Egu, ačiu už nuomonę, taip ir darysim, siūsim tėtį stiprėt. O mama ir taip labai rūpinamės, tik sujuda, tuoj prišokam. Man dukra padeda, savaitgaliais sesės atvažiuoja, ištversim

QUOTE(Awita @ 2011 03 01, 15:27)
Nieko jūs čia negalit nutarti

Una Li
protingai parašei, kaip visad


QUOTE(Awita @ 2011 03 01, 18:34)
Man pačiai irgi sunku sprendimus priiminėt, bet kai įsiklausai į save, aiškiai supranti, kas yra teisinga, tik su emocijom sunku susitvarkyt


Merginos, noriu paklaust ar pavasaris įtakoja jūsų ligonius. Aš jau nebesuprantu ar čia dėmesio norėjimas nesveikas, ar jau toj galvoj visai nekas. Vakar pradėjo gąsdint, kad galą pasidarys. Virvės reikalavo, puolė prie kriauklės, pasičiupo peilį-tipo venas pjausis. Nu šakis. Vaikai namie, nejauku pasidarė. Dar taip nebuvo buvę. Skambinau gydytojui, tai patarė Tiroxalį didint, jei nepraeis turbūt kitokius vaistus rašys. Ne kas tsakant.
QUOTE(rutulux @ 2011 03 01, 19:30)
Merginos, noriu paklaust ar pavasaris įtakoja jūsų ligonius.
Ir pavasaris, ir ruduo tikrai daro poveikį, žiemą ir vasarą ramiau.
QUOTE(rutulux @ 2011 03 01, 19:30)
Vakar pradėjo gąsdint, kad galą pasidarys. Virvės reikalavo, puolė prie kriauklės, pasičiupo peilį-tipo venas pjausis.
Skambinau gydytojui, tai patarė Tiroxalį didint, jei nepraeis turbūt kitokius vaistus rašys. Ne kas tsakant.
Skambinau gydytojui, tai patarė Tiroxalį didint, jei nepraeis turbūt kitokius vaistus rašys. Ne kas tsakant.
Ji suvokia savo situacijos sudėtingumą ir nori iš jos pasišalint.

Vaistų, aišku, stipresnių (ar kitokių) greičiausiai reikia.
Stiprybės jums!

Papildyta:
QUOTE(Una Li @ 2011 03 01, 18:30)
Juk jei žaizdas perrišinėtų švelniai, nenuimdami senų tvarsčių, tvirtai nebintuodami ir nedezinfekuodami, vargu ar jos gerai gytų.
Ir žaizdas įmanoma perrišinėt švelniai.
QUOTE(Simense @ 2011 03 01, 20:41)
Ir žaizdas įmanoma perrišinėt švelniai.
Taip, ir vis dėl to skausmas dažniausiai neišvengiamas, o neryžtingas knebinėjimasis sukelia jo daugiau, nei tvirti tikslingi judesiai...
QUOTE(Una Li @ 2011 03 01, 20:51)
Taip, ir vis dėl to skausmas dažniausiai neišvengiamas, o neryžtingas knebinėjimasis sukelia jo daugiau, nei tvirti tikslingi judesiai...
Keičiasi požiūris, keičiasi veiksmai. Kantrybė, švelnumas, paguoda ir nebereikia to, be ko seniau nebuvo įsivaizduojama.
O mano emocijos atbunka su laiku... Pasidarysiu kaip tie medikai..
Mamai pavasario pokyčių bent jau kol kas nesimato...
Awita, jūsų tėvukui priklauso reabilitacija - kaip ir negalima atimt šios teisės... O mamytei linkiu pagydyt tuos plaučiukus kaip nors... Šiaip sunkūs ligoniukai suegocentriškėja, kiek pastebėjau, jei nepaisomas kiekvienas jų įnoris - jie visai normaliai paskui reaguoja... Čia kaip su mažais vaikais - negalima perlepint...

Mamai pavasario pokyčių bent jau kol kas nesimato...
Awita, jūsų tėvukui priklauso reabilitacija - kaip ir negalima atimt šios teisės... O mamytei linkiu pagydyt tuos plaučiukus kaip nors... Šiaip sunkūs ligoniukai suegocentriškėja, kiek pastebėjau, jei nepaisomas kiekvienas jų įnoris - jie visai normaliai paskui reaguoja... Čia kaip su mažais vaikais - negalima perlepint...
