Labas mielosios likimo drauges,jei taip butu galima sakyti, vis paskaitineju visus skyrelius neaplenkdama ir sito,cia sukyla daugiausia amociju ir vis norisi pasisakyti,bet atidedavau vis veliau...Kai kurios mane turetu prisiminti pav.tokia profesija,ir keletas kitu su kuriomis esu diskutavus ,kitur klausus patarimo ir uz viska dekoju visoms ,tai man labai padejo...suprasti jus brangiosios ,ir jau pamiltos kaip tikros dukros,del kiekvienos pergyvenu -nubraukiu asara nes suprantu ka tenka isgyventi...AS LAUKIU ir laukiau 14 metu ,pergyvenau verkiau taip kaip jus pasislepus -viena ir raminau aplinkinius. VISU atsiprasau-bet as esu mama dvieju suaugusiu vaiku o isgyvenimai buvo del mano brangiosios dukrytes ,kurei likimas niekaip nenorejo sitiek metu padovanoti kudikelio kur atrodo taip gyvenimiska ir paprasta...Stengiausi kiek imanoma suprasti savo dukra bet geriausiai supratau kaip pradejau cia lankytis ka jus jauciate visos, tai supratau kaip jei sunku kai buna viena ,kai ateina menesines kai vis tikies....Padejau ir patarimais ir padrasinimais ,matau didziausius nusivylimus ,praeina kiek laiko ir vel ja po truputi kalbinu,nes metai greiti ,nesinoretu kaltinti saves kad neviskas padaryta...Mergaites ,zinokite mamoms irgi labai sunku ,kaip jus kalbedavote ,kad geriau tevams nieko nesakyti-o jie vis klausia -kada?jums sunku,zinokite nelengva ir tevams nes musu -tevu irgi naglesni zmogiukai klausia ir dar su didesniu uzsispyrimu -tai kada tau dukte anuka padovanos? Sakydavau -gera mano dukryte nenori manes mociute padaryti.Pabaigai del abortu-mergaites nepykite ant tu mergaiciu kurios gyvena kaip joms atrodo siuo laiku teisingai ,tik tiek galiu paskyti kad pagal tokias moteris kurios pasakoja apie abortos joms atrodo ,kad visos juos daro ir todel veliau nesulaukia vaikuciu,va sitas yra skaudziausia ,nes ir man -mamai yra pasake tai tavoji aborta pasidarius buvo ,kad vaiku neturi....Ir tai pasako ne tik svetimi bet ir gana artimos gimines ir viska reikia isgyventi sugebeti susitvardyti,nusisypsoti ir palieki juos kai su..kandusiuos ,nes atsakymo neisgirdo ,o jei ir aiskintumem tai jei zmogus jau tas susikloste savo galveleje ,tai galvos kad nori issivynioti ar ka. ...Aisku ira keletas draugu kurie zino ir dabar labai laimingi kaip ir mes ,nes jau musu ŽOGELIUKUI keturi menesiai ,kai mamyte ji turi po sirdele ,jauciasi paciu laimingiausiu zmogumi pasaulyje ,su ja ir mes visi ja mylintys artimieji.Pagalvoti reikia apie viska gal but ir yra visokiu tevu ir kaip visada visokiu vaiku ,apie viska reikia labai apgalvoti.Dar karta visoms labai aciu uz nuosirdu bendravima ir kad jus visas aplankytu ta prigimtine teise buti MAMA
QUOTE(rugegele1 @ 2011 02 26, 08:30)
musu ŽOGELIUKUI keturi menesiai ,kai mamyte ji turi po sirdele ,jauciasi paciu laimingiausiu zmogumi pasaulyje ,su ja ir mes visi ja mylintys artimieji.
As vis apie tave (dabar jau gal reiketu sakyti "jus") pagalvodavau,vis bandziau kitoj temoj uzkalbinti,taip laukiau geru ziniu
Rugegele,sauni mama esate
Kazkodel sestas jausmas sako,kad Butvile jusu dukra ar klystu?
Kazkodel sestas jausmas sako,kad Butvile jusu dukra ar klystu?
rugegele1, žinoma Jus prisimenu. Asmeniškai aš jaučiuosi nusivylusi, labai gaila, kad slėpėtis po kokiu tai kitu veidu. Mes būtume turėję unikalią galimybę išgirsti kitą poziciją, būtume galėję nors šiek tiek pajusti, ką išgyvena mūsų mamos, manau būtume turėję daug brandžių diskusijų, iš kurių būtų buvę daug naudos ir mums, ir Jums.
Bet yra taip, kaip yra. Matyt šitaip užsimaskuodama turėjote savų, labai svarbių motyvų. Ačiū už nuoširdmą. Juk galėjote tyliai išeiti ir negrįžti, bet atėjote čia ir atvėrėte tiesą. Iš to sprendžiu, kad jaučiatės ne itin komfortiškai mus prigavosi.
Asmeniškai aš visada esu už tiesą, už tiesų kelią. Man įdomu, kodėl nepaklausėte savo vaiko tiesiai, kodėl pasirinkote štai tokį jeigu taip galima pavadinti šnipinėjimo kelią?
Kita vertus, Jūsų elgesys parodo kokia begalinė gali būti motiniška meilė. Nuostabu, kad ieškojote įvairių kelių geriau suprasti savo dukterį, kad gilinotės į jos problemas. Kuo nuoširdžiausiai linkiu Jums ir Jūsų šeimai sėkmės
Bet yra taip, kaip yra. Matyt šitaip užsimaskuodama turėjote savų, labai svarbių motyvų. Ačiū už nuoširdmą. Juk galėjote tyliai išeiti ir negrįžti, bet atėjote čia ir atvėrėte tiesą. Iš to sprendžiu, kad jaučiatės ne itin komfortiškai mus prigavosi.
Asmeniškai aš visada esu už tiesą, už tiesų kelią. Man įdomu, kodėl nepaklausėte savo vaiko tiesiai, kodėl pasirinkote štai tokį jeigu taip galima pavadinti šnipinėjimo kelią?
Kita vertus, Jūsų elgesys parodo kokia begalinė gali būti motiniška meilė. Nuostabu, kad ieškojote įvairių kelių geriau suprasti savo dukterį, kad gilinotės į jos problemas. Kuo nuoširdžiausiai linkiu Jums ir Jūsų šeimai sėkmės
QUOTE(rugegele1 @ 2011 02 26, 09:30)
Labas mielosios likimo drauges,jei taip butu galima sakyti, vis paskaitineju visus skyrelius neaplenkdama ir sito,cia sukyla daugiausia amociju ir vis norisi pasisakyti,bet atidedavau vis veliau...Kai kurios mane turetu prisiminti pav.tokia profesija,ir keletas kitu su kuriomis esu diskutavus ,kitur klausus patarimo ir uz viska dekoju visoms ,tai man labai padejo...suprasti jus brangiosios ,ir jau pamiltos kaip tikros dukros,del kiekvienos pergyvenu -nubraukiu asara nes suprantu ka tenka isgyventi...AS LAUKIU ir laukiau 14 metu ,pergyvenau verkiau taip kaip jus pasislepus -viena ir raminau aplinkinius. VISU atsiprasau-bet as esu mama dvieju suaugusiu vaiku o isgyvenimai buvo del mano brangiosios dukrytes ,kurei likimas niekaip nenorejo sitiek metu padovanoti kudikelio kur atrodo taip gyvenimiska ir paprasta...Stengiausi kiek imanoma suprasti savo dukra bet geriausiai supratau kaip pradejau cia lankytis ka jus jauciate visos, tai supratau kaip jei sunku kai buna viena ,kai ateina menesines kai vis tikies....Padejau ir patarimais ir padrasinimais ,matau didziausius nusivylimus ,praeina kiek laiko ir vel ja po truputi kalbinu,nes metai greiti ,nesinoretu kaltinti saves kad neviskas padaryta...Mergaites ,zinokite mamoms irgi labai sunku ,kaip jus kalbedavote ,kad geriau tevams nieko nesakyti-o jie vis klausia -kada?jums sunku,zinokite nelengva ir tevams nes musu -tevu irgi naglesni zmogiukai klausia ir dar su didesniu uzsispyrimu -tai kada tau dukte anuka padovanos? Sakydavau -gera mano dukryte nenori manes mociute padaryti.Pabaigai del abortu-mergaites nepykite ant tu mergaiciu kurios gyvena kaip joms atrodo siuo laiku teisingai ,tik tiek galiu paskyti kad pagal tokias moteris kurios pasakoja apie abortos joms atrodo ,kad visos juos daro ir todel veliau nesulaukia vaikuciu,va sitas yra skaudziausia ,nes ir man -mamai yra pasake tai tavoji aborta pasidarius buvo ,kad vaiku neturi....Ir tai pasako ne tik svetimi bet ir gana artimos gimines ir viska reikia isgyventi sugebeti susitvardyti,nusisypsoti ir palieki juos kai su..kandusiuos ,nes atsakymo neisgirdo ,o jei ir aiskintumem tai jei zmogus jau tas susikloste savo galveleje ,tai galvos kad nori issivynioti ar ka. ...Aisku ira keletas draugu kurie zino ir dabar labai laimingi kaip ir mes ,nes jau musu ŽOGELIUKUI keturi menesiai ,kai mamyte ji turi po sirdele ,jauciasi paciu laimingiausiu zmogumi pasaulyje ,su ja ir mes visi ja mylintys artimieji.Pagalvoti reikia apie viska gal but ir yra visokiu tevu ir kaip visada visokiu vaiku ,apie viska reikia labai apgalvoti.Dar karta visoms labai aciu uz nuosirdu bendravima ir kad jus visas aplankytu ta prigimtine teise buti MAMA

Jus nuostabi mama ir nuostabus zmogus
QUOTE(tokia profesija @ 2011 02 26, 12:36)
rugegele1,
Asmeniškai aš visada esu už tiesą, už tiesų kelią. Man įdomu, kodėl nepaklausėte savo vaiko tiesiai, kodėl pasirinkote štai tokį jeigu taip galima pavadinti šnipinėjimo kelią?
Asmeniškai aš visada esu už tiesą, už tiesų kelią. Man įdomu, kodėl nepaklausėte savo vaiko tiesiai, kodėl pasirinkote štai tokį jeigu taip galima pavadinti šnipinėjimo kelią?
Mano mergaitė visada žinojo ,kad aš čia skaitineju,nes patarimu iš piršto neišlausi ,bet jinai kaip ir dauguma vaikų, jauciau ,pasakoja bet ne iki tiek kad mama pergyventu,tai sakydavo nieko tokio -reiskia mano toks likimas...O as jauciaus del to likimo kazkodel kalta...Zinote mes mamos visko prisigalvojam ,nuo gimimo akimirkos pergalvodavau visa jos gyvenima ,gal kur mano kalte?... Veliau prisijungiau ,nes kildavo daug klausimu beskaitant mergaiciu isgyvenimus,oi kaip truko info ir aciu visoms kurios patare ir toms kurios aprase savo bedas o is ju galima buvo daryti isvadas.Kodel -snipinejimas? as gal taip nepavadinciau
Norejosi ,kad mergaites bendrautu kaip su savo bendraamze-tokio pacio likimo drauge ir nejaustu diskamforto...Atsargiai ,bet proto ribose visur su vaikais vaziuodavau i operacijas ,kalbejaus ir su daktarais ir kaip dabar pagalvoju kiek reikia vaikui kad ir psichologines pagalbos vyras -puiku,nuostabu bet mama po vyro ,aisku ,jauciau ir jauciu kad as ir dabar dar labai reikalinga ,mes abu su vyru del jos isgyvenam ir jei kas lektumem nesvarbu kokiu paros metu kad tik viskas butu gerai ,ko ir tikimes... Prisipazinsiu ,retkarciais galvodavau nustosiu skaityti ,nerasysiu,bet mergaites as jusu dauguma jau ,,pazystu''ir labai linkiu issipyldyti svajonems ,smalsumas nugali -kazin
Aš Jūsų motyvus suprantu, vaikai tikrai nori apsaugoti tėvus (matot, ir Jūs sakot, kad dėl vaiko gyvybę atiduotumėt) ir toli gražu ne viską jiems papasakoja. O Jūs norėjot išgirsti, pamatyti kaip moterys jaučiasi iš tiesų. Galų gale norėjot tiesiog gauti žinių, medicininės informacijos.
Iš čia ir kyla klausimas, kaip užmegzti tokius santykius su vaikais/tėvais, kad nereikėtų slapukauti, kad būtų galima atvirai, nuoširdžiai kalbėtis apie viską. Kaip atrasti tą pusiausvyrą, kad tėvai mokėtų domėtis, rūpintis vaikais nesikišdami į jų gyvenimus, nekontroliuodami. O vaikai mokėtų gyventi atskirai, savarankiškai nuo tėvų, bet neapleistų jų ir neslapukautų. Gražūs tėvų vaikų santykiai tikras menas ir didžiulė mįslė
Beja, užsienyje kuriamos pagalbos grupės ne tik žmonėms, susiduriantiems su nevaisingumu, bet ir jų artimiesiems. Kenčia ir jie.
Ir mums labai svarbu, naudinga skaityti ką išgyvenate Jūs, kaip mama. Sakykit, koks dukros elgesys Jus labiausiai skaudino? Sakėt dukra ne viską Jums pasakojo, bet turbtūt vistiek matosi, kada vaikai turi vaisingumo problemų?
Iš čia ir kyla klausimas, kaip užmegzti tokius santykius su vaikais/tėvais, kad nereikėtų slapukauti, kad būtų galima atvirai, nuoširdžiai kalbėtis apie viską. Kaip atrasti tą pusiausvyrą, kad tėvai mokėtų domėtis, rūpintis vaikais nesikišdami į jų gyvenimus, nekontroliuodami. O vaikai mokėtų gyventi atskirai, savarankiškai nuo tėvų, bet neapleistų jų ir neslapukautų. Gražūs tėvų vaikų santykiai tikras menas ir didžiulė mįslė
Beja, užsienyje kuriamos pagalbos grupės ne tik žmonėms, susiduriantiems su nevaisingumu, bet ir jų artimiesiems. Kenčia ir jie.
Ir mums labai svarbu, naudinga skaityti ką išgyvenate Jūs, kaip mama. Sakykit, koks dukros elgesys Jus labiausiai skaudino? Sakėt dukra ne viską Jums pasakojo, bet turbtūt vistiek matosi, kada vaikai turi vaisingumo problemų?
QUOTE(tokia profesija @ 2011 02 27, 00:04)
Sakykit, koks dukros elgesys Jus labiausiai skaudino? Sakėt dukra ne viską Jums pasakojo, bet turbtūt vistiek matosi, kada vaikai turi vaisingumo problemų?
Skaitau ir mąstau...nu neskaudino manes nei joks dukros elgesys,as visa kas del neturejimo vaikelio ,zinojau nuo pradzios ,kaip gyvenimo pradzioje remontavo buta ,pasakojo kur stoves vaikelio lovele,kaip dziaugdavos kaip drauges jau laukiasi....Niekada nelindau vaikams i ,,dusia''laukdavau kol ateis ta minute kada nores patys pasipasakoti.Stebi savo vaika ir matai ,kaip stebi maza vaikuti,kaip pasakoja kiek drauge svorio priaugo...ir akys viska pasako -ar tokiu momentu ,kad ir mama esi dar galima ko klausineti? klausais o sirdyje nuoskauda -kodel ne mano dukrai taip ,kada ji gales apie save taip papasakoti... Ir jeigu viska prisiminus parasyti ka pastebedavau -patikekit ,mane graudina iki asaru...O kad dukra pasakotu ka jaucia sirduteje -nenoreciau ,nebent jei paciai to noretusi,kiekviena moteris nori pirmiausia apie tai pakalbeti su savo brangiausiu,patikekit-ir as jauna buvau
Sėkmės ir Jums
Nemanau, kad čia šnipinėjimas, man kaip tik labai mielas toks rūpestis, kad mama pati viskuo domėjosi, rodos pati lygiagrečiai ėjo tuo pačiu dukros keliu. Mano mama irgi viską žino, bet apie tai nekalbame, ji nelenda į dūšią, o aš pati irgi nelabai pasakoju.






