Aš vėl atkulniuoju su savo sliekais...
Taip sakant tokie pamąstymai ir darbai: apžiūrėjau žemės drėgmę - per kastuvą (geležtę) žemė normaliai drėgna. Bet pagalvojusi, kad gal kažkuriam sliekui nepatinka, palaisčiau. Nepagailėjau vandens. Lai sliekai auginasi pelekus...
Išvaliau takelius, su liūdesiu susėmiau visus nusibaigusius sliekiukus, šiltnamio asla dabar blizga labiau, nei mano trioba..

Kol šlaviau, žiūūūūriu, gi pliumpt vienas, kitas sliekas iš lysvių ant takelio...
Galvoju, kokio velnio jiems taip rūpi išlipt... Nusprendžiau patobulint savo lysves. Vis tik jose žemės iki pat viršaus, mulčas kabo per kraštus nusviręs, gal tai ir yra mano klaida?...
Įmetu ankstesnę savo nuotrauką, kur matosi virš bortelių iškilęs mulčo kupstas:

Mulčą nuo kraštų atstūmiau 10 cm ir prie bortelių kraštų žemę išgilinau, kad žioplas sliekas taip greit neiškristų.. Iškritęs jis paprasčiausiai neturi kur eit, iš abiejų pusių aukšti borteliai, ir jiems belieka tik padvėst...
Štai taip dabar atrodo išgilinti kraštai:

O štai čia iš arčiau mano sliekai. Gal jiems per šilta, nes jų visur pilna, mulčo paviršiuje tiesiog knibžda tuntais... Kai padariau prie kraštų išgilinimus, jie tiesiog prie krašto šliaužia, pasidairo, mato, kad nėr kur nugriūt ir eina atgal į lysvę...

Nežinau ar čia tikroji priežastis, dėl kurios jie nukrisdavo, tiesiog daugiau nieko neišmąstau. Po savaitės galėsiu savo "atradimą" patvirtint arba paneigt...