Bond No 9 The Scent Of Peace Nuo ko čia pradėjus... Gal nuo to, kad kvepaluose su aiškia idėja ieškau savo tos idėjos supratimo... Neradau... Gal nuo to, kad keletas mano testuotų Bond 9 jau suformavo išankstinę nuostatą, kad net jeigu pats kvapas man nepatinka, tai galima pasigrožėti jo stiprybe, sklaida, kaita, nuo mažo lašeliuko pakvimpa viskas aplink... O gal nuo to, kad kiekvienoje iš esmės
vykusioje kompanijoje pasitaiko
nevykėlių... Visiška banalybė mano nosiai... Visiška... Iš pamatų sugriovė įsitikinimą, kad Bond'ai įdomūs

Pradžia lyg primena D&G Anthology Le Bateleur 1, kvapas lengvas, bet nors šiek tiek maloniai prieskoningas, vėliau artėja prie D&G Light Blue... Susiraukiu... Paprastas, lengvas, nuobodus
gaiviakas... Daugybę kartų uostas panašiose, tik pigesnėse formose... Gero pasakyti negaliu nieko, nes jam trūksto visko, ką aš apskritai vertinu kvepaluose pradedant savitumu baigiant patvarumu... Tvėriau aš juos turbūt 3 val... Erzinančiai aplink plaukiojo personos kutendamos nosį saldžiais debesėlių šleifais. Jaučiausi taip ne į temą pasikvėpinusi (kaip balta varna, o ne baltas balandis)... Galiausiai iš šito kvepalo linko tik tyli užuomina, kvepėjo vos vos juodaisiais serbentais... Kompočiuku, net ne uogiene... Aš jo beveik nejaučiu... Na gal kažkam taika ir ramybe kvepia vasara po serbentų krūmu... O gal taika, kaip vertybė suprantama ir įsisąmoninama tik tada, kai prarandama. Vadinasi gali ir nekvepėti arba kvepėti niekuo. Tą tiesiog reikia žinoti. Tebūnie... Aš nenoriu šiandien taip kvepėti... Tegyvuoja taika išoriniam pasauly, o mano vidinis pasaulis reikalauja kvepėti maištingai. Bent žiemą, bent prieš šventes. Kruopščiai nusiploviau riešus ir apsivanojau CK Obsession... Dabar man gerai