Rugegele ,esat puiki mama! Sveikinu jusu dukra turint tokia nuostabia mama,sekmes jums ir jusu seimai
Ir as pritariu Signeritai,nelabai cia skaitosi snipinejimu,paprasciausia mes ne visada norim papasokiti viska artimiems zmonems,vien del to kad butu maziau pergyvenimu ir sirdagriauzos..Mano mama viska ziono,bet klausinet nelabai daug ir klausineja,o kai pradedam kalbeti susijaudina ir pradeda verkti pilnai suprantu jos sielvarta,ir patikekit jis ne ka mazesnis nei musu paciu.
Rugegele ,esat puiki mama! Sveikinu jusu dukra turint tokia nuostabia mama,sekmes jums ir jusu seimai
Rugegele ,esat puiki mama! Sveikinu jusu dukra turint tokia nuostabia mama,sekmes jums ir jusu seimai
QUOTE(Tino @ 2011 02 01, 12:08)
sveikos naujuose namučiuose 
aš asmeniškai jau 5 metai irgi gyvenu su šia problema ir beskaitydama Jūsų nuomones artėju prie minties, kad reikia darytis IVF ir nieko aš čia nesmerkiu, o tik bandau suprast
nes niekaip neaišku, kodėl dauguma forumo dalyvių asmeniškai priima kito ne visai teigiamą nuomonę... ir kituose lietuviškuose interneto puslapiuose vyksta tas pats... ir pilnai suprantu, kad yra nemažai porų, kur tikrai nebėra kitos galimybės, tik IVF, bet man įdomu, KODĖL žmonės taip BET KOKIA KAINA bando susilaukti atžalos... kaip pagalvoji, o anksčiau žmonės net nežinodavo, kiek ir kokių tų kiaušintakių turi, kuris ten nevaisingas ir nugyvendavo gyvenimą dviese ir susitaikydavo... žinoma, tokių sąlyginai labai mažai buvo... dabar tikrai galima pasinaudoti medicinos pažanga, bet man lieka keista, KODĖL tiek moterų savo gyvenimo prasmę suveda tik į pastojimą ir gimdymą, negi jokių kitokių gyvenimo prasmių neatsiranda, kai negalime gauti to, ko norime?
tad bandau atsakyti į kitokios profesijos išdėstytas dvi kraštutines pozicijas, pavyzdžiui:
Diskusija, ar sakysime savo vaikams, kokiu keliu jie atėjo į šeimą....
Vienas minčių kelias. Aš sakysiu/nesakysiu. Įdomu, ką galvoja kitos mamos? Kokia patirtis užsienio šalyse, kur šie vaikai jau paaugę, kaip jiems sekasi? Jei nuspręstume sakyti, kaip manote, kaip tai padaryti? Kada pasakyti, kad sukeltume ir sau ir kitiems mažiausiai skausmo? Kokia jūsų nuomonė, kaip apsaugoti savo vaiką nuo patyčių, nes kiti vaikai moka būti labai žiaurūs?
Kitas minčių kelias. Kas čia per diskusija? Kurlink jūs mus vedate? Darote su mumis kažką, ko mes patys nesuprantame, kažkokią abrakadabra. Jūs mumis manipuliuojate, ir išvis kodėl apie tai kalbame?
del ivf vaiku maziausia reikia jaudintis , nes issivysciusiose salyse nei ivf vaikai , nei ivaikinti vaikai nera naujiena. Mes tai su vyru juokaujame , kad lengviau bus atsakyti i klausima "is kur as atsiradau ".O ivf procedurom ryztasi seimos , kurios jau isbande tikrai viska , net bobuciu pasakas , i katra puse pasukti lova .
kodėl tuoj norisi pulti kitaip mąstantį (ne tik nevaisingumo klausimu, bet ir politikoj), pykti, įžvelgti kažkokių paslėptų minčių vien diskusijos iškėlime.
Papildyta:
o man tai nejuokinga
labiau kyla klausimas iš tikrųjų,KODĖL neinvestuoji į papus ar, pvz., kokią kelionę?
užduodama tokius klausimus vėl rizikuoju būti užpulta, bet nu kad man labai įdomu, kaip kiti žmonės mąsto, tad prašau nepykti
aš asmeniškai jau 5 metai irgi gyvenu su šia problema ir beskaitydama Jūsų nuomones artėju prie minties, kad reikia darytis IVF ir nieko aš čia nesmerkiu, o tik bandau suprast
nes niekaip neaišku, kodėl dauguma forumo dalyvių asmeniškai priima kito ne visai teigiamą nuomonę... ir kituose lietuviškuose interneto puslapiuose vyksta tas pats... ir pilnai suprantu, kad yra nemažai porų, kur tikrai nebėra kitos galimybės, tik IVF, bet man įdomu, KODĖL žmonės taip BET KOKIA KAINA bando susilaukti atžalos... kaip pagalvoji, o anksčiau žmonės net nežinodavo, kiek ir kokių tų kiaušintakių turi, kuris ten nevaisingas ir nugyvendavo gyvenimą dviese ir susitaikydavo... žinoma, tokių sąlyginai labai mažai buvo... dabar tikrai galima pasinaudoti medicinos pažanga, bet man lieka keista, KODĖL tiek moterų savo gyvenimo prasmę suveda tik į pastojimą ir gimdymą, negi jokių kitokių gyvenimo prasmių neatsiranda, kai negalime gauti to, ko norime? tad bandau atsakyti į kitokios profesijos išdėstytas dvi kraštutines pozicijas, pavyzdžiui:
Diskusija, ar sakysime savo vaikams, kokiu keliu jie atėjo į šeimą....
Vienas minčių kelias. Aš sakysiu/nesakysiu. Įdomu, ką galvoja kitos mamos? Kokia patirtis užsienio šalyse, kur šie vaikai jau paaugę, kaip jiems sekasi? Jei nuspręstume sakyti, kaip manote, kaip tai padaryti? Kada pasakyti, kad sukeltume ir sau ir kitiems mažiausiai skausmo? Kokia jūsų nuomonė, kaip apsaugoti savo vaiką nuo patyčių, nes kiti vaikai moka būti labai žiaurūs?
Kitas minčių kelias. Kas čia per diskusija? Kurlink jūs mus vedate? Darote su mumis kažką, ko mes patys nesuprantame, kažkokią abrakadabra. Jūs mumis manipuliuojate, ir išvis kodėl apie tai kalbame?
del ivf vaiku maziausia reikia jaudintis , nes issivysciusiose salyse nei ivf vaikai , nei ivaikinti vaikai nera naujiena. Mes tai su vyru juokaujame , kad lengviau bus atsakyti i klausima "is kur as atsiradau ".O ivf procedurom ryztasi seimos , kurios jau isbande tikrai viska , net bobuciu pasakas , i katra puse pasukti lova .
kodėl tuoj norisi pulti kitaip mąstantį (ne tik nevaisingumo klausimu, bet ir politikoj), pykti, įžvelgti kažkokių paslėptų minčių vien diskusijos iškėlime.
Papildyta:
o man tai nejuokinga
labiau kyla klausimas iš tikrųjų,KODĖL neinvestuoji į papus ar, pvz., kokią kelionę? užduodama tokius klausimus vėl rizikuoju būti užpulta, bet nu kad man labai įdomu, kaip kiti žmonės mąsto, tad prašau nepykti
QUOTE(Reginiukas.uk @ 2011 02 27, 20:23)
Ir as pritariu Signeritai,nelabai cia skaitosi snipinejimu,paprasciausia mes ne visada norim papasokiti viska artimiems zmonems,vien del to kad butu maziau pergyvenimu ir sirdagriauzos..Mano mama viska ziono,bet klausinet nelabai daug ir klausineja,o kai pradedam kalbeti susijaudina ir pradeda verkti pilnai suprantu jos sielvarta,ir patikekit jis ne ka mazesnis nei musu paciu.
Rugegele ,esat puiki mama! Sveikinu jusu dukra turint tokia nuostabia mama,sekmes jums ir jusu seimai
Rugegele ,esat puiki mama! Sveikinu jusu dukra turint tokia nuostabia mama,sekmes jums ir jusu seimai
as irgi manau kad rugegele tikrai puiki mama , nes man butu su mama bendrauti ta tema nepakeliamai sunku , o jei ji pati dometusi forume , tai malonu , taip ji geriau mus suprastu . Mano mama irgi nezino daug ko .
Sveikutes,
As tikriausiai nepriestarauciau, kad mama skaitytu ir dometusi tokiomis problemomis. Dabar issikalbu ir galiu saltais nervais padiskutuoti, pasitarti tik su to paties likimo draugemis, nes jegu nepakaktu paaiskinti nieko nesuprantanciam zmogui apie visas proceduras ir su tuo susijusius jausmus.
zinau, kad mama kuo nuosirdziausiai rupintusi ir patartu. o jeigu zinotu, kokios proceduros buna, kaip jos vyksta, del ko dazniausiai nepasiseka ir panasiai, tikriausiai butu daug lengviau mane paguosti, o ir as tada galeciau daugiau su ja aptarti.
cia jokiu budu ne priekaistas nezinanciai mamai. visokiu situaciju buna.
As tikriausiai nepriestarauciau, kad mama skaitytu ir dometusi tokiomis problemomis. Dabar issikalbu ir galiu saltais nervais padiskutuoti, pasitarti tik su to paties likimo draugemis, nes jegu nepakaktu paaiskinti nieko nesuprantanciam zmogui apie visas proceduras ir su tuo susijusius jausmus.
zinau, kad mama kuo nuosirdziausiai rupintusi ir patartu. o jeigu zinotu, kokios proceduros buna, kaip jos vyksta, del ko dazniausiai nepasiseka ir panasiai, tikriausiai butu daug lengviau mane paguosti, o ir as tada galeciau daugiau su ja aptarti.
cia jokiu budu ne priekaistas nezinanciai mamai. visokiu situaciju buna.
skaitau skaitau ir per sudėtinga tipo rugegelė yra kažkieno mama,prisiregistravo čia,kad paskaitinėtų kaip jaučiasi tokios pat,kaip jos dukra.ir dabar visi labai laimingi,ir dukra ir mama ir mes,kad jūs tokia rūpestinga?man tai čia šlykštu ir mažų mažiausia neetiška.ne apie nuvytusias petunijas,ar prisvilusius pyragus kalba eina.jei žmogus nenori pasakot apie savo bėdas ,tai jo pasirinkimas.dar reiktų kokios buvusios draugės vardu prisijungt prie facebooko,klasioku,darbinio el pašto ir rast priėjima prie sms išklotinių.gal dar kokų bėdų turi jūsų mažutė apie kurias nežinot.sorry
tipo rugegelė yra kažkieno mama,prisiregistravo čia,kad paskaitinėtų kaip jaučiasi tokios pat,kaip jos dukra.ir dabar visi labai laimingi,ir dukra ir mama ir mes,kad jūs tokia rūpestinga?man tai čia šlykštu ir mažų mažiausia neetiška.ne apie nuvytusias petunijas,ar prisvilusius pyragus kalba eina.jei žmogus nenori pasakot apie savo bėdas ,tai jo pasirinkimas.dar reiktų kokios buvusios draugės vardu prisijungt prie facebooko,klasioku,darbinio el pašto ir rast priėjima prie sms išklotinių.gal dar kokų bėdų turi jūsų mažutė apie kurias nežinot.sorry
Man atrodo,kad cia kitaip yra.Dukra apie mamos buvima, cia forume, zinojo;o mama cia skaitydavo ir bendraudavo ne tam,akd snipineti ko dukra nedasako ar kas vyksta jos gyvenime,o tik tam,kad geriau suprasti ka tokio pacio likimo zmones kaip jos dukra jaucia ir kokiom emocijom gyvena.Ir pagalba jau kazkokia kita,aisku tokiuose reikaluose tevai is vis negali padeti,bet bent padet isgyventi ir pragyventi neigiamas emocija,nusivylima ir t.t. galbut galima.
Gal yra kitaip as nezinau,bet man taip pasirode
Gal yra kitaip as nezinau,bet man taip pasirode
QUOTE(T.P.Keberiokst @ 2011 02 28, 16:40)
Man atrodo,kad cia kitaip yra.Dukra apie mamos buvima, cia forume, zinojo;o mama cia skaitydavo ir bendraudavo ne tam,akd snipineti ko dukra nedasako ar kas vyksta jos gyvenime,o tik tam,kad geriau suprasti ka tokio pacio likimo zmones kaip jos dukra jaucia ir kokiom emocijom gyvena.Ir pagalba jau kazkokia kita,aisku tokiuose reikaluose tevai is vis negali padeti,bet bent padet isgyventi ir pragyventi neigiamas emocija,nusivylima ir t.t. galbut galima.
Gal yra kitaip as nezinau,bet man taip pasirode
Gal yra kitaip as nezinau,bet man taip pasirode
Aš irgi šitaip pat supratau
QUOTE(tokia profesija @ 2011 02 22, 22:14)
nepamiršote
nebepanikuoju. gal ir nereikės operacijos, kas čia žino.
ta proga, kad Angelas nuramino mano susivėlusią dūšią, pakeičiau išorę.
būt gerai ir lašinius nukratyti, bet bjaurybės nė nemano trauktis.
šiaip neimčiau galvon, bet vat... ima kokia kolegė ir lyg netyčia tarsteli, brangioji per mėnesį papilnėjai, gal rytais nieko nevalgiusi vandenuko su obuolių actu pagerk, pamatysi, apetitas pamažės (galima pagalvot, kad žmonės tik nuo ėdimo storėja) ir daugiau seksuok ( taip, taip perskaitėt).
nebuvo malonu, alia ką padarysi dabar. svarbu, vyras neveja aplink trobą dvidešimt ratų, idant sukūsčiau, tai ir gerai.
dėl tėvų.... tai mane guodė, kad baisiai čia, na nėra tai nėra. kiek gi porų neturi vaikų ir kaip puikiai gyvena. ir dar nepamiršta pridurt, kad svarbiausia sveikata, kad mirtis nugaron kablių neįkabinus.
iš pradžių įsižeidžiau, bet.. įvertinus to žmogaus situaciją, matyt ir aš taip guosčiau. juk kai pats stovi ant turėklo krašto (krisi, nekrisi), tai kitą (dėl tau neitin svarbių dalykų, nes tu tai turi, todėl nevertini) guosti kaip ir sudėtinga.
iš pradžių buvau atvira su tėvais, dabar gi... ne. padėt vis vien nepadės, o kam čia jiems savo panikas, isterijas kraut? yra kas ir be manęs visu tuo gėriu dalinasi.
ech, greičiau pavasaris.
sėkmės visoms.
O man su tėvais nesinori kalbėti šia tema, o ypač labai atvirauti. Nes apart to, kad turiu pati sau atrasti būdų, kaip būti stipriai, turiu dar ir juos morališkai palaikyti. Galbūt aš jau praėjus pirmąjį etapą, kai ši žinia atrodo siaubinga ir ieškau būdų, kaip pažiūrėti į tai iš kitos pusės. O čia staiga vėl iš naujo ši žinia šokiruoja... O galbūt pačiam su savim žmogui tiesiog lengviau ir tiek. Todėl man paprasčiau didžiąją dalį informacijos nutylėti tėvų atžvilgiu.
Laba,
visas su pavasariu
Pasitikslinau, susitariau dėl patalpų. Dabar jau drąsiai kviečiu vilnietes į susitikimą kovo 19d.
Visas norinčias kviečiu užsirašyti čia, arba brūkštelėkit man asmeniškai. Temos, susitikimo formato dar nežinau, turbūt pakeliui sugalvosime, pagal Jūsų norus, poreikius.
Ir primenu, kad kovo 26d susitinkame Klaipėdoje.
Gražios visoms dienos ir saulėtos nuotaikos.
visas su pavasariu
Pasitikslinau, susitariau dėl patalpų. Dabar jau drąsiai kviečiu vilnietes į susitikimą kovo 19d.
Visas norinčias kviečiu užsirašyti čia, arba brūkštelėkit man asmeniškai. Temos, susitikimo formato dar nežinau, turbūt pakeliui sugalvosime, pagal Jūsų norus, poreikius.
Ir primenu, kad kovo 26d susitinkame Klaipėdoje.
Gražios visoms dienos ir saulėtos nuotaikos.
QUOTE(stebetoja @ 2011 02 28, 19:41)
O man su tėvais nesinori kalbėti šia tema, o ypač labai atvirauti. Nes apart to, kad turiu pati sau atrasti būdų, kaip būti stipriai, turiu dar ir juos morališkai palaikyti. Galbūt aš jau praėjus pirmąjį etapą, kai ši žinia atrodo siaubinga ir ieškau būdų, kaip pažiūrėti į tai iš kitos pusės. ... O galbūt pačiam su savim žmogui tiesiog lengviau ir tiek. Todėl man paprasčiau didžiąją dalį informacijos nutylėti tėvų atžvilgiu.
o aš nesuprantu vėlgi daugumos pozicijos. juk tėvai - patys artimiausi žmonės, nuo kurių nematau prasmės nieko slėpti. jei apie mane viską žino, tad geriausiai ir mane palaikyti gali. tad kaip galima slėpti nuo jų problemas šioje srityje?
juk ar geriau pasijuntame, mes - moterys, kai išsikalbame ir pasipasakojame? tad čia bent jau tie, kurie tos informacijos nepanaudos blogam, o norės padėt. o ir kita vertus, kas jau čia tokio siaubingo? juk ne mirtina liga sergam, o tikslo siekiam visos gana aktyviai, tad tereikia tik padirbėti (čia visom prasmėm) ir palaukti šiek tiek - juk ne visi norai pildosi iškart, kai tik mes juos sugalvojame, ane
(sorry, čia aš po laidotuvių tokias mintis gromuliuoju)...bet aš tai nedarau paslapčių, kur ir taip viskas visiems aišku: kai vedę n metų, o vaikų nėr, tai visiems aišku, kad kažkas negerai. ir darbuose kai su žmonėm gražiai bendrauji, tai savaime gaunasi, kad išsipasakoji. o išsipasakojus dar labai daug informacijos gauni, palaikymo ir idėjų tolesniam gydymuisi. tiesiog kai neverdi savose sultyse (mintyse), tai visai kitaip į viską pažiūri ir iriesi toliau. KOKS TIKSLAS SLĖPTI ŠIĄ PROBLEMĄ? nuo to tik sunkiau, bent jau man...
Tino, šaunu, kad Jus supa supratingi žmonės, su kuriais galite atvirai kalbėtis apie savo bėdas. Be to, atviravimas labai priklauso nuo nevaisingumo patirties. Pačioje pradžioje moterys būna uždaresnės, slepia savo bėdą nuo kitų. Laikui bėgant jos įgyja daugiau patirties, ir gyvenimiškos, ir gydymosi patirties, todėl visai kitaip žiūri į ligą, drąsiau ir atviriau gali apie ją kalbėtis.
Dėl santykių su tėvais. Tarp domėjimosi vaiku ir kišimosi į jo gyvenimą, noro vaiką kontroliuoti - yra labai slidi riba. Kada tėvai domisi, rūpinasi, ieško būdų padėti, žinoma tai nuostabu, bet kada bando įžengti į privačią erdvę, žūt būt nori sužinoti apie tai, ko vaikas nenori, negali, nedrįsta sakyti - tai jau netaktas. Kam tokio "sužinojimo" reikia - vaikui, ar mamai? Tiek, kiek komfortiška vaikui, jis papasakoja pats. Jei nepasakoja, vadinasi nenori, nepasitiki, nedrįsta, dar ne dabar ir t.t. Jei mama toliau bando sužinoti, vadinasi to reikia jai, o ne vaikui, ji bando padėti sau, sprendžia kažkokias tai savo problemas, o ne vaiko. Sukūrus jaukius, atvirus santykius su vaiku, tiesiai kalbant galima sužinoti viską, bet tai ne vienos dienos darbas.
Aš kalbu abstrakčiai, savo pamąstymų netaikau konkrečiai situacijai.
Kartu eina kitas kraštutinumas, kada tėvai visiškai nesidomi savo vaiko gyvenimu. Klausimas tuomet toks - nesidomi aplamai, visose situacijose, ar tik kalbant apie nevaisingumą? Gali būti, kad tėvai jaučiasi kalti, kad pagimdė Jus "su" šia liga, galbūt jie neranda žodžių, gėdinasi, galbūt jiems tiek skaudu, kad jie renkasi geriau išvis tos temos neliesti. Neskubėkime smerkti, tokiam elgesiui greičiausiai yra rimtas paaiškinimas. Kokį kartą sugriuvę ant sofos pasikalbėkit atvirai, ir viskas paaiškės.
Dėl santykių su tėvais. Tarp domėjimosi vaiku ir kišimosi į jo gyvenimą, noro vaiką kontroliuoti - yra labai slidi riba. Kada tėvai domisi, rūpinasi, ieško būdų padėti, žinoma tai nuostabu, bet kada bando įžengti į privačią erdvę, žūt būt nori sužinoti apie tai, ko vaikas nenori, negali, nedrįsta sakyti - tai jau netaktas. Kam tokio "sužinojimo" reikia - vaikui, ar mamai? Tiek, kiek komfortiška vaikui, jis papasakoja pats. Jei nepasakoja, vadinasi nenori, nepasitiki, nedrįsta, dar ne dabar ir t.t. Jei mama toliau bando sužinoti, vadinasi to reikia jai, o ne vaikui, ji bando padėti sau, sprendžia kažkokias tai savo problemas, o ne vaiko. Sukūrus jaukius, atvirus santykius su vaiku, tiesiai kalbant galima sužinoti viską, bet tai ne vienos dienos darbas.
Aš kalbu abstrakčiai, savo pamąstymų netaikau konkrečiai situacijai.
Kartu eina kitas kraštutinumas, kada tėvai visiškai nesidomi savo vaiko gyvenimu. Klausimas tuomet toks - nesidomi aplamai, visose situacijose, ar tik kalbant apie nevaisingumą? Gali būti, kad tėvai jaučiasi kalti, kad pagimdė Jus "su" šia liga, galbūt jie neranda žodžių, gėdinasi, galbūt jiems tiek skaudu, kad jie renkasi geriau išvis tos temos neliesti. Neskubėkime smerkti, tokiam elgesiui greičiausiai yra rimtas paaiškinimas. Kokį kartą sugriuvę ant sofos pasikalbėkit atvirai, ir viskas paaiškės.
