Taupiosios - kokiais būdais taupote pinigus? (2)

Pagalvokim. Turbūt reikia kažkiek visad turėt sutaupytų grynųjų ekstra atvejui (ligos, artimųjų mirties ir pan.) Tai tų investuot negalima, tai taip išeina, kad jie stovintys pinigai ir su laiku nuvertėja... Jei aš, darykim prielaidą, atsidėjau 4tūkst. prieš 4-5metus, mamai tik susirgus onko liga, tai tada metų bėgyje aš būčiau manau apmokėjus su jais laidotuves ir paminkliuką pastačius... O dabar kažin ar į 9tūkst. įsitekčiau... kurių reliai nėra tiek atidėta tam reikalui...
Tikrai būtų gerai išgirst ekonimistų nuomonių...
O kas čia skubat su investicijom (į akcijas, obligacijas tam taram) patart, tai gan slidus reikalas, Lietuvoj buvo ženkliom sumom nusvilę žmonės prieš kelis metelius...

turiu minimą diplomą, dirbu kiek siauresnėje srityje, bet su finansais. Kiekvienu atveju investavimas yra skirtingas, Jūsų atveju (dėl mamos ligos) tikriausiai tuos kelis tūkst. bet kuriuo atveju reiktų turėti atsidėjus (nepaisant to, kad per kelerius metus išaugs laidojimo paslaugos).
Į akcijas ir obligacijas investuoti yra rizikinga, bet sėkmės atveju gaunamas didesnis pelnas. Mano pasirinkti indėliai patogūs tuo, kad galiu bet kada nutraukti sutartį ir per porą dienų gaunu visą sumą atgal. Visur savi pliusai ir minusai

O plačiau? Kokius indėlius turit omeny? Banke, kur ant procentų ar ne taip supratau?

taip tuos pačius buvo laikai, kai labai neblogos sumos užaugdavo, dabar kiek silpniau, bet vis tiek į piniginę, o ne iš jos

Tai bet kada nutraukus indėlį - pinigus atgaunate, bet visus procentus - prarandate, taip? Tą tai savaime suprantama taikau, kad ir mamos atvejui, nes visgi saugiau banke, nei kojinej, nors ir tektų likt be procentų...

Ekstra atvejui turim sveikatos ir gyvybės draudimą kievienam šeimos nariui.

O dėl investicijų visada yra rizika. Bet ką jau spėjom išmokti abu su vyru per kokius 10 metų, nuo tada kai pradėjom kažkiek daugiau apie savo finansinę ateitį galvoti ir visais taupymais, investavimais domėtis - nedelsti priimant sprendimus ir susitaikyti su nuostoliu.
Mūsų asmeniniai sprendimai buvo tokie:
iki 2005 metų taupėm senu tėvų metodu - kas lieka nuo algos, dėdavom į banką. Pradinis planas irgi buvo tradicinis lietuviškas buvo sutaupyti ir pastatyti namą be paskolos Bet ilgainiui pasiskaitinėję naujai atsirandančios literatūros (ypatingas ačiū būtų R.Kiyosaki knygoms, patekusioms į mano rankas) sprendimą pakeitėm. Į namo statybas sudėjom tik pusę santaupų (nors to neužteko namui pabaigti).

, o už likusią dalį ir dar antra tiek paėmę paskolos iš banko 2006 m. nusipirkom žemės. ų būtų Kaysaki lygiagrečiai švietėmis 6 metų ir finansine atetimi domėtis us, kai pradė ų, kai pradėjom

Atsiprašau, gal galit šią pastraipą perrašyt... Nes labai daug žodžių trūksta
Papildyta:


Mama neturėjo draudimo, o aš rimtai domiuosi sau pradėt, tik esu žalia visai... Ar reikia čia labai atidžiai rinktis, gal tauputės išduos, koks gyvybės draudimas labiausiai apsimoka...?

O kas dėl jūsų pasakojimo, tai, visų pirma, turiu klausimų: ar LT vyko veiksmas? Jūs ir vyras dirbote tik po vieną darbą ir gaudavote tik po vieną algą? Ir sutaupėte namui (ar pusei jo - esmės nekeičia)??? Nebuvo jokio palikimo, jokių fiti miti ekstra uždarbių, jokių materialinių paramų, kad ir iš tėvų? Jeigu į visus klausimus yra neigiamas atsakymas, tai jus turėtų per teliką rodyt ir apie jus Lt ekonomikos vadovėliuose rašyt...

Atsiprašau, per neapsižiūrėjimą išsiunčiau nebaigtą žinutę.
Trumpai: Mes rinkomės mažą riziką ir, tuo pačiu, pelnai nelabai dideli.
2006 metais sudėjom visas likusias santaupas, dar du kartus tiek ėmėm paskolą iš banko ir pirkom žemės pardavimui.
2007 m. pardavėm dalį žemės, kad grąžintume paskolą ir atsiimtume savo įdėtas lėšas. Mokėjom valdžiai 15 proc., pardavėm tuo metu labai patraukliom kainom. Tai yra nesivaikėm maksimalaus pelno, bet nenorėjom apsidrausti nuo galimos krizės.
Gautus pinigus dalinom 1/3 į akcijas (visai nauja sritis, vyra norėjo mokintis), 2/3 į indėlius. 2008-2009 indėliai davė labai gerą grąžą. Su akcijomis Jūs ir pati minėjote, kad tie laikai buvo labai nekokie. Bet investavimo pamokos nepamirštamos, kai dešimtmečio santaupos nyksta tiesiog akyse Draugai pradėjo kartu su mumis - nervai neatlaikė. Vyras šiaip padirbėjo neblogai - 2010 viduryje akcijose jau vėl turėjo tiek, kiek buvo sudėję 2008 pradžioje.
Šiai dienai mes iš indėlių pusę sudėjom į namo įrengimą, o kitą pusę maždaug nuo 2010 m. pradžios po truputį, kai ilgo laikotarpio indėliai su "gerų laikų" palūkanomis pasibaigė, perkėlėm į akcijas.


Aš rinkausi dideles kompanijas, kad extra atveju nebūtų problemų dėl išmokų mokėjimo - SEB gyvybės draudimas ir buvęs LD (pardavė Swedbankui).
Kol kas "grynas nuostolis", t.y. jokių išmokų nebuvo. Tikiuosi ir visai savo šeimai linkiu, kad dar ilgai taip būtų.



Namą statėm ir taupėm iš algų už valandinį darbą viename tiesioginiame darbe, be jokių papildomų uždarbių. Iš tėvų pinigais ar turtu negavom nieko. Bet abu gavom išsilavinimą, taip pat padėjo patarimais, du kartus esam gavę metams beprocentines paskolas nemažas sumas. Čia iki 2005 metų, dabar ir nereikia, ir kažin ar galės paskolinti. Atlyginimai mūsų abiejų vidutiniai. Aišku, buvo visokių laikų. Atrodo čia buvo tema, ar verta dirbti už minimumą. Aš juokiausi, kad buvo laikai, kai ne 100 Lt likdavo, o dar primokėdavau, kad galėčiau į darbą eiti. Situacija buvo sudėtinga ir vadovų prašymu palikusi auklei maitinamą krūtimi kūdikį porai valandų bėgdavau į darbą (su kelione gaudavosi 3,5 val., tiek kiek mažius galėdavo išlaukti iki kito maitinimo). Tada pamaitinu ir vėl 2 val. į darbą. Taip kažkur keturis mėnesius, kol mažiui galėjau vieną maitinimą pakeisti koše, auklei už darbo dieną sumokėdavau daugiau, nei man susidarydavo už pusę etato (4 val.) O jauna durna buvau, daugiau paprašyti neu sugalvojau, nei būčiau drįsusi

būtent procentų negaunu, bet tuo pačiu lieka visa suma nepaminėjau, kad taupau eurais, nes jų indėlių palūkanos didžiausios šiuo metu

pagyvenus, labai įdomios Jūsų mintys mes šiuo metu turim paskolą, visų pinigų jai grąžinti šiuo metu nesukrapštytume, bet iš principo galėtume įnešti kur kas didesnes įmokas nei yra nustatytos, bet tą skirtumą aš linkusi taupyti (nesijaučiu iki galo užtikrinta, nes noriu sukaupti bent kelias įmokas į priekį kritinėms situacijoms). Šiuo atveju manau daugelis būtų linkę greičiau atiduoti paskolą, bet manęs kažkaip neveikia tas psichologinis užstatyto būsto momentas

draudimas man neatrodo tinkama sistema taupyti, ypač Lietuvoje, kai nėra užtikrintumo, todėl jo neturime. Gyvenčiau užsienyje, manau, daryčiau priešingai

Būten nenumatysi visiems gyvenimo įvykiams ir neužbėgsi laikui už akių... Nėra universalios taisyklės visiems atvejams. Jūs dabar taupot kritiniams atvejams, kurių gal nebus, gal visad tvarkingai seksis mokėt paskolą, o atsiradus didesniam finansiniam užtikrintumui - turėsit dar didesnę sutaupytą sumą, tada galėsit nuspręsti ar su ja padengti dalį paskolos, ar kitur visai panaudoti...
Aš irgi nežinočiau, kas geriau - būt įmokėjus daugiau paskolos ir gyvent ant nulio ar stabiliai minimaliai įnešinėt paskolą (kaip kad nuoma mokėtum kitu atveju) ir leist sau pasitaupius pakeliaut ar kaip kitaip pagerint gyvenimo kokybę...
Jeigu išskirtinai taupote tik paskolai ir niekam kitam gink Die pinigų neliesit, išskyrus ekstrinį atveją, kai netektumėt pajamų ir badengtumėt kelias įmokas iš tų santaupų (ko gali ir neprireikti) - tai aš rinkčiaus tada kuo greičiau kuo daugiau išmokėt paskolos... Bet aš nesu nei vienos knygos skaičius, kaip žmonės čia mini, gal labai klaidžioju į lankas su savo subjaktyvia nuomone...
Papildyta:


Šaunu, kad taip jūs su vyru sugebat... Aš ir tos nuomonės, kad pinigai turi cirkuliuoti, pinigai turi daryti pinigus, tik tesu savamokslė, neišprusus toj srity visai ir jokių knygų apie pinigus neskaičius, aš noriu praturtėt lengviausiu būdu - pritaikius "Paslaptį", pasvajoji, labai labai užsinori ir še, jau turtingas

aš šiek tiek knygų esu ir studijuodama ir pačios smalsumo vedina skaičius, bet iš principo vis tiek esu linkusi naudotis savo subjektyvia nuomone, kuri susiformuoja iš daugelio dalykų, nes tik aš pati geriausiai galiu išanalizuoti savo gyvenimą ir tuo pačiu finansus
šiaip negaliu pakęsti jokių saviįtaigą proteguojančių knygų, man iš karto kvepia smegenų plovimu, todėl neturiu kantrybės jas studijuoti, nors tikiu, kad galima šį bei tą ir naudongo rasti

Vyko kalba apie įvairių tipų invetavimus, norėčiau ir aš pasisakyti ta tema apie savo patirtį (kad ir ne itin didelę) bei "apsiskaitymą"

Apie obligacijas - tai Lietuvoje įmonės jų neleidžia, nes paprasčiausiai neapsimoka, nėra pas mus tokių didelių įmonių (na nebent gal kokia viena kita, bet tikrai nemanau, kad leidžia kas).

Apie akcijas - kol nesu patyrus šioje srityje, man priimtinesnis ilgalaikis investavimas į akcijas:
1. išlaikius akcijas bent metus, jau nereikia mokėti valstybei pelno mokesčio;
2. investavus į nenaują įmonę, kuriai bent jau 90% kad negresia bankrotas, visada atsipirks tie investuoti pinigai (aš vėl apie ilg.invest.), nes su akcijos kaip ir su krizėm, kaip ir su metų laikais - būna žiemos ir vasaros, jei nukrito, tai tereikia kantrybės, nepulti parduoti, o palaukti kol pakils.

Man asmeniškai pasisekė su investavimu (tik gaila kad tuo metu turėjau labai mažą suma tam, kaip sakoma tik pamėginti norėjau). Prieš pusantrų metų investavau 170lt, šiuo metu akcijų vertė apie 400lt, sakau gaila neturėjau didelių sumų tada (nors jei būčiau turėjus, kažin ar būčiau investavus taip...). Neskubu parduot, nereik man tų pinigų dabar, o GAL dar pakils

žinoma negalima investuoti niekada tų pinigų, kurie juodai dienai atidėti arba kurių gali prireikti, niekada negalima investuoti VISŲ laisvų pinigų į vieną sritį, nes jei prireiks tų pinigėlių būtent tada kai bus tai įmonei ŽIEMA? va tada ir būna nuostolis