Psichologinės problemos ir nevaisingumas

#181
QUOTE(tokia profesija @ 2011 03 05, 23:23)
Tino, šaunu, kad Jus supa supratingi žmonės, su kuriais galite atvirai kalbėtis apie savo bėdas. Be to, atviravimas labai priklauso nuo nevaisingumo patirties. Pačioje pradžioje moterys būna uždaresnės, slepia savo bėdą nuo kitų.

Dėl santykių su tėvais. Tarp domėjimosi vaiku ir kišimosi į jo gyvenimą, noro vaiką kontroliuoti - yra labai slidi riba. Kada tėvai domisi, rūpinasi, ieško būdų padėti, žinoma tai nuostabu, bet kada bando įžengti į privačią erdvę, žūt būt nori sužinoti apie tai, ko vaikas nenori, negali, nedrįsta sakyti - tai jau netaktas.
Kartu eina kitas kraštutinumas, kada tėvai visiškai nesidomi savo vaiko gyvenimu. Klausimas tuomet toks - nesidomi aplamai, visose situacijose, ar tik kalbant apie nevaisingumą? Gali būti, kad tėvai jaučiasi kalti, kad pagimdė Jus "su" šia liga.


Nėra tobuli mano santykiai su tėvais: ir kišasi, ir atsiriboja - visko būna ir aš tai priimu nieko iš jų nesitikėdama, tik nematau prasmės slėpti savo bėdos. Jeigu kišasi per daug, pasakau, ko aš noriu ir pabaigiam pokalbius, jeigu matau, kad patarimų negausiu, o tik atsiribos nuo atsakomybės, kuria aš noriu lyg pasidalinti, irgi pabaiga ta pati. Bet kai reikia pasikalbėti, vistiek daugiausiai gali kalbėtis su tėvais, jie labiausiai gali suprasti. Kartais labai fainai pasiguodi, kartais nepavyksta, bet bent jau pasikalbi, nes kitaip nuo virimo savose sultyse ir ištisą dieną laisvom minutėm galvojimo, ką daryt, gali išprotėt...
o Jeigu jaustųsi kalti, tai čia jau jų problemos, nes lygiai taip pat jie gali jaustis kalti, kad aš į juos panaši, kad sergu kažkokia kita liga - čia tas gali būt esant bet kokiai ligai ir nuo to niekur nepabėgsi. toks gyvenimas.
Atsakyti
#182
Po 2,5 metų vaisingumo problemų pagaliau džiaugiuosi, kad galiu su mama ramiai apie tai šnekėti. Matau, kada pasiekiu ribą, kai reikia sustoti, nes ji naktim nebemiegos. Ji atrodo ramesnė, kai suprato, jog aš daug tuom domiuosi ir nesėdžiu rankų sudėjus, ji rami, nes aš pati sprendžiu savo problemą ir jai nereikia nieko raginti, gilintis , šviestis, priimti sprendimus. Aš rami, nes ji manęs nespaudžia, nenurodinėja, nepatarinėja, nešneka bele ko, o tik stengiasi išklausyti ir palaikyti. Man to pakanka. Džiaugiuosi, kad man nereikia nuo jos to slėpti. Matau, kad dabar jau brolis labai pergyvena. O iš tikrųjų turbūt visi artimieji pergyvena, ir jį apkrauna savo baimėmis, kai tuo tarpu mūsų ta tema nekalbina. Broliui sunku nesikišt, nepatarinėt, o man sunku su juo ta tema bendrauti.
Atsakyti
#183
Prisiminiau, kad vieną dieną paryčiui sapnavau gaidį- gandrą. Bet sapne jį laikėme gandru. Dydžio jis tokio pat , tik spalvingas ir su uodega, skiautere, kojos ilgos, snapas ilgas. MB trupinių iš rankos davė palesti jam ir lesė. Gaila buvo jo, nes per sniegą braidžiojo, bet jautėsi labai drąsiai prie mūsų. Jau visai man protas susimaišė per šitą žiemą. Kažin ar ką reiškia tas sapnas, jei jis paryčiui prieš pabundant sapnuotas? Vis prisimenu ir taip gerai, bet nesugalvoju, ką man pasąmonė norėjo paskyti. Atrodo net negalvojau prieš sapną apie vaikus ir gandrus ax.gif
Atsakyti
#184
[quote=Glamour,2011 03 09, 22:49]Jau visai man protas susimaišė per šitą žiemą.

Jums ne vienai.Man sia ziema irgi blogai,taip dar nebuvo verysad.gif Naktim prabundu ir cry.gif maza to,kad dienom nesivaldau,net darbe praskydau,kas man visiskai nebudinga.kartais ir raminanciu tenka isgerti,nes apsizliumbiu nenoredama,bet kur ir bet kada.Nors protas veikia,kad viskas yra gerai,yra kuo dziaugtis,bet sirdis negirdi verysad.gif Maniau cia ziema uzsitesus kalta,bet jau pavasaris.. verysad.gif
Atsakyti
#185
QUOTE(Glamour @ 2011 03 09, 22:49)
..Kažin ar ką reiškia tas sapnas, jei jis paryčiui prieš pabundant sapnuotas?..

Kiekvienas sapnas kažką reiškia. Sapne kiekviena detalė yra Jūsų asmenybės, Jūsų pasąmonės dalis. Sapnuose išryškėja santykiai tarp tų dalių, įvairūs konfliktai, sąveikos, nuslopintos emocijos.
Jei bus noro, jei sapnas dar bus aktualus, galėsiu padėti jį pažinti. Konkrečiai Jūsų sapnuose labai daug ryškių simbolių, todėl tai būtų labai efektyvi priemonė pažinti Jūsų gilumą. Sapnus, jeigu jie labai ryškus, įstrigę, galima nagrinėti ir po kurio laiko, net po kelerių metų.
Gaidys, kaip žinote, yra kovingumo simbolis, tad Jūsų gandras toks kovingas pasitaikė, išsipuošęs, lyg kokiai šventei, lesa, stiprinasi, kaupia kažkam jėgas, draugauja su Jumis, neskrenda šalin, nebijo Jūsų.
Čia tokie bendri štrichai, jei norėsite - būtinai padirbėsime giliau. Juo labiau, kad sapnas toks optimistinis, šviesus smile.gif

Papildyta:
QUOTE(Teruke @ 2011 03 10, 08:36)
..sirdis negirdi verysad.gif

Teruke, kokia Jūs aplamai esat gyvenime? Rami, tyli, santūri, uždara ar esat iš tų, kurios atvirai, garsiai sako ir rodo tai, ką jaučia?
Atsakyti
#186
QUOTE(etera @ 2011 02 28, 16:31)
skaitau skaitau ir per sudėtinga smile.gif tipo rugegelė yra kažkieno mama,prisiregistravo čia,kad paskaitinėtų kaip jaučiasi tokios pat,kaip jos dukra.ir dabar visi labai laimingi,ir dukra ir mama ir mes,kad jūs tokia rūpestinga?man tai čia šlykštu ir mažų mažiausia neetiška.ne apie nuvytusias petunijas,ar prisvilusius pyragus kalba eina.jei žmogus nenori pasakot apie savo bėdas ,tai jo pasirinkimas.dar reiktų kokios buvusios draugės vardu prisijungt prie facebooko,klasioku,darbinio el pašto ir rast priėjima prie sms išklotinių.gal dar kokų bėdų turi jūsų mažutė apie kurias nežinot.sorry

Sveikutė,kažkodėl man tavo komentaro neina pamiršti... Aš čia parašiau ne tam ,kad mane girtų ar...paprasčiausiai aprašiau kaip aš padėjau -patardavau sunkia jai minute-gal netgi ne minute o sunkiomis išgyvenimo dienomis tai truko šitiek metų, ir tikrai aš niekur nešnipinejau jos gyvenimo ,nes aš viska žinojau-reiktų paskaityti atidžiau...Aišku-galėjau buti savanaudė ir galvoti -kam dukrai kentėti -rizikuoti...Teisingai vyras ,kai atsitiko Alytuje tragedija jis pasakė ,ar jūs neper daug rizikuojat dar prarasim dukra...Bet jis vyras -tėvas ,jam duktė svarbiausiai ,kad ji butų sveika ir jis tuo laimingas,bet jis tėvas...o aš mama ir suprantu -netgi prisimenu kaip aš ja norėjau būti,kaip papusdavau pilvuka ,kad visi pastebetu kad aš laukiuosi...O tu tai sulygini su petunijoms ar pyragais ,tau turėtų buti gėda čia eina kalba apie žmoniška laime ,išgyvenimus,nusivylimus ir pagaliau džiaugsmo akimirkas,kai skaičiau tavo komentara įsivaizdavau tave mama-suaugusių vaikų...kažkodėl -graudu...Aš taip pat turiu MAMA-taip aš jei nieko nepasakojau apie dukters gyvenima,bet jei 85 metai,o kai dabar pasakiau kad ji laukiasi ji šitaip apsiverkė džiaugsmo ašarom ,pasakė ačiu Dievuliui ,kad jis jos nepamiršo...Nekaltinu ir neteisiu aš tavęs -man tavęs gaila... doh.gif Taip ji mano mažute ir ja bus kol aš gyva -mamai vaikai visada lieka vaikais nesvarbu kiek jiems metų, aš savo mamai irgi dukrytė ir tuoj klausia -vaikeli gal kas nutiko ,kad tu be nuotaikos?Linkiu tau sėkmės ir laimės tokios kokia tu ja supranti...
Atsakyti
#187
QUOTE(tokia profesija @ 2011 03 10, 10:40)

Papildyta:

Teruke, kokia Jūs aplamai esat gyvenime? Rami, tyli, santūri, uždara ar esat iš tų, kurios atvirai, garsiai sako ir rodo tai, ką jaučia?


Neslepiu savo problemos del vaiku,bet ir garsiai visiems nerekiu.Yra keletas zmoniu,kuriems galiu issilieti,bet nenoriu ir ju apkrauti daznai,juk ''svetimo skausmo nebuna''.Dabar jauciu,kad pastaruoju metu many atsiranda daug pykcio,pykstu tyliai,viduj,bet labai. Anksciau to nebuvo,bet dabar pykstu ant turtuoliu,pykstu ant valdzios,pykstu ant vyro,pykstu ant saves...Kitiems to neparodau,bet su niekou ir bendraut nenoriu.Kaip ir visada visi mano kad esu laiminga.Gyvenime esu rami,tyli,''laiminga''.Tik skauda..
Atsakyti
#188
QUOTE(Teruke @ 2011 03 10, 11:24)
...Gyvenime esu rami,tyli,''laiminga''.Tik skauda..

Panašaus atsakymo tikėjausi. Būtinai jį pakomentuosiu. Bet pradžioje klausimas.
Kaip manote, kokios pykčio šaknys, kada apibendrintai kalbant, žmonėms kyla pyktis?
Atsakyti
#189
Tai galėtų būti tema ir kitoms mergaitėms padiskutuoti - kada, kodėl žmonės pyksta? Kaip Jūs manote?
Atsakyti
#190
QUOTE(tokia profesija @ 2011 03 10, 11:33)
Panašaus atsakymo tikėjausi. Būtinai jį pakomentuosiu. Bet pradžioje klausimas.
Kaip manote, kokios pykčio šaknys, kada apibendrintai kalbant, žmonėms kyla pyktis?


Pykstu ant saves del to,kad pries 10 m reikejo daryt pirma IVF(nes dabar antram per velu,39 tuoj.),ant vyro pykstu,nes jam sitam reikalui gaila sunkiai uzdirbtu pinigu,nes jam norisi ir 20 metu senumo auto pasikeisti,o vaiku savu jis JAU nenori,nes jis laimingas viena turedamas.As irgi del jos labai dziaugiuosi,bet vistiek skaudu,kad svajone kuo anksciau tureti savo vaiku mire. Nezinau kokios tikslios saknys pykcio,bet zinau,kad jeigu buciau turejus pinigu pries 10 metu ir dabar,daryciau IVF kol sveikata leistu.
Atsakyti
#191
QUOTE(Teruke @ 2011 03 10, 11:54)
<...> Nezinau kokios tikslios saknys pykcio,bet zinau,kad jeigu buciau turejus pinigu pries 10 metu ir dabar,daryciau IVF kol sveikata leistu.

Viena iš priežasčių, kodėl spjoviau į svajas apie naujus automobilius, keliones, komfortą namie.
Atsakyti
#192
QUOTE(Nakviša @ 2011 03 10, 13:01)
Viena iš priežasčių, kodėl spjoviau į svajas apie naujus automobilius, keliones, komfortą namie.

As irgi sutikciau,tik antroji puse ne verysad.gif Mes kaip ir sutarem,kad bandom viena karta,bet as klydau,kad bus ramiau,kad pabandem ir gana.kaskart palieciant sia tema,pokalbis baigiasi barniu. O siaip sutariam graziai,viskas butu puiku,tai vienintelis dalykas del ko nesutariam verysad.gif Pyktis nesinori, o dabar jau ir skirtis butu velu :
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Teruke: 10 kovo 2011 - 12:15