Mano atveju viskas kitaip, ne aš, o jis nori vestuvių
O kalbant apie tas moteris, tai matyt pačios kaltos, kad tiek laiko gyvendamos nemoka prakalbinti savo išrinktųjų partnerių.
QUOTE(nuotaka siaubūnė @ 2010 01 26, 13:08)
susitinku su Jumis, tikrai būtų daug ramiau ir tikriau...o dabar, kaip straipsnį rašė - pilkoji meilės zona, tarpas tarp nieko rimto ir vedybų...nenoriu būti tik sugyventine, nes esu kitaip auklėta -šeima yra vertybė o ne sumesti draugėn daiktai
Bet todėl ir reikia prieš kartu apsigyvenant susitarti dėl ateities, susiplanuoti, kas, ir kada bus. Nes žmonės visai skirtingai įsivaizduoja ateitį. Jūs ėjot kartu gyventi su mintimi, kad susituoksit, o jis - kad gyvensit kartu ir tiek.
Jau 4 metai praėjo. Judinkit šitą reikalą, nes kuo daugiau laiko praeis, tuo labiau nusistovės toks gyvenmimas...
Papildyta:
QUOTE(Dieter @ 2010 01 26, 23:32)
Tai žinot ką daugelis atsako? Taip, kada nors... ir t.t. Kiek man yra žinoma, jie vis gieda tą pačią dainelę.
Mano atveju viskas kitaip, ne aš, o jis nori vestuvių
O kalbant apie tas moteris, tai matyt pačios kaltos, kad tiek laiko gyvendamos nemoka prakalbinti savo išrinktųjų partnerių.
Mano atveju viskas kitaip, ne aš, o jis nori vestuvių
O kalbant apie tas moteris, tai matyt pačios kaltos, kad tiek laiko gyvendamos nemoka prakalbinti savo išrinktųjų partnerių.
aš tai čia nebūčiau linkusi ieškoti kaltų. Kalta pati situacija ir tas nepagalvojimas, einant gyventi kartu.
Juk daugybė moterų ėjimą kartu gyventi įsivaizduoja kaip rimtą žingsnį vedybų link ir net nepagalvoja, kad vaikinas net negalvoja apie tai.
QUOTE((ne)eiline @ 2010 01 26, 22:36)
Bet todėl ir reikia prieš kartu apsigyvenant susitarti dėl ateities, susiplanuoti, kas, ir kada bus. Nes žmonės visai skirtingai įsivaizduoja ateitį. Jūs ėjot kartu gyventi su mintimi, kad susituoksit, o jis - kad gyvensit kartu ir tiek.
Jau 4 metai praėjo. Judinkit šitą reikalą, nes kuo daugiau laiko praeis, tuo labiau nusistovės toks gyvenmimas...
Papildyta:
aš tai čia nebūčiau linkusi ieškoti kaltų. Kalta pati situacija ir tas nepagalvojimas, einant gyventi kartu.
Juk daugybė moterų ėjimą kartu gyventi įsivaizduoja kaip rimtą žingsnį vedybų link ir net nepagalvoja, kad vaikinas net negalvoja apie tai.
Jau 4 metai praėjo. Judinkit šitą reikalą, nes kuo daugiau laiko praeis, tuo labiau nusistovės toks gyvenmimas...
Papildyta:
aš tai čia nebūčiau linkusi ieškoti kaltų. Kalta pati situacija ir tas nepagalvojimas, einant gyventi kartu.
Juk daugybė moterų ėjimą kartu gyventi įsivaizduoja kaip rimtą žingsnį vedybų link ir net nepagalvoja, kad vaikinas net negalvoja apie tai.
O įsivaizduokim situaciją, kai lyg ir susitaria dėl ateities, žino norus ir planus. Sutaria apsigyventi kartu, vestuves iškelt. Ir pradeda gyventi, o kaip nėrs vestuvių, taip nėra. Taip, kad ir susitarimas nepadės.
O kodėl negalvoja??? Nes jos su jais nesikalba. Na, tiksliau kalba, bet kalba jos, o jie jų net nesiklauso. Jos neprakalbina SB noramaliai ta tema. Klausimas ar kada nors mane vesi? Tai jis ir atsako: kada nors.
Čia tik vienas dalykas, nemokėjimas poroje susikalbėti. Ir taip ne tik dėl vestuvių. Vėliau žiūrėk nesusikalbės dėl vaikų, jų auklėjimo, padėjimo namuose ir t.t. ir pan.
QUOTE(Dieter @ 2010 01 26, 23:38)
O įsivaizduokim situaciją, kai lyg ir susitaria dėl ateities, žino norus ir planus. Sutaria apsigyventi kartu, vestuves iškelt. Ir pradeda gyventi, o kaip nėrs vestuvių, taip nėra. Taip, kad ir susitarimas nepadės.
O kodėl negalvoja??? Nes jos su jais nesikalba. Na, tiksliau kalba, bet kalba jos, o jie jų net nesiklauso. Jos neprakalbina SB noramaliai ta tema. Klausimas ar kada nors mane vesi? Tai jis ir atsako: kada nors.
Čia tik vienas dalykas, nemokėjimas poroje susikalbėti. Ir taip ne tik dėl vestuvių. Vėliau žiūrėk nesusikalbės dėl vaikų, jų auklėjimo, padėjimo namuose ir t.t. ir pan.
O kodėl negalvoja??? Nes jos su jais nesikalba. Na, tiksliau kalba, bet kalba jos, o jie jų net nesiklauso. Jos neprakalbina SB noramaliai ta tema. Klausimas ar kada nors mane vesi? Tai jis ir atsako: kada nors.
Čia tik vienas dalykas, nemokėjimas poroje susikalbėti. Ir taip ne tik dėl vestuvių. Vėliau žiūrėk nesusikalbės dėl vaikų, jų auklėjimo, padėjimo namuose ir t.t. ir pan.
Na aš manau, kad kai vyktų toks pokalbis, kiekvienas pasakytų, ką galvoja, ko nori ir žinotų, ko gali tikėtis. Susitarimų nereikia pamiršti. Juos reikia vykdyti. Juk nebus taip, kad susitars, o paskui nevykdys....
Nemanau, kad merginos klausia "ar kada nors mane vesi" tiesiog manau, kad pokalbyje reikia daugiau nuoširdumo, reikia pasakyti, kodėl netenkina tokia situacija, kodėl nori vestuvių ir t..t.. Svarbiausia atvirai kalbėti, o ne šiaip "kada mane vesi?"
Nemanau, kad taippat nesusikalbės dėl vaikų auklėjimo ar padėjimo namuose. Apie buitinius dalykus kalbėti daug paparsčiau. O manau nėra žmogaus, nežinančio, kad jau ko ko, bet vestuvių tai vyrai bijo kaip nežinia ko (nesakau, kad visi).
Manau, kad svarbiausia yra ateitį planuoti. Ir ne vienai sau mintyse, o kartu, nes negali žinoti, kokią ateitį su Tavimi mato kitas žmogus. Ir ar išvis mato...
Nesakau, kad jei sutarta, jog vestuvės pvz po 2 metų, tai trūks plyš tada ir daryt. Būna, kad kažkas pasikeičia. Gal pinigėlių pritrūksta, gal dar kas. Bet turi būti numatyta data (kuri gali būti atidėta dėl kažkokių svarbių priežasčių. Kai data nėra numatyta, tai raiškia, kad vetsuvės bus "kada nors". O tai tikriausiai reiškia "niekada".
Sutinku su jumis 
Tačiau iš pažįstamų vaikinų/vyrų žinau kad jie nėra mėgėjai atvirai kalbėti net ir su savo draugėm. Yra tokių kurie planuoja, sako, kalba, tačiau labai apstarkčiai. Yra tokių kurie išvis nekalba.
Apsikritai santykiuose svarbiausias dalykas yra kalnėjimas, atviras ir nuoširdus. Tačiau pasitaiko, kad viena pusė nebūna išgirsta.
Šiaip ar taip, aš tai linkiu mokėt kalbėt ir ne tik, bet mokėti ir išklausyti.
Man asmeniškai dėl to nebuvo kilę bėdų. Gal dėl to, kad visada viską sakau argumentuotai, paremdama ne tik noru, jausmais, bet svariais dalykais.
O čia buvo išsakyta, kad kiti vyrai nieko aiškaus nesako ir net neargumentuoja. Bet juk to daryt nepriversi, jei jis nenori ta tema kalbėt juk netrauksi už liežuvio. Va, tada ir mastai žmogus ar nori toliau tokio gyvenimo su juo ar geriau sukti kitais keliais.
Tačiau iš pažįstamų vaikinų/vyrų žinau kad jie nėra mėgėjai atvirai kalbėti net ir su savo draugėm. Yra tokių kurie planuoja, sako, kalba, tačiau labai apstarkčiai. Yra tokių kurie išvis nekalba.
Apsikritai santykiuose svarbiausias dalykas yra kalnėjimas, atviras ir nuoširdus. Tačiau pasitaiko, kad viena pusė nebūna išgirsta.
Šiaip ar taip, aš tai linkiu mokėt kalbėt ir ne tik, bet mokėti ir išklausyti.
Man asmeniškai dėl to nebuvo kilę bėdų. Gal dėl to, kad visada viską sakau argumentuotai, paremdama ne tik noru, jausmais, bet svariais dalykais.
O čia buvo išsakyta, kad kiti vyrai nieko aiškaus nesako ir net neargumentuoja. Bet juk to daryt nepriversi, jei jis nenori ta tema kalbėt juk netrauksi už liežuvio. Va, tada ir mastai žmogus ar nori toliau tokio gyvenimo su juo ar geriau sukti kitais keliais.
QUOTE(Dieter @ 2010 01 27, 00:05)
Sutinku su jumis
Tačiau iš pažįstamų vaikinų/vyrų žinau kad jie nėra mėgėjai atvirai kalbėti net ir su savo draugėm. Yra tokių kurie planuoja, sako, kalba, tačiau labai apstarkčiai. Yra tokių kurie išvis nekalba.
Apsikritai santykiuose svarbiausias dalykas yra kalnėjimas, atviras ir nuoširdus. Tačiau pasitaiko, kad viena pusė nebūna išgirsta.
Šiaip ar taip, aš tai linkiu mokėt kalbėt ir ne tik, bet mokėti ir išklausyti.
Man asmeniškai dėl to nebuvo kilę bėdų. Gal dėl to, kad visada viską sakau argumentuotai, paremdama ne tik noru, jausmais, bet svariais dalykais.
O čia buvo išsakyta, kad kiti vyrai nieko aiškaus nesako ir net neargumentuoja. Bet juk to daryt nepriversi, jei jis nenori ta tema kalbėt juk netrauksi už liežuvio. Va, tada ir mastai žmogus ar nori toliau tokio gyvenimo su juo ar geriau sukti kitais keliais.
Tačiau iš pažįstamų vaikinų/vyrų žinau kad jie nėra mėgėjai atvirai kalbėti net ir su savo draugėm. Yra tokių kurie planuoja, sako, kalba, tačiau labai apstarkčiai. Yra tokių kurie išvis nekalba.
Apsikritai santykiuose svarbiausias dalykas yra kalnėjimas, atviras ir nuoširdus. Tačiau pasitaiko, kad viena pusė nebūna išgirsta.
Šiaip ar taip, aš tai linkiu mokėt kalbėt ir ne tik, bet mokėti ir išklausyti.
Man asmeniškai dėl to nebuvo kilę bėdų. Gal dėl to, kad visada viską sakau argumentuotai, paremdama ne tik noru, jausmais, bet svariais dalykais.
O čia buvo išsakyta, kad kiti vyrai nieko aiškaus nesako ir net neargumentuoja. Bet juk to daryt nepriversi, jei jis nenori ta tema kalbėt juk netrauksi už liežuvio. Va, tada ir mastai žmogus ar nori toliau tokio gyvenimo su juo ar geriau sukti kitais keliais.
Iš dalies sutinku, bet ne visiškai.
Kad dauguma vaikinų/vyrų - ne mėgėjai kalbėt, tikrai taip. Bet pokalbį išvystyt tikrai įmanoma. Reikia suprast, kaip prieit prie žmogaus. Reikia, kad nesijaustų spaudžiamas ir t..t..
Aš irgi visada kalbu argumentuotai ir nebūna pas mane "nes aš taip manau". Bet ne visada argyumentai padeda. Kartais žmogus, neturėdamas, ką atsakyti, gali tiesiog tylėti. Manau, kad svarbiausia - savo argumentai neremti prie sienos. Reikia kalbėti, ko nori, kodėl nori, o ne reikalauti.
Manau, kad su nekalbančiu žmogumi nėra ir k eiti kartu gyventi. Pavargčiau už liežuvio visą gyvenimą traukti.
QUOTE((ne)eiline @ 2010 01 26, 23:09)
Iš dalies sutinku, bet ne visiškai.
Kad dauguma vaikinų/vyrų - ne mėgėjai kalbėt, tikrai taip. Bet pokalbį išvystyt tikrai įmanoma. Reikia suprast, kaip prieit prie žmogaus. Reikia, kad nesijaustų spaudžiamas ir t..t..
Aš irgi visada kalbu argumentuotai ir nebūna pas mane "nes aš taip manau". Bet ne visada argyumentai padeda. Kartais žmogus, neturėdamas, ką atsakyti, gali tiesiog tylėti. Manau, kad svarbiausia - savo argumentai neremti prie sienos. Reikia kalbėti, ko nori, kodėl nori, o ne reikalauti.
Manau, kad su nekalbančiu žmogumi nėra ir k eiti kartu gyventi. Pavargčiau už liežuvio visą gyvenimą traukti.
Galbūt ne visos moka taip gražiai ir tinkamai prakalbinti savu vyrus/draugus. Kad dauguma vaikinų/vyrų - ne mėgėjai kalbėt, tikrai taip. Bet pokalbį išvystyt tikrai įmanoma. Reikia suprast, kaip prieit prie žmogaus. Reikia, kad nesijaustų spaudžiamas ir t..t..
Aš irgi visada kalbu argumentuotai ir nebūna pas mane "nes aš taip manau". Bet ne visada argyumentai padeda. Kartais žmogus, neturėdamas, ką atsakyti, gali tiesiog tylėti. Manau, kad svarbiausia - savo argumentai neremti prie sienos. Reikia kalbėti, ko nori, kodėl nori, o ne reikalauti.
Manau, kad su nekalbančiu žmogumi nėra ir k eiti kartu gyventi. Pavargčiau už liežuvio visą gyvenimą traukti.
Jei jis pats nekalba, kaip jūs sakot, reikia prieiti, nespausti. O tai irgi reikia mokėti padaryti.
QUOTE(Dieter @ 2010 01 27, 00:11)
Galbūt ne visos moka taip gražiai ir tinkamai prakalbinti savu vyrus/draugus.
Jei jis pats nekalba, kaip jūs sakot, reikia prieiti, nespausti. O tai irgi reikia mokėti padaryti.
Jei jis pats nekalba, kaip jūs sakot, reikia prieiti, nespausti. O tai irgi reikia mokėti padaryti.
Na mano nuomone, jei jau eina kartu gyventi, tai pažįsta žmogų. Negi eisi kartu gyventi su žmogum, su kuriuo net negali atvirai pasikalbėti...?
QUOTE((ne)eiline @ 2010 01 26, 23:17)
Na mano nuomone, jei jau eina kartu gyventi, tai pažįsta žmogų. Negi eisi kartu gyventi su žmogum, su kuriuo net negali atvirai pasikalbėti...?
Iš situacijos matyt kad taip ir daro.
Pastebejau, akd vyrai persasi ne toms, kurios tikisi, o toms, kurios nesitiki 
Gal tame ir esme, kad merginos per daug saves sudeda i ta pasipirsimo laukima? 
Jos pacios save "pririsa" prie vyro, o paskui stebisi, kodel jis nesipersa 
Man labai absurdiskai skamba pasakymas: "as dar palauksiu, bet mano kantrybe turi ribas." O paskui sako: "jis mane myli, viskas gerai." Tai ne velnio nera gerai, cia tik saves apgaudinejimas. Kaip gali baigtis kantrybe laukiant pasipirsimo is mylimo zmogaus???????????? Jei ruosiates palikti, kad nesipersa, tai jokia cia meile
Kas liecia kalbejimasi, tai as nenoreciau buti su tuo, kuris pliurpia neuzsiciaupdamas, ir kuriam kalbejimas apie jausmus didelis malonumas. Vyras tam ir yra vyras, kad tvirtai stovetu ant zemes, o ne svaigaliotu. Bet cia jau kiekvienai savo
Merginos kurios laukia pirslybu, duoda uzuomenas ir tikisi, kad vyrai skaitys tarp eiluciu. Bet jie neskaito
Ir jei nesusikalbejimas prasideda dar nesukurus seimos, tai labai didelis klausimas ar apskritai ja reikia kurti
Kad butu laimingos, moterims reikia tik triju dalyku - jausmu, saugumo jausmo ir pagarbos. Ir jei nors vieno dalyko nera, prasideda problemos...
Gal tame ir esme, kad merginos per daug saves sudeda i ta pasipirsimo laukima? Jos pacios save "pririsa" prie vyro, o paskui stebisi, kodel jis nesipersa Man labai absurdiskai skamba pasakymas: "as dar palauksiu, bet mano kantrybe turi ribas." O paskui sako: "jis mane myli, viskas gerai." Tai ne velnio nera gerai, cia tik saves apgaudinejimas. Kaip gali baigtis kantrybe laukiant pasipirsimo is mylimo zmogaus???????????? Jei ruosiates palikti, kad nesipersa, tai jokia cia meile
Kas liecia kalbejimasi, tai as nenoreciau buti su tuo, kuris pliurpia neuzsiciaupdamas, ir kuriam kalbejimas apie jausmus didelis malonumas. Vyras tam ir yra vyras, kad tvirtai stovetu ant zemes, o ne svaigaliotu. Bet cia jau kiekvienai savo
Merginos kurios laukia pirslybu, duoda uzuomenas ir tikisi, kad vyrai skaitys tarp eiluciu. Bet jie neskaito
Ir jei nesusikalbejimas prasideda dar nesukurus seimos, tai labai didelis klausimas ar apskritai ja reikia kurti Kad butu laimingos, moterims reikia tik triju dalyku - jausmu, saugumo jausmo ir pagarbos. Ir jei nors vieno dalyko nera, prasideda problemos...
QUOTE(RedLady @ 2010 01 27, 09:43)
Pastebejau, akd vyrai persasi ne toms, kurios tikisi, o toms, kurios nesitiki Gal tame ir esme, kad merginos per daug saves sudeda i ta pasipirsimo laukima? Jos pacios save "pririsa" prie vyro, o paskui stebisi, kodel jis nesipersa
Man labai absurdiskai skamba pasakymas: "as dar palauksiu, bet mano kantrybe turi ribas." O paskui sako: "jis mane myli, viskas gerai." Tai ne velnio nera gerai, cia tik saves apgaudinejimas. Kaip gali baigtis kantrybe laukiant pasipirsimo is mylimo zmogaus???????????? Jei ruosiates palikti, kad nesipersa, tai jokia cia meile
Kas liecia kalbejimasi, tai as nenoreciau buti su tuo, kuris pliurpia neuzsiciaupdamas, ir kuriam kalbejimas apie jausmus didelis malonumas. Vyras tam ir yra vyras, kad tvirtai stovetu ant zemes, o ne svaigaliotu. Bet cia jau kiekvienai savo
Merginos kurios laukia pirslybu, duoda uzuomenas ir tikisi, kad vyrai skaitys tarp eiluciu. Bet jie neskaito Ir jei nesusikalbejimas prasideda dar nesukurus seimos, tai labai didelis klausimas ar apskritai ja reikia kurti
Kad butu laimingos, moterims reikia tik triju dalyku - jausmu, saugumo jausmo ir pagarbos. Ir jei nors vieno dalyko nera, prasideda problemos...
Gal tame ir esme, kad merginos per daug saves sudeda i ta pasipirsimo laukima? Jos pacios save "pririsa" prie vyro, o paskui stebisi, kodel jis nesipersa Man labai absurdiskai skamba pasakymas: "as dar palauksiu, bet mano kantrybe turi ribas." O paskui sako: "jis mane myli, viskas gerai." Tai ne velnio nera gerai, cia tik saves apgaudinejimas. Kaip gali baigtis kantrybe laukiant pasipirsimo is mylimo zmogaus???????????? Jei ruosiates palikti, kad nesipersa, tai jokia cia meile
Kas liecia kalbejimasi, tai as nenoreciau buti su tuo, kuris pliurpia neuzsiciaupdamas, ir kuriam kalbejimas apie jausmus didelis malonumas. Vyras tam ir yra vyras, kad tvirtai stovetu ant zemes, o ne svaigaliotu. Bet cia jau kiekvienai savo
Merginos kurios laukia pirslybu, duoda uzuomenas ir tikisi, kad vyrai skaitys tarp eiluciu. Bet jie neskaito
Ir jei nesusikalbejimas prasideda dar nesukurus seimos, tai labai didelis klausimas ar apskritai ja reikia kurti Kad butu laimingos, moterims reikia tik triju dalyku - jausmu, saugumo jausmo ir pagarbos. Ir jei nors vieno dalyko nera, prasideda problemos...
Taip tikra tiesa, kad sie visi dalykai mumi reikalingi ir tiesa, kad mes pacios per daug tikimes, o jie tikrai tikrai neturiu nei menkiausio supratimo ir skaitymo tarp eiluciu ... bet kam tada kalbeti apskritai ir iziebti ta vilti, -pagyvensim pamatysim, susilauki vaikelio ir kazkam tvirtina, kad jo tikrai tuoksimes, bet va ... visa tai snipstas ... man skaudu
Pamenu kai draugavau su vienu vaikinu ... pragyvenom gal 1.5 pirslybu nera o ju labai norejau, na vestuviu ... paskui po dar 1 metu as jau nebenorejau, o kai nusprendziau skirtis, pasirodo jis zadejo pirstis - kaip cia taip?!!!!!
ir paskui masciau - aciu dievui, kad nespejai pasipirsti 
...issiskyriau dar po pusmecio ir nesigaliu 
nes buvo tikrai ne mano zmogus ....o dbr jau sudetingesne situacija .... as dar manau, va kai neturiu veiklos, istisai su vaiku uzsiimu ir namu ruosa, tai va dar turi ir gali sau kvarsinti sau galva apie vestuves ir t.t., o va jei dirbciau ar mokinciausi butu manau visai kitur nukreiptos mintys
QUOTE(AGarbanele @ 2010 01 27, 10:04)
as dar manau, va kai neturiu veiklos, istisai su vaiku uzsiimu ir namu ruosa, tai va dar turi ir gali sau kvarsinti sau galva apie vestuves ir t.t., o va jei dirbciau ar mokinciausi butu manau visai kitur nukreiptos mintys
neaaa, savęs apgaudinėjimas -aš ir taip maniau, va neturėsiu laiko ir pasimirš
šiuo metu esu paskutinio kurso studentė, atleiku praktiką -dirbu, rašau bakalaurinį darbą ir dar milijoną darbų susijusių su praktika, atrodo net laisvos minutėlės nelieka, bet... nepasimiršta ir nė kiek ne lengviau, dar net sunkiau, nes tarp sunkių darbų, užduočių negali džiaugtis asmeniniu gyvenimu
