Labas rytas

Pabudau su galvoje skambančia Mikutavičiaus daina "Aš labai myliu Lietuvą"



Vakarais vis paskaitau iš Dori pasiskolintą Karin Alvtegen "Šešėlis". Labai patinka, Alvtegen superinė rašytoja, nepaprastai patinka pati kalba, sakiniai, kaip jie sudėlioti, vienas malonumas skaityti. Ir be proto patinka tai, kaip ji atskleidžia kiekvieno veikėjo mąstymo vingius, jų praeities detales, poelgius. Lyg ir nėra kažkokio super duper aktyvaus veiksmo ar baisiai intriguojančio detektyvo, bet nu negaliu kaip super man skaitosi ši knyga. Randu joje labai daug savų minčių, pamąstymų. Vakar aptikau štai tokį:
"Iš visų jo išmėgintų svaigalų alkoholį jis laikė pačiu apgaulingiausiu. Įsiskverbęs į visus socialinius sluoksnius, visų priimtas, uoliai skatinamas valstybės ir verslo. Jis visada pajusdavo, kokį nepasitenkinimą sukelia, kai atsisako gerti. Tarytum daraisi ne toks kaip visi. Žmonėms nepatinka blaivūs liudininkai, kai jie nori išsiveržti, sulaužyti apribojimus. O tu tarytum blaivus sąžinės priekaištas sėdi šalia ir žiūri." ---> Su lygiai tokiomis pačiomis mintimis, situacijomis ir potyriais aš gyvenu paskutiniuosius tris metus, nuo to laiko, kai nusprendžiau visiškai atsisakyti alkoholio. Ir savo kailiu įsitikinau, kad visuomenė visai netoleruoja ir nepriima negerenčių žmonių. Reaguoja į juos kaip į ateivius iš kitos planetos ir pastoviai žeria klausimus "Tu visai negeri??? Nė šampano taurės per Naujuosius ar gimtadienius???



QUOTE(Masako @ 2011 02 12, 08:32)
SS, zinoma, tau paskui perleisiu
Super 

