na,kadangi maniskis nemegsta eit i kina, tai jis likdavo su vaiku, o as ieskodavau su kuo nueiti... bet ne iki tooookio lygio, nebent jsu ieskot kazko kas jums iskart siulytu tuoktis(ko nesugebejo pirmasis padaryti)
bet gavus greita pasiulyma kazin ar apsidziaugtumete.
quote=Reika,2010 01 27, 17:02]
na,kadangi maniskis nemegsta eit i kina, tai jis likdavo su vaiku, o as ieskodavau su kuo nueiti... bet ne iki tooookio lygio, nebent jsu ieskot kazko kas jums iskart siulytu tuoktis(ko nesugebejo pirmasis padaryti)
bet gavus greita pasiulyma kazin ar apsidziaugtumete.
[/quote]
Sakydama kas iesko, tas randa, ne apie vestuves kalbejau. Tikrai nenoreciau iskart gauti pasiulymo, o jei ir gauciau, tikrai nesutikciau, nes isteketi nera mano tikslas. Tiesiog dabartiniuose santykiuose reikia postumio, nes vietoj stovet jau atsibodo po tiek metu, tai ir reikia arba tuoktis arba skirtis, kaip daugeliui ir buna.Gal ir nesuprantama, bet taip buna. Anksciau netikejau, kad gali buti tokia ir mes ja jau pasiekem. Jei zmogus bijo apsispresti, gal ne labai jam svarbi esu?nezinau, dbr turiu labai daug klausimu ir nezinau kaip spresiu, gal laikas parodys. Kazkodel sutikus kita zmogu, sujudinusi mano jausmus, pradedu mastyt apie santykius su MB ir matau, kad daug kas manes netenkina, skirtingai mes ziurim i gyvenima, i seima, i pareigas ja sukurus ir i dar daug dalyku. Galvoju apie tai seniai, bet kaip jus ir saket, gal gyvenimas kartu tapo iprociu ir baisu kazka keisti, nes nezinai kaip bus toliau, baisu nutraukt tai, kas trunka daug metu, gal tiesiog pripratimas, patogumas but su siuo zmogum laiko. Nezinau dbr po ilgu apmastymu,jau imu abejoti ar galeciau visa gyvenima taikytis prie sio zmogaus, sokinet aplinkui ir stengtis, o atgal gauti pasakyma, kad manes jis to neprase. Gyventi kartu nusprendem abu, beveik metus gyvenam, o neseniai uzsimezgus intensyviam pokalbiui apie gyvenima, jis man pareiske, kad gyvenam kartu, nes as to noriu, paklaustas ar mane myli, atsake, kad nezino...O kita diena atsiprase, bet jei zmogus sako, tai matyt taip ir jauciasi, jei butu tikras, kad myli taip nesakytu
tokie dalykai labai skaudina, nes jei apzvelgti musu draugystes metus ir jo paklausius gaunbasi, kad mes viska darom, nes as to noriu, tai man kyla abejoniu, ar tikrai sis zmogus mano, nors ir labai butu sunku palikti, del to matyt ir dvejoju jau ne vienerius metus, vis tikedamasi, kad kazkas pasikeis...gal man truksta to perversmo, kaip sake Dieter, gal man per sunku paciai apsispresti? net nezinau, visai pasimeciau noriu buti su nauju draugu, bet bijau pasekmiu...
na,kadangi maniskis nemegsta eit i kina, tai jis likdavo su vaiku, o as ieskodavau su kuo nueiti... bet ne iki tooookio lygio, nebent jsu ieskot kazko kas jums iskart siulytu tuoktis(ko nesugebejo pirmasis padaryti)
bet gavus greita pasiulyma kazin ar apsidziaugtumete.
[/quote]
Sakydama kas iesko, tas randa, ne apie vestuves kalbejau. Tikrai nenoreciau iskart gauti pasiulymo, o jei ir gauciau, tikrai nesutikciau, nes isteketi nera mano tikslas. Tiesiog dabartiniuose santykiuose reikia postumio, nes vietoj stovet jau atsibodo po tiek metu, tai ir reikia arba tuoktis arba skirtis, kaip daugeliui ir buna.Gal ir nesuprantama, bet taip buna. Anksciau netikejau, kad gali buti tokia ir mes ja jau pasiekem. Jei zmogus bijo apsispresti, gal ne labai jam svarbi esu?nezinau, dbr turiu labai daug klausimu ir nezinau kaip spresiu, gal laikas parodys. Kazkodel sutikus kita zmogu, sujudinusi mano jausmus, pradedu mastyt apie santykius su MB ir matau, kad daug kas manes netenkina, skirtingai mes ziurim i gyvenima, i seima, i pareigas ja sukurus ir i dar daug dalyku. Galvoju apie tai seniai, bet kaip jus ir saket, gal gyvenimas kartu tapo iprociu ir baisu kazka keisti, nes nezinai kaip bus toliau, baisu nutraukt tai, kas trunka daug metu, gal tiesiog pripratimas, patogumas but su siuo zmogum laiko. Nezinau dbr po ilgu apmastymu,jau imu abejoti ar galeciau visa gyvenima taikytis prie sio zmogaus, sokinet aplinkui ir stengtis, o atgal gauti pasakyma, kad manes jis to neprase. Gyventi kartu nusprendem abu, beveik metus gyvenam, o neseniai uzsimezgus intensyviam pokalbiui apie gyvenima, jis man pareiske, kad gyvenam kartu, nes as to noriu, paklaustas ar mane myli, atsake, kad nezino...O kita diena atsiprase, bet jei zmogus sako, tai matyt taip ir jauciasi, jei butu tikras, kad myli taip nesakytu
tokie dalykai labai skaudina, nes jei apzvelgti musu draugystes metus ir jo paklausius gaunbasi, kad mes viska darom, nes as to noriu, tai man kyla abejoniu, ar tikrai sis zmogus mano, nors ir labai butu sunku palikti, del to matyt ir dvejoju jau ne vienerius metus, vis tikedamasi, kad kazkas pasikeis...gal man truksta to perversmo, kaip sake Dieter, gal man per sunku paciai apsispresti? net nezinau, visai pasimeciau noriu buti su nauju draugu, bet bijau pasekmiu...
QUOTE(*Beautiful*eyes* @ 2010 01 27, 17:52)
Nezinau dbr po ilgu apmastymu,jau imu abejoti ar galeciau visa gyvenima taikytis prie sio zmogaus, sokinet aplinkui ir stengtis, o atgal gauti pasakyma, kad manes jis to neprase. Gyventi kartu nusprendem abu, beveik metus gyvenam, o neseniai uzsimezgus intensyviam pokalbiui apie gyvenima, jis man pareiske, kad gyvenam kartu, nes as to noriu, paklaustas ar mane myli, atsake, kad nezino...O kita diena atsiprase, bet jei zmogus sako, tai matyt taip ir jauciasi, jei butu tikras, kad myli taip nesakytu tokie dalykai labai skaudina, nes jei apzvelgti musu draugystes metus ir jo paklausius gaunbasi, kad mes viska darom, nes as to noriu, tai man kyla abejoniu, ar tikrai sis zmogus mano, nors ir labai butu sunku palikti, del to matyt ir dvejoju jau ne vienerius metus, vis tikedamasi, kad kazkas pasikeis...gal man truksta to perversmo, kaip sake Dieter, gal man per sunku paciai apsispresti? net nezinau, visai pasimeciau noriu buti su nauju draugu, bet bijau pasekmiu...
Dar kartą pati paskaitykite ką parašėte. Jūs net šiam poste atsakėte jau į kelis klausimus. tokie dalykai labai skaudina, nes jei apzvelgti musu draugystes metus ir jo paklausius gaunbasi, kad mes viska darom, nes as to noriu, tai man kyla abejoniu, ar tikrai sis zmogus mano, nors ir labai butu sunku palikti, del to matyt ir dvejoju jau ne vienerius metus, vis tikedamasi, kad kazkas pasikeis...gal man truksta to perversmo, kaip sake Dieter, gal man per sunku paciai apsispresti? net nezinau, visai pasimeciau noriu buti su nauju draugu, bet bijau pasekmiu... Aš manau, kad jei žmogus myli, jis tai ir sako, o ne 'nežinau'. Jei jis nori gyventi su kitu žmogum, tai taip ir sako, o ne 'gyvenam, nes tu nori'. Kaip supratau ne viskas gerai jau keli metai, ir šis klausimas tau kirba jau seniai, o ne tik dabar.
Pati sau atsakei, kad nenori taikstytis, kad į daug ką požiūriai nesutampa. Man susidarė įspūdis, kad jis viskas abejingas.
Taip, kad dar kartą viską apgalvok, ramiai. O tada jau daryk sprendimus, kad ir kokie jie būtų.
Tik vėliau, jei vis dėlto pasirinksi savo draugą LT, neliks kaltinti nieko kito, dėl ne tokio gyvenimo kokio nori, kaip tik save, nes proga buvo.
Neskatinu nieko daryti, bet iš tavo čia parašytų minčių, man taip rodos.
Turejau panasia situacija, isimylejau pati to nejausdama ir budama su draugu...kai 1 diena suvokiau, kad nusibodo - vienai eiti i sokius, vaziuoti pas draugus, eiti pasivaikscioti ir dar begale kitu dalyku ... paemiau ir pasakiau as kraustausi pas mama, o jis lyg niekur nieko, ramiai pasake - gerai ... . Ot velnias, galvojau, tau visai nerupi... ir issikrausciau !!! Po savaites jis manes jau pasiilgo, bet pasakiau berneli saukstai po pietu - as taves nebemyliu !!! dar puse metu man kvarsino galva, kaip skaudu, kad prarado, bet as posioliai nei kiek nesigraziu
jis nemano zmogus su dabartiniu esu super laiminga, ji ir pamilau budama su anuo, lig sioliai viskas puiku!! ..ai, nu tik mano, uzgaidos vestuviu 
QUOTE(AGarbanele @ 2010 01 28, 00:33)
Turejau panasia situacija, isimylejau pati to nejausdama ir budama su draugu...kai 1 diena suvokiau, kad nusibodo - vienai eiti i sokius, vaziuoti pas draugus, eiti pasivaikscioti ir dar begale kitu dalyku ... paemiau ir pasakiau as kraustausi pas mama, o jis lyg niekur nieko, ramiai pasake - gerai ... . Ot velnias, galvojau, tau visai nerupi... ir issikrausciau !!! Po savaites jis manes jau pasiilgo, bet pasakiau berneli saukstai po pietu - as taves nebemyliu !!! dar puse metu man kvarsino galva, kaip skaudu, kad prarado, bet as posioliai nei kiek nesigraziu jis nemano zmogus su dabartiniu esu super laiminga, ji ir pamilau budama su anuo, lig sioliai viskas puiku!! ..ai, nu tik mano, uzgaidos vestuviu
jis nemano zmogus su dabartiniu esu super laiminga, ji ir pamilau budama su anuo, lig sioliai viskas puiku!! ..ai, nu tik mano, uzgaidos vestuviu Visų užgaidos tos pačios. Net nesakyčiau, kad tai užgaida.
Natūralus ir normalus noras.
Tik ne visų antrosios pusės nori to paties...
QUOTE(Dieter @ 2010 01 27, 18:20)
Pirmiausia tai reikėtų pabūt pačiai su savimi, susidėlioti mintis, prioritetus, kažko reikalauti iš savęs, kelti kartelę sau, o tik tada jau kitiems.
Nes kai kuriu merginu noras, kad joms pasipirstu, atrodo kaip paprasciausia uzgaida, kaprizas.
[/quote]
Tai jau taip, as gyvenu toliau, dziaugiuosi seimynos siluma ir galbut kada susivoks tas manasis princas
neturiu noro apie tai kalbetis ... jau nebe zinau ir kada apie tai kalbejom
o man kazkaip ramu,nors ir nesipersa...
turejau tik 3vaikinus ...su 2 pirmais bunant zinojau,kad tai ne jie ir su jais nebus ateities(nors tuo metu mylejau nuosirdziai)...va 3 sutikusi supratau(dar nespejus isimyleti ir pazinti) supratau, kad su juo galiu iki gyvenimo galo gyventi ir vaikus auginti noriu tik su juo
turejau tik 3vaikinus ...su 2 pirmais bunant zinojau,kad tai ne jie ir su jais nebus ateities(nors tuo metu mylejau nuosirdziai)...va 3 sutikusi supratau(dar nespejus isimyleti ir pazinti) supratau, kad su juo galiu iki gyvenimo galo gyventi ir vaikus auginti noriu tik su juo
QUOTE(Dieter @ 2010 01 27, 19:40)
Dar kartą pati paskaitykite ką parašėte. Jūs net šiam poste atsakėte jau į kelis klausimus.
Tik vėliau, jei vis dėlto pasirinksi savo draugą LT, neliks kaltinti nieko kito, dėl ne tokio gyvenimo kokio nori, kaip tik save, nes proga buvo.
Neskatinu nieko daryti, bet iš tavo čia parašytų minčių, man taip rodos.
Tik vėliau, jei vis dėlto pasirinksi savo draugą LT, neliks kaltinti nieko kito, dėl ne tokio gyvenimo kokio nori, kaip tik save, nes proga buvo.
Neskatinu nieko daryti, bet iš tavo čia parašytų minčių, man taip rodos.
Turbut jus esat teisi... labai noreciau, kad uztektu jegu negaileti kito zmogaus del praleistu metu kartu ir visko kas buvo, nes buvo ir tikrai graziu dalyku, ne tik blogi. Nezinau kas mane laiko, nes tikrai ne karta esu mascius, kad gal mum nepakeliui, bet visada pamastydavau ir pamirsdavau, maniau ai tiek to, gal siaip siuo klausimu poziuriai nesutampa, bet kuo daugiau mastau, tuo labiau suprantu, kad esam skirtingi ir nzn ar galima nugyvent su zmogum gyvenima jei i pasauli zvelgi kitom akim
matyt, kad ne... Bet taip baisu pakeisti viska, nes ji palikus, mano gyvenimas apsiverstu aukstyn kojom tikra ta zodzio prasme. Reiktu isvykt i anglija, kazka keist su mokslais (dieninis, dar metai like), keist draugus ir viska aplinkui. Del to ir baisu zengt toki zingsni, nors sirdis tyliai kuzda,kad to nori. Nezinau kaip bus, kaip elgsiuos grizus i LT su draugu, kaip toliau gyvensiu, visiska sumaistis mano galvoje...Papildyta:
QUOTE((ne)eiline @ 2010 01 27, 21:29)
Laiminga noriu buti, bet baisu apsispresti, nes nezinau kur ta laime... Baisu prarasti tai ka turiu, nes nezinau ka gausiu mainais, baisu, kad paskui teks gailetis... tokios dvejones jau tikrai ne pirma karta pas mane ir visada nugaledavo baime ir gailestis, del to ir esam dar kartu. Turbut is to neiseis nieko gero, jei jau tokios abejones kyla, pati tai zinau, bet eilini karta nezinau ar pavyks apsispresti
QUOTE(*Beautiful*eyes* @ 2010 01 28, 17:48)
Laiminga noriu buti, bet baisu apsispresti, nes nezinau kur ta laime... Baisu prarasti tai ka turiu, nes nezinau ka gausiu mainais, baisu, kad paskui teks gailetis... tokios dvejones jau tikrai ne pirma karta pas mane ir visada nugaledavo baime ir gailestis, del to ir esam dar kartu. Turbut is to neiseis nieko gero, jei jau tokios abejones kyla, pati tai zinau, bet eilini karta nezinau ar pavyks apsispresti
bent mano akimis žiūrint į šią istoriją, patarčiau nepriimt skubotų sprendimų, suprantu, dabar galvoji "va viską mesčiau ir būtų kaip pasakoj -likimas viską sutvarkė ir jie gyveno ilgai ir laimingai" , realus gyvenimas kur kas sudėtingesnis, sugrįžk į Lietuvą, jei yra galimybė, pabūk viena ir susidėliok viską į vietas -ir jausmus, ir vertybes ir daugybę dalykų... Dabar pasidavei akimirkos žavesiui, taip būna - bet žavesys išblėsta ir lieka karti realybė..
