Kūdikis be čiulptuko

patarkit kaip man elgtis
manoji ciulptuko neima, jokiu pirstu ar zaislu neciulpia, bet uztat be krutines neuzmiega. diena tai greitai, bet nakti vis ilgiau ja nori zist, o kai dantukai dygsta, tai nelabai isvia paleist nori. kaip atpratint nuo krutines?

Kai dantukai dygsta, normalu, kad daugiau prašosi žįsti ir ilgiau tą daro. Atjausk savo vaiką - jai dabar tikrai ne pats maloniausias metas, o tokio nusiraminimo, kaip prisiglaudus prie mamos ir valgant gardų pienuką, ji niekur kitur negaus. Taip nebus visada, negi sunku tokią mažą dalį savo gyvenimo pasiaukoti dėl vaiko? Nors tai net neturėtų būti auka, visa tai gali daryti su didele meile ir problemos nebeliks...

shilauoge,
nurimk, ir gal tau bus geriau, jei zinosi, kad ir misinukais maitinami vaikai gali keltis per naktis ir kabeti su buteliuku po 8 kartus..zinoma ne visi..bet tokiu yra:)

Skaiciau, kad Japonijoje, vaikai iki dvieju metu miega su mama, zindomi
tiek kiek nori, imami ant ranku kada tik to papraso, beveik nesulaukia jokiu
draudimu is savo tevu.Japonai tiki, kad toks vaikas uzaugs pakantus kitiems,
o prisiminimai apie patirta laisve vaikysteje, pades istvert gyvenimo
sunkumus.

Moteris yra apdovanota sugebejimu laukti.
Moterys laukiasi, laukia gimdymo, daznai laukia menstruaciju arba laukia, kad jos neprasidetu,laukia vyru, laukia naktinio zindymo pabaigos, laukia, kada gi pagaliau tie vaikai uzaugs, laukia anuku, merginos tebelaukia princu ant baltu zirgu:)

Laukim,
kantriai su meile, atjauta, teigiamai nusiteikusios. Bezindydamos mes subrestame..ir
Nevadinkim saves "soskem", tai tik veda i beverti nusivylima.

Mano abu vaikai augo be soskes Ir kai gime antrasis, didziajai buvo 2, ji darzelio nelanke, bet suspedavom viska visi trys draugiskai, nereikejo jokiu guminiu speneliu tam na "pasikabini" maziu ant papo ir gali sesei knygele skaityt (ka, nenaudingas darbas?), delione delioti, dainele dainuoti, prie pc pasedeti aisku, buvo nelengva, bet ciulptukas nieko nebutu palengvines ir issprendes.
Nagi tikrai- ne karo metas, mano vaikai ne naslaiciai, tai kam tas gumos gabalas, kuris ne tik nutolina vaika nuo mamos, gali sukelti visa eile zindymo sunkumu, bet ir yra potencialus pienliges ir kitu uzkratu saltinis?
Tiesa sakant, niekaip nesuvokiu, kodel mamytes, su tokiu dziaugsmu laukusios vaikelio, paskui taip staiga nori juom atsikratyti, tureti laisvo laiko sau, uzkisti kazkokiais guminiais speneliu pakaitalais, ir be galo bijo buti "soskem"? taigi tam ir duotos tos motinystes atostogos, kad jas visas skirtumem toms mazom bejegem butybem, kurioms labai labai reikia mamytes Tie pirmi metukai-du praleks kaip viena akimirka,o ta dovana, kuria iteikiame vaikeliui kartu su motinos pienu,svenliai ir kantriai skirdamos visa savo laika mazyliui, bus visam gyvenimui

Sveikos, mamytės

Aš pati dar tik renkuosi info apie nėštumą - noriu pasiruošti, nes niekas artimoje aplinkoje kūdikių neturi

Įsigijau šią knygą ir man atsivėrė akys



Tiek patarimų apie žindymą, ryšį su vaikeliu per krūtį, auginimą be "soskių" Tačiau taip neramu, kad knygos faktai taip ir gali likti tik gražiais daktarų patarimais Ar visos maitinančios krūtimi nesusidūrėte su problemomis pačioje pradžioje? Nejaugi kūdikėlis pats instinktyviai ima ir maitinasi?

Na tai nėra vien sausi faktai, juk daktaras visą savo gyvenimą pašventė kovai už žindymą, dalyvavo begalėje seminarų ta tema, domėjosi visais naujaisiais moksliniais tyrimais, be to, jo akyse užaugo trys ilgai žindyti vaikeliai ir kasdien jis susiduria su daugybe mamyčių ir jų kūdikėlių. Aš šiuo daktaru pasitikiu 100% ir manau, kad remiantis jo patarimais, BET klausant savo širdies, kūdikį galima žindyti be problemų arba bent su minimaliom.

Aš pradėjau maitinti dar neskaičius šios knygos. Turėjau truputį problemų - pirmas dienas šiek tiek skaudėjo spenelius, o ketvirtą dieną "užsidegė" krūtis. Bet tai buvo visiškai laikina ir jau seniai pamiršta. Didžiausią nerimą man kėlė besaikis vaiko valgymas, nežinojau, ar taip turi būti. Tuomet puoliau internete ieškoti informacijos ir pastebėjau, kad labiausiai man priimtinos yra šio daktaro mintys. Tada ir įsigijau jo knygą, o ji man patvirtino, kad visais klausimais mano motiniška nuojauta buvo teisi Daktaras tikrai nerašo nieko, kas nebūtų gamtos natūraliai sutverta ir realiai įmanoma

Su pirmagime turejau dideliu problemu. Buvau tikra, kad noriu maitinti pati, ejau i kursus, ziurejau filmuota medziaga, diskutavom grupese, snekejom apie tai daug su savo gydytoja kol dar laukiausi. Vienu zodziu, turejau daug info. Jokiu buteliuku, jokiu ciulptuku neturejau net nusipirkusi. O va neisejo. Kazkur kazkas kazkaip.. knygose taip graziai parasyta, konsultantai taip graziai paaiskina, bet va neisejo. Kamavausi ir as, ir mazoji, ir galu gale pasijutusi bloga motina nutraukiau maitinima krutimi kai mazylei buvo 4men. Dabar, pries menesi laiko, pagimdziau suneli. Nebelankiau jokiu kursu, neskaiciau jokiu knygu apie zindyma. Buvau sau pasakiusi - bandysiu maitinti pati, bet jei neiseis, tragedijos del to nedarysiu ir duosiu misinuka. Jau pacia pirma diena sunelis gavo ciulptuka, nes ciulpimo refleksas be galo didelis. O as, bloga mama, kaip daugelis pasakytu, nenorejau (ir nenoriu) buti ciulptuku savo vaikui. Ka galiu pasakyti.. mazylis puikiai valgo ir apie maitinimu nutraukima net minciu neturiu. Nuo pat pirmos dienos puikiai zinde, puikiai atskyre, kur yra ciulptukas, o kur mamos krutis. Net nugrauztu speneliu nebuvo. Va dabar galiu pasakyti, kad suzinojau, ka reiskia maitinti su malonumu. Su dukryte sito nebuvo. Todel bent jau is savo patirties galiu pasakyti, kad kiekvienas vaikas skirtingas. Kad ir kiek knygu perskaitysi, tai ne tas pats, nes kiekvienam vaikui knygos neparasysi. Speju, kad mano atveju labai padejo pats atsipalaidavimas. Tas visu kisimas i galva, kad privalai maitinti pati, kad turi lankyti kursus, skaityti knygas ir t.t. tikrai labai veikia. Ir kai stengiesi, neiseina, duodi ciulptuka galu gale, nes speneliai taip nuciulpti kad kaukti norisi, o is aplinkiniu girdi komentarus, kad dabar tikrai nebemaitinsi, nes vaikas ciulptuka gavo.. na, nors i depresija pulk. Su antru vaiku as buvau atsipalaidavusi. As norejau maitinti pati, bet zinojau, kad per galva nesiversiu, kad man visai nesvarbi aplinkiu nuomone. Gal del to ir ejosi lengvai maitinti. Nezinau.. bet turiu du vaikus ir visiskai skirtingas maitinimo istorijas

Mes irgi nenaudojom ciulptuko, bet maziukas labai miegsta paguleti prie kruties
O dabar kai dygsta dantukai, tai daznai per nakti reikia kruties

Is savo patirties- tikrai viskas priklauso nuo didelio noro,jei tikrai labai nori,tau tikrai pavyks Pirmaja mazosios diena istisai mokinomes zisti,vis tikrinom ar geras apziojimas ir zindem visa laika kol nemiegojo,daugiau nieko ir neveikem su kudikeliu.Rezultate-jokiu problemu del jokiu nugrauzimu (nors pradzioje buvo jautru,bet poto praejo),ir jokiu bedu del pieno trukumo.Svarbiausa-jokio ciulptuko,ir nepagaileti pasvesti savo laiko kudikelio "kabojimui" ant kruties.Taip,pradzioje istisai kabos, bet tie pirmieji keli menesiukai labai greit praleks.Veliau bus kitokiu rupesteliu Sekmes

Mano sunus pirmom dienom isvis neeme kruti, nemokejo zisti. Is pradziu reikejo kisti kruti jam ir laikyti,kad nors 5min.pavalgytu. Bet po 3 dienu viskas susitvarke! Ir dar noriu pasakyti,kad jeigu jauciate,kad pienuko sumazejo,maitinkite dazniau!

Visiskai sutinku

Aciu Everlasting, kad pasidalino info apie knyga jau atsisiunciau is paties autoriaus! ir pradedu skaityti