QUOTE(nuotaka siaubūnė @ 2010 01 26, 12:10)
Bandėm kalbėtis ir apie ateitį, ir "ar mes kada nors tuoksimės?" tai atsakymas taip, bet kada "nežinau" , apskritai daugeliu atvejų mano draugas nesugeba argumentuoti savo atsakymų, o aš noriu konkretumo...nereikia man kada nors...tegu ir nesituokim dabar, tegu bent jau pereiškia, kad ketinimai rimti -pasiperša...
Aš irgi manau, kaip (Ne)eilinė sako, priprato...o ko vyrui negerai, nėra čia ko keist kažką
Tai Jūs ir pasakykit, kad jum konkretumo reikia. Pati juk nežinot, ar galit ateitį su juo planuot, ar čia šiaip sau laiką leidžiat...
o tas pasipiršimas tai nieko gero. Va moteriškės kiek rašo. Pasipiršo, o jau kelis metus vestuvių kaip nėra, taip nėra. Ir net kalbos apie tai nėra. Negerai...
Papildyta:
QUOTE(Dieter @ 2010 01 26, 12:18)
O jūs galvojat, kad nesikalba? Aš taip nemanau. Tik vyrai ne iš tų kur kalba.
Su mano drauge ir jos draugu panaši situacija. Ji norėtų gyventi kartu su juo. O jo atsakymai į tai: taip, kada nors gyvensim kartu, vieną dieną susituoksim, kada nors ir viakų turėsim.

Tas 'kada nors' ir veda iš proto. Bet jei žmogus kalba neargumentuotai, ir taip visada, tai nereikia ir tikėtis, kad jis vieną dieną ims ir argumentuos savo žodžius. Tiesiog galbūt jo toks būdas.
O dėl to pripratimo? Nepykit, kad klausiu, tiesiog smalsu, kaip kitos poros gyvena ir elgiasi. Ar jūs daug ką darote už jį? Jam viskas pakišta po norisi? Ir maisto lėkštė, ir švarūs išlyginti drabužiai?
aš negalvoju, kad nesikalba. Aš galvoju, kad nežino tikrųjų priežasčių. Kiekvieną, mokantį kalbėt, galima prakalbint
Atidėliojimas velnias žino dėl ko nėra rimtas normalus dalykas.
Dėl pripratimo tai manau nesvarbu, ar padaryta kažkas už jį, ar ne. Manau, kad po 4 metų pragyventų kartu, santuoka jau nelabai ką pakeistų. Gyvenimas tiesiog toliau tekėtų sava vaga. Atsirastų tik įsipareigojimas, kurio vyrai labiausiai ir vengia. O dabar viskas paprasta. Yra moteris, kuri daro viską, ką darytų žmona, bet jis jai neįsipareigojęs. Ech, kaip patogu...
Papildyta:
QUOTE(Dieter @ 2010 01 26, 12:36)
A, suprantu
Tai dar gerai, kad susitvarko, nors ir lieptas
Vakar masčiau, kad čia tokia sena ir neišsenkanti tema.

Kad priežasčių gali būti daugybė, o mes apie jas net nepagalvojame.

Juk vien užmautas žiedelis ir paprašymas būti jo žmona (be tikslios datos kada), nuramintų širdį

Žinotume, kad tai tikra. (Sąlyginai)
Nežinau ar gerai mąstau, tačiau žiūriu iš savo varpinės, suvokimo, šeimyniškoms moterims tai sunkiau. Kai jos nori šeimos, nori saugumo, gal jau ir apie vaikus pagalvoja.

Nežinau ar taip yra, čia tik man taip atrodo.
O Jūs paskaitykit ir pagalvokit apie tas, kurioms jau keli metai kaip pasipiršo, o vestuvių temos vengia kaip velnias kryžiaus.
Pasipiršo, kad būtų ramiau.
Tada tikriausiai ir klausimas "tai kada tekėsi?" labiau žeidžia. Žiedelis ant rankos yra, bet nuo to niekas nesikeičia.
Juk sužadėtuvių žiedas reiškia, kad pasižadat vienas kitam. Jis simbolizuoja tą laukimą. O ko laukti? Kol visgi ateis pasiryžimas?
Manau, kad negalima taip moterų kankinti. Reikia pasikalbėt ir tiesiai šviesiai pasakyt, planuoja ateitį su Jumis, ar ne...
Tas žiedelis ne ką ir pakeičia...