai atsakymas taip, bet kada "nežinau" , apskritai daugeliu atvejų mano draugas nesugeba argumentuoti savo atsakymų, o aš noriu konkretumo...nereikia man kada nors...tegu ir nesituokim dabar, tegu bent jau pereiškia, kad ketinimai rimti -pasiperša...
Aš irgi manau, kaip (Ne)eilinė sako, priprato...o ko vyrui negerai, nėra čia ko keist kažką
QUOTE((ne)eiline @ 2010 01 26, 07:22)
Aš manau, kad dar daugko nežinot. Jūs žinot, kad jis bijo santuokos, bet tikriausiai nežinot, kodėl.
Gal geriausia būtų atvirai pasikalbėt, išklausyt ir t..t..
Tiesiog pasakyt, ko tikitės iš jo, ko norit, papasakot, ko Jūs laukiat iš jo. Aišku ir jo paklaust, kokią ateitį ir kada planuoja. Viskas išaiškėtų...
O jūs galvojat, kad nesikalba? Aš taip nemanau. Tik vyrai ne iš tų kur kalba.Gal geriausia būtų atvirai pasikalbėt, išklausyt ir t..t..
Tiesiog pasakyt, ko tikitės iš jo, ko norit, papasakot, ko Jūs laukiat iš jo. Aišku ir jo paklaust, kokią ateitį ir kada planuoja. Viskas išaiškėtų...
QUOTE(nuotaka siaubūnė @ 2010 01 26, 11:10)
Bandėm kalbėtis ir apie ateitį, ir "ar mes kada nors tuoksimės?" tai atsakymas taip, bet kada "nežinau" , apskritai daugeliu atvejų mano draugas nesugeba argumentuoti savo atsakymų, o aš noriu konkretumo...nereikia man kada nors...tegu ir nesituokim dabar, tegu bent jau pereiškia, kad ketinimai rimti -pasiperša...
Aš irgi manau, kaip (Ne)eilinė sako, priprato...o ko vyrui negerai, nėra čia ko keist kažką
Aš irgi manau, kaip (Ne)eilinė sako, priprato...o ko vyrui negerai, nėra čia ko keist kažką
Su mano drauge ir jos draugu panaši situacija. Ji norėtų gyventi kartu su juo. O jo atsakymai į tai: taip, kada nors gyvensim kartu, vieną dieną susituoksim, kada nors ir viakų turėsim.
O dėl to pripratimo? Nepykit, kad klausiu, tiesiog smalsu, kaip kitos poros gyvena ir elgiasi. Ar jūs daug ką darote už jį? Jam viskas pakišta po norisi? Ir maisto lėkštė, ir švarūs išlyginti drabužiai?
QUOTE(Dieter @ 2010 01 26, 10:18)
O dėl to pripratimo? Nepykit, kad klausiu, tiesiog smalsu, kaip kitos poros gyvena ir elgiasi. Ar jūs daug ką darote už jį? Jam viskas pakišta po norisi? Ir maisto lėkštė, ir švarūs išlyginti drabužiai? 
nea, mes visus darbus dalijamės per pus...jei aš gaminu maistą, tai jis dengia stalą ir plauna indus, jei aš tvarkausi, tai priverstas tvarkytis ir jis, nesispyrioja...bet pats nėra iš tų tvarkingųjų, kur pamato, kad jau laikas grindis plaut, nea, maniškiui reikia pasakyt, kad jau išsiplaunam grindis...bet aš nestresuoju dėl to, kad reikia parodyt pirštu (nu, gal kartais, kai grįžtu pavargus o jis sako žiūrėk - susitvarkiau -ir būna suplauti indai o aplink betvarkė)
A, suprantu
Tai dar gerai, kad susitvarko, nors ir lieptas
Vakar masčiau, kad čia tokia sena ir neišsenkanti tema.
Kad priežasčių gali būti daugybė, o mes apie jas net nepagalvojame. 
Juk vien užmautas žiedelis ir paprašymas būti jo žmona (be tikslios datos kada), nuramintų širdį
Žinotume, kad tai tikra. (Sąlyginai)
Nežinau ar gerai mąstau, tačiau žiūriu iš savo varpinės, suvokimo, šeimyniškoms moterims tai sunkiau. Kai jos nori šeimos, nori saugumo, gal jau ir apie vaikus pagalvoja.
Nežinau ar taip yra, čia tik man taip atrodo.
Tai dar gerai, kad susitvarko, nors ir lieptas
Vakar masčiau, kad čia tokia sena ir neišsenkanti tema.
Juk vien užmautas žiedelis ir paprašymas būti jo žmona (be tikslios datos kada), nuramintų širdį
Nežinau ar gerai mąstau, tačiau žiūriu iš savo varpinės, suvokimo, šeimyniškoms moterims tai sunkiau. Kai jos nori šeimos, nori saugumo, gal jau ir apie vaikus pagalvoja.
QUOTE(Dieter @ 2010 01 26, 10:36)
Vakar masčiau, kad čia tokia sena ir neišsenkanti tema.
Kad priežasčių gali būti daugybė, o mes apie jas net nepagalvojame. 
Juk vien užmautas žiedelis ir paprašymas būti jo žmona (be tikslios datos kada), nuramintų širdį
Žinotume, kad tai tikra. (Sąlyginai)
Nežinau ar gerai mąstau, tačiau žiūriu iš savo varpinės, suvokimo, šeimyniškoms moterims tai sunkiau. Kai jos nori šeimos, nori saugumo, gal jau ir apie vaikus pagalvoja.
Nežinau ar taip yra, čia tik man taip atrodo.
Juk vien užmautas žiedelis ir paprašymas būti jo žmona (be tikslios datos kada), nuramintų širdį
Nežinau ar gerai mąstau, tačiau žiūriu iš savo varpinės, suvokimo, šeimyniškoms moterims tai sunkiau. Kai jos nori šeimos, nori saugumo, gal jau ir apie vaikus pagalvoja.
susitinku su Jumis, tikrai būtų daug ramiau ir tikriau...o dabar, kaip straipsnį rašė - pilkoji meilės zona, tarpas tarp nieko rimto ir vedybų...nenoriu būti tik sugyventine, nes esu kitaip auklėta -šeima yra vertybė o ne sumesti draugėn daiktai
Sveikutes
Isirasysiu ir as prie jusu, musu padetis tokia pati, beveik .. 4 metai, mylim vienas kita, gyvenam, nesipykstam, auginam suneli, bet va varpai neskamba nors tu ka
ir juokinga ir graudu
... jau kai laukiausi, galvojau viena diena tikrai ims ir pasipirs, bet ne, paskui pagimdziau, dar pats prie gydytoju sake, tuoksimes, .. metai dar praejo ir vel nieko ... nesuprantu as jo ... nukreipta tema apie vestuves, baigiasi tuo, kad - o kam ju reikia, juk ir taip laimingi ... antspaudas nieko nekeicia .. ir dar tas 100 kartu girdetas klausimas, kodel tu nori tuoktis, mazdaug as turiu jam pasakyti priezasty?!!! ... ir tada ima pats destyti - del baltos sukneles, del draugu, giminiu, nuotrauku, sventes ir t.t. .... man tiesiog truksta zodziu merginos
tikrai myli ir viskas ok, bet kame to priezaastis?
As zinau, kad as galeciau ji priversti ir nusivesti prie altoriaus, bet to nenoriu, noriu abipusio noro .... Kodel jiems taip sunku ispildyti visu merginu, gal daugiau vaikiska svajone, tapti nors 1 diena princese ....
Man is vis sunku ... nes nuo mazens mano visos svajones galima sakyti issipilde, nors gyevnom paprastai, bet viskas issipilde
tik va is svajone .... tikriausiai ir liks svajone ...arba lauks gol galutinai pasensiu susiraukslesiu ir tada jau pati nebenorsiu vestuviu
Pabodo, kai visi vadina zmona, nors tokia nesu, oficialiai
dar pradzioj visiems dadurdavau, kad as dar ne zmona, bet keik galima tai kartoti
Va ir as issiliejau
Noriu palinketi, kad greiciau mylimieji pirstusi
Isirasysiu ir as prie jusu, musu padetis tokia pati, beveik .. 4 metai, mylim vienas kita, gyvenam, nesipykstam, auginam suneli, bet va varpai neskamba nors tu ka
As zinau, kad as galeciau ji priversti ir nusivesti prie altoriaus, bet to nenoriu, noriu abipusio noro .... Kodel jiems taip sunku ispildyti visu merginu, gal daugiau vaikiska svajone, tapti nors 1 diena princese ....
Man is vis sunku ... nes nuo mazens mano visos svajones galima sakyti issipilde, nors gyevnom paprastai, bet viskas issipilde
Pabodo, kai visi vadina zmona, nors tokia nesu, oficialiai
Va ir as issiliejau
Noriu palinketi, kad greiciau mylimieji pirstusi
Sveika, prisijungusi prie mūsų būrio, AGarbanėle
QUOTE(nuotaka siaubūnė @ 2010 01 26, 12:10)
Bandėm kalbėtis ir apie ateitį, ir "ar mes kada nors tuoksimės?" tai atsakymas taip, bet kada "nežinau" , apskritai daugeliu atvejų mano draugas nesugeba argumentuoti savo atsakymų, o aš noriu konkretumo...nereikia man kada nors...tegu ir nesituokim dabar, tegu bent jau pereiškia, kad ketinimai rimti -pasiperša...
Aš irgi manau, kaip (Ne)eilinė sako, priprato...o ko vyrui negerai, nėra čia ko keist kažką
Aš irgi manau, kaip (Ne)eilinė sako, priprato...o ko vyrui negerai, nėra čia ko keist kažką
Tai Jūs ir pasakykit, kad jum konkretumo reikia. Pati juk nežinot, ar galit ateitį su juo planuot, ar čia šiaip sau laiką leidžiat...
o tas pasipiršimas tai nieko gero. Va moteriškės kiek rašo. Pasipiršo, o jau kelis metus vestuvių kaip nėra, taip nėra. Ir net kalbos apie tai nėra. Negerai...
Papildyta:
QUOTE(Dieter @ 2010 01 26, 12:18)
O jūs galvojat, kad nesikalba? Aš taip nemanau. Tik vyrai ne iš tų kur kalba.
Su mano drauge ir jos draugu panaši situacija. Ji norėtų gyventi kartu su juo. O jo atsakymai į tai: taip, kada nors gyvensim kartu, vieną dieną susituoksim, kada nors ir viakų turėsim.
Tas 'kada nors' ir veda iš proto. Bet jei žmogus kalba neargumentuotai, ir taip visada, tai nereikia ir tikėtis, kad jis vieną dieną ims ir argumentuos savo žodžius. Tiesiog galbūt jo toks būdas.
O dėl to pripratimo? Nepykit, kad klausiu, tiesiog smalsu, kaip kitos poros gyvena ir elgiasi. Ar jūs daug ką darote už jį? Jam viskas pakišta po norisi? Ir maisto lėkštė, ir švarūs išlyginti drabužiai?
Su mano drauge ir jos draugu panaši situacija. Ji norėtų gyventi kartu su juo. O jo atsakymai į tai: taip, kada nors gyvensim kartu, vieną dieną susituoksim, kada nors ir viakų turėsim.
O dėl to pripratimo? Nepykit, kad klausiu, tiesiog smalsu, kaip kitos poros gyvena ir elgiasi. Ar jūs daug ką darote už jį? Jam viskas pakišta po norisi? Ir maisto lėkštė, ir švarūs išlyginti drabužiai?
aš negalvoju, kad nesikalba. Aš galvoju, kad nežino tikrųjų priežasčių. Kiekvieną, mokantį kalbėt, galima prakalbint
Atidėliojimas velnias žino dėl ko nėra rimtas normalus dalykas.
Dėl pripratimo tai manau nesvarbu, ar padaryta kažkas už jį, ar ne. Manau, kad po 4 metų pragyventų kartu, santuoka jau nelabai ką pakeistų. Gyvenimas tiesiog toliau tekėtų sava vaga. Atsirastų tik įsipareigojimas, kurio vyrai labiausiai ir vengia. O dabar viskas paprasta. Yra moteris, kuri daro viską, ką darytų žmona, bet jis jai neįsipareigojęs. Ech, kaip patogu...
Papildyta:
QUOTE(Dieter @ 2010 01 26, 12:36)
A, suprantu
Tai dar gerai, kad susitvarko, nors ir lieptas
Vakar masčiau, kad čia tokia sena ir neišsenkanti tema.
Kad priežasčių gali būti daugybė, o mes apie jas net nepagalvojame. 
Juk vien užmautas žiedelis ir paprašymas būti jo žmona (be tikslios datos kada), nuramintų širdį
Žinotume, kad tai tikra. (Sąlyginai)
Nežinau ar gerai mąstau, tačiau žiūriu iš savo varpinės, suvokimo, šeimyniškoms moterims tai sunkiau. Kai jos nori šeimos, nori saugumo, gal jau ir apie vaikus pagalvoja.
Nežinau ar taip yra, čia tik man taip atrodo.
Tai dar gerai, kad susitvarko, nors ir lieptas
Vakar masčiau, kad čia tokia sena ir neišsenkanti tema.
Juk vien užmautas žiedelis ir paprašymas būti jo žmona (be tikslios datos kada), nuramintų širdį
Nežinau ar gerai mąstau, tačiau žiūriu iš savo varpinės, suvokimo, šeimyniškoms moterims tai sunkiau. Kai jos nori šeimos, nori saugumo, gal jau ir apie vaikus pagalvoja.
O Jūs paskaitykit ir pagalvokit apie tas, kurioms jau keli metai kaip pasipiršo, o vestuvių temos vengia kaip velnias kryžiaus.
Pasipiršo, kad būtų ramiau.
Tada tikriausiai ir klausimas "tai kada tekėsi?" labiau žeidžia. Žiedelis ant rankos yra, bet nuo to niekas nesikeičia.
Juk sužadėtuvių žiedas reiškia, kad pasižadat vienas kitam. Jis simbolizuoja tą laukimą. O ko laukti? Kol visgi ateis pasiryžimas?
Manau, kad negalima taip moterų kankinti. Reikia pasikalbėt ir tiesiai šviesiai pasakyt, planuoja ateitį su Jumis, ar ne...
Tas žiedelis ne ką ir pakeičia...







