Jau norėčiau tekėti, bet...

#85
QUOTE(lrmp @ 2005 12 15, 16:20)
Ir beje, gyvenimas "susimetus" manes visai nezavi, visada galvojau, kad tai bus tik laikina. O pasipirsti paciai... schmoll.gif  nemanau, kad galeciau perzengti per save ir tai padaryti, gali buti, kad ilgai del to grauzciaus verysad.gif

Ir nereikia per save lipti juk jau abejoji ir sakai kag gali del to paskui gailetis,mano manymu vestuves tai ne smulkmena o labai didelis zingsnis ir jis turi buti apgalvojas,sekmes tau gal ne viskas jau taip blogai gal jis apsigalvos mirksiukas.gif
Atsakyti
#86
QUOTE(lrmp @ 2005 12 15, 16:17)
Pas mane irgi panasi situacija. Vis galvoju, ar as cia nenormali, ar kazkas ne taip su mano brangiausiu. Kartu gyvenam daugiau kaip 2 metai, bet siaip kartais kai uzeina tema apie vestuves (kitu zmoniu, zinoma kad ne musu), tai jis sako - ka gi tos vestuves duoda, kam to reikia? Kai paskutiniu metu bandau metyti uzuominas situo klausimu, jis vis kaip nors tema nukreipia i kita puse. Ka galvoti? Visada tikejau, kad tai tas zmogus, su kuriuo noriu sulaukti senatves, kad tokio zmogaus niekada nebesutiksiu. Ir netgi atrode, kad niekada nesugebesiu taip myleti kaip jis myli. Kiek skaitau, tai daugumos jusu atvejais bunat jau kalbeje apie vestuves. O mes apie tai - ne zodzio. Bijau, kad nepradeciau abejoti tuo zmogum, bijau, kad gal is dalies tokia smulkmena nepriverstu mane galvoti, kad jis manim naudojasi:(



pas mus panasiai buvo, tiksliau, maniskis is viso nuleisdavo negirdom kalbas apie vestuves:) vis masciau kaip cia apie vestuves kalbeti pradejus...
ir viena diena mudu sumastem steigti i.į, todel reikejo tvarkyti popierizmus..ir as pradejau bambeti, kad imone registruota jo vardu, o as, tvarkydama jos dokumentus, turiu gauti notariska patvirtinima, kad esu igaliota, kad kreivai i mane ziuri, vis klausia kas as esu imones savininkui smile.gif bambejau bambejau ir maniskis pradejo galvoti...ir sugalvojo:)

manau, kiekviena vyra reikia truputeli pastumti ir pagudrauti :)ir cia tik nuo kiekvienos priklauso kaip ji ta padarys...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo tinaa: 15 gruodžio 2005 - 16:13
#87
ir pas mus panasi situacija. atrodo, viskas gerai- mokslus abu esam baige (abiem jau beveik po 26 metus), dirbam ir uzdirbam neblogai. tiesa, stabilumo truksta- esame uzsienyje, darbo kontraktai nera ilgalaikiai...neturime SAVO gyvenamojo ploto. taciau nebutu didele beda ta stabiluma imt ir pradet kurt. bet jauciu, kad jis vis dar baidosi to stabilumo, kad bijo tos atsakomybes... mane tai skaudina, taciau imtis krastutiniu priemoniu (tokiu kaip pastojimas ar pirsimasis) tikrai neketinu.

ir nesutinku, kad visiskai tas pats, ar siaip gyveni kartu, ar susituokus... kad ir kaip ten bebutu, ne tas statusas. tesu drauge (dar blogiau- sugyventine blink.gif ) ir tiek. ir per sias sventes vaziuosim i Lietuva ir patrauksim kiekvienas savo keliais- as pas savo seima, o jis pas savaja. nesvarbu, kad gyvenam kartu. zinau, kad maniskiui seimos kurimas bus svarstomas tada, kai jis nuspres, kad laikas tureti vaikuciu. o man ir be vaikuciu (nors jau greit ir ju reikes, metai gi bega!) norisi to kito lymens. ir, kaip kazkas sake, svarbiau zinot, kad jis nori, jog buciau JO, jo zmona, o ne pats vestuviu faktas. del manes galima butu ir susirasyt eiline diena.

ech, daug cia prirasiau. 4u.gif tiesiog skaudina tas nezinojimas. bet ultimatumu kelimas irgi ne man. noriu, kad jo apsisprendimai ateitu naturaliai ir savaime. ir neduokdie kada isgirst "jei jau taip nori...". arba iskaulyt ta santykiu iforminima. geriau tada eikim atskirais keliais, jei noras neabipusis.
Atsakyti
#88
QUOTE(tinaa @ 2005 12 15, 16:12)

manau, kiekviena vyra reikia truputeli pastumti ir pagudrauti :)ir cia tik nuo kiekvienos priklauso kaip ji ta padarys...


Nesakyčiau, kad kiekvieną, bet tiesiog gal daugumą... Man šiuo klausimu gudrauti neteko ax.gif
Atsakyti
#89
QUOTE(danida @ 2005 12 15, 16:29)
ir nesutinku, kad visiskai tas pats, ar siaip gyveni kartu, ar susituokus... kad ir kaip ten bebutu, ne tas statusas. tesu drauge (dar blogiau- sugyventine  blink.gif ) ir tiek. ir per sias sventes vaziuosim i Lietuva ir patrauksim kiekvienas savo keliais- as pas savo seima, o jis pas savaja. nesvarbu, kad gyvenam kartu. zinau, kad maniskiui seimos kurimas bus svarstomas tada, kai jis nuspres, kad laikas tureti vaikuciu. o man ir be vaikuciu (nors jau greit ir ju reikes, metai gi bega!) norisi to kito lymens. ir, kaip kazkas sake, svarbiau zinot, kad jis nori, jog buciau JO, jo zmona, o ne pats vestuviu faktas. del manes galima butu ir susirasyt eiline diena.


Danida,

Nesutinki, kad visiškai tas pats, ar šiaip gyventi kartu, ar susituokus.... g.gif

Aš po vestuvių mudviejų santykiuose ypatingo pasikeitimo nepastebėjau - jau ir prieš vestuves kartu gyvenom, buvo bendras biudžetas, kartu vykdavom į abiejų šeimų šventes. Po vestuvių gal tik tampame atlaidesni mažiau svarbiems dalykams (juk žmogaus nepaliksi ir į kitą nepakeisi), o kartais tiesiog labiau susierzini, kad tam tikras savybes visgi teks kęsti visą gyvenimą smile.gif

Tai, kad ketinate Kalėdas švęsti kiekvienas savo šeimoje - irgi nėra ypatingas rodiklis. Mes jau vedę - tačiau šią ypatingą šventę kiekvienas labiau norime sutikti su savo šeima. Kiekvienam sava šeima yra ypatingesnė smile.gif Aišku, ieškome bendro kompromiso - arba pasirenkame kurioje šeimoje abu švęsime, arba švęsime atskirai... tiesiog, kai ieškoma bendro sprendimo, tuomet tas sprendimas ir būna geriausias.

Mudu jau prieš vestuves gyvenome kaip šeima, turbūt dėl to minėto skirtumo ir nejaučiu. Man tik įdomu, ar pasikeis ir kaip judviejų santykiai po vestuvių. Ar po jų nebenorėsit Kalėdų šventės kiekvienas sutikti savo šeimoje? Ką pakeis vestuvės?

Sutinku - maloniausia žinoti, kad jis nori, jog būtum JO žmona wub.gif

Linkiu, kad Taviškis Tau kuo greičiau pasakytų tai 4u.gif
Atsakyti
#90
QUOTE(lrmp @ 2005 12 15, 15:17)
Visada tikejau, kad tai tas zmogus, su kuriuo noriu sulaukti senatves, kad tokio zmogaus niekada nebesutiksiu. Ir netgi atrode, kad niekada nesugebesiu taip myleti kaip jis myli.



aha ir be vestuviu, gyvenimas baigiasi, ir meile baigiasi.....vyrui uodega isdygsta, ir dar ragai...


beje, as esu uz vestuves, tik stai tokios kalbos kazkokios keistos. mazdaug jei neveda, tai nebemyliu.... g.gif g.gif g.gif
Atsakyti
#91
Tu teisi, *Svajuke*, kad ne viskas priklauso nuo antspaudo, nuo santykiu iforminimo, bet greiciau del poziurio. vieniems tas seimos jausmas ateina dar pries vestuves (kaip antai vadinimas vienas kito vyru/zmona ir pan.). tokiu atveju niekas ir nepasikeicia. gal tik pavarde- kaip kazkas sake. Musu atveju to seimos jausmo tikrai nera (arba tik is mano puses- uzuomazgos kazkokios ax.gif ). bet tai todel, kad musu abieju supratimu, musu seimu supratimu, tas iteisinimas visgi svarbus. o kol kas mes tik ... kartu buitimi besidalinantys zmones.

Taip, as tvirtai tikiu, kad nemazai dalyku pasikeistu po vestuviu. ne jausmai, zinoma. bet as drasiai isikibciau jam i paranke- kaip jo zmona, o ne kaip del patogumo kartu gyvenanti partnere. It matters to me. taip pat ir jam. Ir as tikiu, kad nors kiekvienas verztumemes pas savo seima, situos klausimus sprestumem KAIP SEIMA ir vaziuotumem KAIP seima pas abieju tevus.

Sunku isreiksti mintis. Seima ir jos sukurimas mums abiem turi didele reiksme. Gal net ir negyventumem kartu- jei ne taip susiklosciusios aplinkybes.

o siaip...baigsiu tuo, kuo ir pradejau- visgi ne anspauduose esme. o poziuryje, jausmuose. ir turbut pas mus (pas manaji?) to jausmo dar nera.

P.S. aciu uz linkejimus 4u.gif
Atsakyti
#92
Tikrai uzjauciu jus!Manau, kad labai sunku taip jaustis!Kirminas turbut viduj grauzia ir sako kazka negero!Del gyvenimo kartu as visad turejau griezta nuomone.Ne uz ka nebuciau gyvenus kartu!Pries vestuves buvom pazistami puse metu.Po 2men draugystes nusprendem , kad visa gyvenima norim but kartu. Na turbut zinot ta jausma!Dar po 2menjis uzsimane, kad gyventume kartu, as nesutikau, apsipykom smile.gif ir dar po 2men musu vestuves!Dabar jau turim mazyli.Jam ne viskas gerai, kaip daug kas sako visi tie gyvenimo suteikti isbandymai bus ir musu meiles isbandymai!Ir tikrai visko buna, bet net minties, kad galetume buti atskirai nera!

Sekmes jums!Laikykites!
Atsakyti
#93
Del gyvenimo kartu - jei tik buciau zinojusi kaip jausiuos po kiek laiko. Gal as ir pati kalta - is pradziu jis pasilikdavo pas mane tik retkarciais, nenoredavom issiskirti, po to vis dazniau ir dazniau, kol galiausiai pasiliko "su visam" ir dabar sako, kad "mes - seima". Sakykit ka norit, bet as niekada nepasijusiu esanti su juo seima, kol nebusim vyras ir zmona. Tuo labiau, kai per ta laika kol gyvenam kartu net ne visi artimiausi zmones zino, kad mes "susimete", man geda pasakyti, bijau, kad nesupras. Skundziuosi jam del to jausmo, o jis isklauso ir isvadu nepadaro. Be to nemanau, kad ir paprasciausiam "susirasymui" reikia labai tvirto materialinio pagrindo ir t.t., svarbiausia bent po truputeli apie tai kalbeti, gal siek tiek planuoti, juk nesam mazi vaikai, mano tetis ji jau "senberniu" vadina smile.gif jo tevai net anksciau uz maniskius pradejo uzsiminti apie busimas vestuves. Bet kai jis apie tai visai net neuzsimena, arba sako "kam tos vestuves reikalingos" - pradeda kilti abejoniu... schmoll.gif
Atsakyti
#94
QUOTE(lrmp @ 2005 12 16, 12:13)
Del gyvenimo kartu - jei tik buciau zinojusi kaip jausiuos po kiek laiko. Gal as ir pati kalta - is pradziu jis pasilikdavo pas mane tik retkarciais, nenoredavom issiskirti, po to vis dazniau ir dazniau, kol galiausiai pasiliko "su visam" ir dabar sako, kad "mes - seima". Sakykit ka norit, bet as niekada nepasijusiu esanti su juo seima, kol nebusim vyras ir zmona. Tuo labiau, kai per ta laika kol gyvenam kartu net ne visi artimiausi zmones zino, kad mes "susimete", man geda pasakyti, bijau, kad nesupras. Skundziuosi jam del to jausmo, o jis isklauso ir isvadu nepadaro. Be to nemanau, kad ir paprasciausiam "susirasymui" reikia labai tvirto materialinio pagrindo ir t.t., svarbiausia bent po truputeli apie tai kalbeti, gal siek tiek planuoti, juk nesam mazi vaikai, mano tetis ji jau "senberniu" vadina smile.gif jo tevai net anksciau uz maniskius pradejo uzsiminti apie busimas vestuves. Bet kai jis apie tai visai net neuzsimena, arba sako "kam tos vestuves reikalingos" - pradeda kilti abejoniu... schmoll.gif



skaitant persasi isvada, kad jis kankina tave ir viskas...jam gerai ir patogu, o tau? kenti....manyciau, tokiu atveju, reiketu arba griebti jauti uz ragu ir sakyti, ka darom, arba skirtis...
kazkas anskciau rase,kad niekada "nesipirstu", bet as nemanau, kad cia pirsimasis... schmoll.gif klausimas "ka darom?" privers jo smegeneles suktis greiciau biggrin.gif

jeigu jam vestuves nieko ypatingo, tai kodel taves nepadarius laimingos ir susituokus? juk is esmes jam niekas ir nepasikeis, bet jo moteris jausis saugesne ir laimingesne...va tai reiketu kazkaip gudriai jam pasakyti biggrin.gif
Atsakyti
#95
QUOTE(lrmp @ 2005 12 16, 12:13)
Bet kai jis apie tai visai net neuzsimena, arba sako "kam tos vestuves reikalingos" - pradeda kilti abejoniu... schmoll.gif


Sveikutė,
Man irgi buvo panašių abejonių ir šiaip labai pažystama situacija, apie ja rašiau "nesiruošia vesti". Mano vaikinas irgi neskubėjo su vestuvėmis net 7 draugystės metus. Kaip jau dabar man aišku jis tiesiog nesuprato kaip man tai yra svarbu ir kad dar vieniems metams atidėti vestuvių tikrai nenoriu. Buvo labai sunku apie tai kalbėtis, bet jau yra rezultatai ateinančiais metais mūsų vestuvės smile.gif Linkiu tau stiprybės, nelauk, nesikankink tik atvirai pasikalbėk ir pasistenk paaiškinti kaip tai tau svarbu! Gali net duoti suprasti, kad dėl to Jūs galite net išsiskirti ir jei Tu jam iš tikro brangi jis tikrai susimastys. Na o jei ne, tai pamastyk: ar tau reikia tokio žmogaus šalia?
Be je sužadietuvių žiedelis labai daug laimės neatneša, kartais juos vaikinai dovanoja tik dėl to, kad mergina dar kuriam laikui juos paliktų ramybėje doh.gif
Sekmės Jums!
Atsakyti
#96
QUOTE(lrmp @ 2005 12 16, 12:13)
Sakykit ka norit, bet as niekada nepasijusiu esanti su juo seima, kol nebusim vyras ir zmona.


Nu man tikrai nebuvo problemu pasakyti, akd gyvenam kartu, o i klausimus kada zenisytes? atsakydavom abu su humoru. Neslepiau, to, net kartu su mano tevais gyvenom, manau cia visuomenes poziuris toks ir tiek. O dabar po vestuviu visiskai nesijauciu kitaip nei pries jas: nei saugesne, nei laimingesne, o kaip kitos sako, kad po vetsuviu dazniau nusileidzia vieni kitiems, ns neismainysi zmogaus, tai cia labai nesutinku: nusileisti reikia moketi jau daug ankscaiu, to negali versti daryti santuokos liudijimas. O zmogaus mainyti man nesinorejo susipyksu ir pries vestuves, negi vyras tai zmogus, o draugas tai ne?



QUOTE(tinaa @ 2005 12 16, 13:09)
skaitant persasi isvada, kad jis kankina tave ir viskas...


nezinau kaip siuo taveju, bet daryti tokiasisvadas pasaliniams yra per drasu. Patikekit yra zmoniu, kurie turi problemu, bet dar nereiskia kad nnemyli ar kankina. Nepirskit zmonems minciu nepazindami gerai ju situacijos.
Atsakyti