Knygos, knygos, knygos... *50 Namučiai...

Labas rytas, aš tik prieš valandą iš lovos...



O ką, nemyli Lietuvos?



Sveika prisijungus

Bandžiau skaityt, bet numečiau

Sveika Čia standartinis mūsų atsakymas į šį klausimą: "Matote, šiais visuotinės kompiuterizacijos laikais, forume sukurti temą labai paprasta. Seniai labai senai tikriausiai taip gavosi, kad dviem knygų mėgėjoms panašiu metu kilo idėja pakalbėti apie knygas, ir jos tuos mygtukus spragtelėjo. Ir, kadangi kaip paaiškėjo, tų skaitančiųjų knygas ne taip jau ir mažai, tai kaip nebeužtvenksi upės bėgimo, taip ir moteriškių, norinčių papliurpti apie knygas, nebesulaikysi... Taip ir pradėjo jos diskutuoti, vienos vienoje temoje, kitos kitoje temoje, dar kitos - abiejose temose, kaip kam arčiau širdies. Vienos susipažino, kitos susidraugavo, o dar kitos ir į svečius jau ruošiasi važiuoti.... Na o pabaigoje tikimės, kad tos temos dar ilgai gyvuos, viena kitą gražiai papildys, o naujokai pasiskaitinės senesnes temeles. Happy End." Taip jau gavosi, kad yra dvi temos, bet viena kitai nemaišo ir puikiai egzistuoja viena šalia kitos

Jaaargau kiek dar fainų knygų tavęs laukia Aš vienareikšmiškai imčiau arba "Gėlių kraujas", arba "Tryliktoji pasaka"

O mane Alvtegen jau stipriau užkabino, tai dabar noriu ir kitų jos knygų

Ne visada Už gamtą tai Lietuvą dievinu Bet dėl bendros atmosferos, žmonių nuotaikų, politikos ir algų Lietuvos visai nemyliu

sakiau ..................

Vyras ir toliau skaito Provansą, nupirko Rimi vyno ir pietums patiekė man taurėje, užkandai pelėsinio sūrio ir svaigsta, kad varysim ir mes senatvėj

o aš knisuosi su praktikos darbu

Man tas pats malonumas

Nu tikrai kad mamma mia. Už tiek pinigų šios knygos tikrai nepirksiu, ir ne dėl to, kad būtų gaila (nors tikrai gaila), bet šiaip sau, iš principo. Pusė šimto litų už romaną- lyg knygos būtų kokia deficitinė prekė. O dar prisimenu, kad "Vėjo šešėlį" tik už keliolika litų pirkau, nes buvo nupiginta.

Aš pagaliau pabaigiau Pascal Mercier "Naktinis traukinys į Lisaboną". Jau seniai nesu taip ilgai išbuvusi su viena knyga, nors skaitėsi palyginti lengvai. Tiesiog man ji buvo tokia knyga, prie kurios netinka prisėsti tik kelioms minutėms.

Turinys trumpai toks- pagyvenęs čveicaras, klasikinių kalbų mokytojas, vieną dieną trumpam susiduria su nepažįstama portugale, po to nusiperka portugalų gydytojo knygą ir visa tai jį taip apžavi, kad viską palikęs sėda į traukinį ir išvažiuoja į Lisaboną. Ten jis susiranda žmonių, geriausiai pažinojusių tą gydytoją ir iš jų pasakojimų bei pačios knygos ima pažinti seniai mirusį, bet išskirtinį žmogų, o tuo pačiu pamažu pasikeičia ir jis pats.

Labiausiai ši knyga man patiko tuo, kad pilna meilės knygoms- rašytam žodžiui, "puikių sakinių žavesiui ir spindesiui", tam, kokius turtus knygos savyje slepia. Taip pat kalboms- tiek gimtajai, tiek svetimoms. Pagrindinis veikėjas tiesiog įsimyli portugalų kalbą, išgirdęs vos vieną ja pasakytą žodį. (Skaitydama pati panorau pulti mokytis kokios nors užsienio kalbos arba atnaujinti užmestus mokslus ).

Dar vienas labai patikęs dalykas- kad romane cituojama beveik visa portugalo gydytojo knyga (taigi išeina kaip knyga knygoje). Ji verta netgi ne vieno skaitymo, nes pilna daugybės įdomių, svarbių, daug apmąstymų sukeliančių minčių.

Tikrai verta dėmesio knyga (tik, aišku, netinkama tiems, kam būtinas veiksmas ir kas nemėgsta romanų su daug pamąstymų). Beje, ji man daug kuo priminė "Vėjo šešėlį".

Gyvybės kibirkštimi Remarque dar kartą įrodo, kad jis neabejotinai yra vienas geriausių 20 a. rašytojų.

Literatūriniai įgūdžiai, įtraukiantis pasakojimas ir tikri veikėjai – visa tai ir dar daugiau padeda šiai knygai nenusileisti žymiausiam ir populiariausiam Erich Maria Remarque kūriniui Vakarų fronte nieko naujo.

Gyvybės kibirkštis pasakoja apie paskutiniųjų Antrojo pasaulinio karo mėnesių įvykius vienoje iš Vokietijos koncentracijos stovyklų. Nr.509, čia kali nuo pat lagerio atidarymo, jau maždaug 12 metų, tačiau netikėtai jam vėl įsižiebia viltis. Jis įsitikinęs, kad nepaisant ką sako SS karininkai, karas tuoj bus pralaimėtas ir stovykla išlaisvinta. Neilgai trukus už lagerio tvoros pradeda vykti Vokietijoje neregėti dalykai ir Nr.509 likimo draugai – seni ir jauni, žydai ir politiniai bei kriminaliniai kaliniai – pradeda semtis stiprybės. Jie pasiryžę ne tik išgyventi, bet ir išlikti žmonėmis pasaulyje, kur karaliauja barbariškumas.

Kaliniai, tvirtai įsikibę gyvybės kibirkšties, kyla iš po žemių; o tuo tarpu SS pečius užgriūna kalnai rūpesčių.

Kaip ir visada, Remarque sukūrė nepaprastai realistišką ir tikrą pasaulį. Visas siaubas, mirtys, baimės ir neabejotinas žmogaus dvasios triumfas, sugebėjęs nugalėti net tamsiausiais laikas. Apie tai mums pasakoja visus šiuos siaubus pats išgyvenęs Erich Maria Remarque.

Vienu žodžiu, nepaprasta knyga. Rekomenduoju visiems.

Sveika prisijungusi


Po šitos knygos aš irgi pardėjau jausti susidomėjimą Provansu. Ir netgi apskritai užsikrėčiau kelioninėmis knygomis.

galiu pasakyt, kodėl mums abiems ši knyga įdomi- mes prieš 2,5 m. net 2 savaites keliavome po Provansą
noriu atgal

Na aš pati nebuvau toje pusėje. Bet įsimylėjau tą regioną tik iš aprašymų Taigi, reik manyt, parašyta tikrai įtaigiai.
Va priešingai nei kad kitiems skaitytojams, pulti valgyti ji manęs kažkaip neskatino. Gėrėjausi knygoje ne tik maisto/gėrimų aprašymais, bet labiau visuma: ta aplinka su jos spalvomis, papročiais, atpalaiduojančia nuotaika.

ir platini tą virusą!!!

Gal ir taip
Tiesa, ar matėt skelbimų lentoje, "Metai Provanse" kaip tik už 12 Lt parduodama (pardavėja Vasara) .
Mačiau jau "Silva Rerum II" ir Maximoje.
Kaip man norėtųsi Maximos procentinių knygų nuolaidų. Jau keturias knygas iš naujienų esu nusižiūrėjusi, kurias pirkčiau Maximoje su akcija. Ir dar vaikui labai norėčiau "Ežiukas rūke"...

Ežiuką čia galima laimėti: feisbukas