Laba,
tikrai nenoriu užvelti neproduktyvios diskusijos. Tačiau, mano individualiu atveju, gydytojai mums nesiūlo kažko iš oro, siūlo tik tai, kas jų manymu mano vaikui galėtų padėti. Ir jie žino ar bent jau numano, kad aš pati asmeniškai praknisiu visą įmanomą info apie tai ir tik pasvėrusi visus už ir prieš duosiu vieną ar kitą vaistą, papildą savo vaikui. Ir jei nesuprasiu, pasikonsultuosiu su tuo, kas supranta.
Gaila, kad mane riboja finansai, savu laiku tikriausiai būčiau bandžiusi tam tikras terapijas. Ir taip, jei galėčiau sau leisti, lankyčiausi pas Lesinskienę. Sutinku, dabar jos vardas jau dirba jai, jos konsultacijos brangios, kaip, beje, ir kiekvieno geresnio psichoterapeuto. Tačiau asmeniškai aš nežinau nė vieno geresnio vaikų psichoterapeuto, dirbančio autizmo srityje.
Mes kreipėmės į ją dėl diagnozės (autizmo) patvirtinimo ir rekomendacijų gavimo dėl sūnaus hiperaktyvumo. Visus atsakymus ir rekomendacijas gavau, prabuvom konsultacijoj gerokai ilgiau, nei priklausė pagal sumokėtą sumą. Kreipėmės, nes kai kuriems specialistams, tame tarpe ir geriems psichologams, buvo iškilę abejonių dėl diagnozės pagrįstumo. Ji buvo preliminari. Man reikėjo patvirtinimo.
O šiaip, mano subjektyvia nuomone, pozityvizmas daug padaro, nereikia mušti galva į sieną. Jei einama su nusistatymu, kad visi viską kiš, tik tam, kad gautų naudą sau, pozityvizmo nelauk. Panaudok savo žinias abipusiai produktyviam bendravimui. Tu tikrai nežinai visko. Ir nežinosi vien dėl to, kad visuomet egzistuoja teorijos priešingos viena kitai. Gerai, jei moki atsirinkti, kuri tavo atveju teisinga.
Linkiu pozityvumo