QUOTE(Aero @ 2006 01 06, 16:34)
Amade, man tai irgi truputį keista, kad tu nerviniesi dėl tos "marčios"
man tai malonu būtų, jei mane taip pavadintų...ir nemanau, kad tai reiškia, kad anksčiau tu buvai kitokia, ar nerimta. Tiesiog, anksčiau tu nebuvai marti
vis dėlto kaip į tikrą šeimą giminės dažniausiai pradeda žiūrėti po vestuvių. Ir, manau, juos galima suprasti. Gyventi galime su daug kuo (vertinant šį pasakymą vadovautis sveiko proto kriterijais
), o štai tuokiamasi, manau, nes su kiekvienu, su kuo galbūt gyvenai. Ar ką įsimylėjus buvai. Tai kas tokio, jei kažkas džiaugiasi ir didžiuojasi tavo pasikeitusiu statusu?
O kad Tavo tėvai jo žentu nevadina, ta čia pliusas ar minusas, kąžin? Gal nevadina, nes turi kaip kitaip pavadinti, juk nevisis vienodai kalba...
šiaip, aš čia neteisiu ir nekritikuoju tavęs, jei tau tai svarbu, tai taip ir yra. Tik tiek, kad visiškai neįžvelgiu problemos, todėl ir išsakiau savo nuomonę
Va cia ir matau, kad manes nesupratai
Nes Man pats vadinimas marcia aisku toli grazu ne izeidimas. Tik tas pabreziama PO vestuviu is vyro tevu puses. Ir taip akivaizdziai, kad tikrai man nemalonu.
Na, isivaizduokit, gaunu as gimtadienio proga is ju dovanu ir iteikiant dovana pasako "cia pirma iskaitine dovana", na tipo jau kaip "savam". Aisku, as juos suprantu, nes jie jau gerokai pagyvene ir jiems tos vestuves buvo kaip islipimas is nuodemes. Uosvienei budavo net biski geda savo kolegom pasakyt, kad jos sunus susimetes gyvena. As juos biski suprantu, bet kadangi mano mastymas jau nebe senovinis siuo klausimu, tai mane tikrai biesina tas pabrezimas.
o mano tevai ne kad nevadina zentu mano vyro. Jie jau seniai taip ji vadina. As tik norejau pasakyt, kad mano tevai nepradejo sureiksmint, kad jau dabar tai jis TIKRAS ZENTAS.
QUOTE(Vaiduze @ 2006 01 07, 12:58)
Amade, čia tikrai nėra dėl ko nervintis ir ieškoti problemų
Mane jau beveik metus būsimieji uošviai marčia vadina, ir visiems mano brangiausiojo giminaičiams, draugams, kaimynams ir pazįstamiems pristato- mūsų sūnaus žmona arba mūsų martelė. Mane "sūnaus drauge " jie tik kokį pusmetį vadino, kol mano brangiausiais man nepasipiršo
Ir man visai nieko, kad staiga iš draugės pavirtau, martele
As ir nesinervinu liguistai. As tik savo nuomone sakau. Kaip bendravau taip bendrauju su uosviais. Man tik siaip toks nesamoningas pasiutimas ima, kai pagalvoju, kad iki vestuviu dantis siepe ir nezinojo, ar cia as rimta ar tik siaip gyvenam... Na...
Verta visą gyvenimą lipti į viršūnę, kad kartelį iš ten spjauti apačion
