QUOTE(nuotaka siaubūnė @ 2010 01 28, 18:53)
bent mano akimis žiūrint į šią istoriją, patarčiau nepriimt skubotų sprendimų, suprantu, dabar galvoji "va viską mesčiau ir būtų kaip pasakoj -likimas viską sutvarkė ir jie gyveno ilgai ir laimingai" , realus gyvenimas kur kas sudėtingesnis, sugrįžk į Lietuvą, jei yra galimybė, pabūk viena ir susidėliok viską į vietas -ir jausmus, ir vertybes ir daugybę dalykų... Dabar pasidavei akimirkos žavesiui, taip būna - bet žavesys išblėsta ir lieka karti realybė..
Tai as puikiai suprantu, del to ir dvejoju, nieko nesprendziu jau eilini karta. Tikrai baisu keisti gyvenima, prie kurio esi priprates. Nzn gal mane labiau ir laiko tas patogumo jausmas. Esu nuvezama kur reikia, paimama, zinau, kad su siuo zmogum gyvensiu patogiai, t.y. materialiniu poziuriu, keliones, namas ir t.t. dvasine ramybe ir laime yra svarbu, bet gyvenimas musu toks, kad ir pinigai daug nulemia. Aisku banalu, bet taip yra, nemanau, kad skurde zmones buna laimingi...