QUOTE(Sviesioji @ 2011 02 23, 12:23)
Jei aplinliniuose matote tik mane, pravers jum ir okulistas.
QUOTE(linabalt @ 2011 02 23, 12:51)
F, jeigu nori, atvaziuok kovo 15d. 16.30 i susirinkima KVAC. Kol kas asociacijos nuostatuose nera numatyta apie paciu suaugusiu autistu/AS dalyvavima veikloje, bet psichologe pasidomes, gal iseina pakeitimus nuostatuose padaryti, pasikalbes su notaru. Iki siol tiesiog niekam nekilo tokia mintis, kad ir patys suauge autistukai dalyvautu veikloje, taptu nariais, nes iniciatyva buvo is mamu puses. O juk is tikruju butu puiku, kad ne tik mamos bet ir uzauge ju vaikai testu asociacijos veikla, man tai irgi aktualu del mano sunaus. Jeigu tik iseina, atvaziuok kovo 15d, apie viska pasikalbesime 
Gerai, jiegu nebus kokio nors užsiėmimo tuo metu, tai atvažiuosiu. O aš ten nebūsiu nepritapusi, jeigu bus visos mamos, o aš ne? Ir ką ten reikės daryti ir ką sakyti?
Papildyta:
QUOTE(Cukraus pudra @ 2011 02 23, 13:15)
Sviesioji, primigtinai tau siūlau apsilankyt pas psichiatrą. Dėl aplinkinių gerovės.
O kuo psichiatras gali padėti suaugusiajam su AS ?
QUOTE(Cukraus pudra @ 2011 02 23, 13:49)
Jei aplinliniuose matote tik mane, pravers jum ir okulistas.
Zmonems, kalbantiems aplinkiniu vardu, dazniausiai pasireiskia didybes manija arba aklumas. Darykit isvadas, brangioji Cukraus pudra. Jusu mineti specialistai laukia jusu.
QUOTE(Sviesioji @ 2011 02 23, 11:14)
Siulau pasikalbeti su suaugusiu autistu (ne aspergeriu) mamom ir atsikratyti visu iliuziju del vaiko ateities.
Vaiko ateitis: dienos centras ir panasios prieziuros istaigos. Visam gyvenimui. Viskas. Pabaiga.
Vaiko ateitis: dienos centras ir panasios prieziuros istaigos. Visam gyvenimui. Viskas. Pabaiga.
Sveikos,
Prisijungiau paziuret, kaip laikotes.
Na kodel taip vienareiksmiskai teigiat....Kalbejau su psichitaru ne taip seniai. Pasake, kad tikrai labai daznai suauge autistai buna jau prisitaike. Taip,dauguma ju nebaigia mokslu, neveda, nedirba ir tt, bet visumoj jie, anot jo, prisitaiko gyvenime taip, kad jiems nebutinos prieziuros istaigos, buna pramoke pagrindinius dalykus daryt savarankiskai (apsipirkt, gamint maista, namu ruosos), turi tam tikra nusistovejusi jiems patogu ritma ir pan. As tikrai nezinau, kiek tame tiesos,bet man taip sake.
QUOTE(euphoria_mi @ 2011 02 23, 14:00)
Sveikos,
Prisijungiau paziuret, kaip laikotes.
Na kodel taip vienareiksmiskai teigiat....Kalbejau su psichitaru ne taip seniai. Pasake, kad tikrai labai daznai suauge autistai buna jau prisitaike. Taip,dauguma ju nebaigia mokslu, neveda, nedirba ir tt, bet visumoj jie, anot jo, prisitaiko gyvenime taip, kad jiems nebutinos prieziuros istaigos, buna pramoke pagrindinius dalykus daryt savarankiskai (apsipirkt, gamint maista, namu ruosos), turi tam tikra nusistovejusi jiems patogu ritma ir pan. As tikrai nezinau, kiek tame tiesos,bet man taip sake.
Prisijungiau paziuret, kaip laikotes.
Na kodel taip vienareiksmiskai teigiat....Kalbejau su psichitaru ne taip seniai. Pasake, kad tikrai labai daznai suauge autistai buna jau prisitaike. Taip,dauguma ju nebaigia mokslu, neveda, nedirba ir tt, bet visumoj jie, anot jo, prisitaiko gyvenime taip, kad jiems nebutinos prieziuros istaigos, buna pramoke pagrindinius dalykus daryt savarankiskai (apsipirkt, gamint maista, namu ruosos), turi tam tikra nusistovejusi jiems patogu ritma ir pan. As tikrai nezinau, kiek tame tiesos,bet man taip sake.
Is ko jie gyvena?
Ar sugeba gyventi be giminiu pagalbos? Nes tam, kad gyventi savarankiskai reikia, na tarkim bent jau uz gyvenamaji plota susimoket.
Idomi aisku to gydytojo nuomone. Bet kazkaip noretusi nuomones is pirmu ranku: paciu suaugusiu autistu ar ju artimu giminaiciu.
QUOTE(Ice @ 2011 02 22, 10:44)
Nepanikuoju, nebeverkiu, gana ramiai sau gyvename...vaikas noriai eina i darzeli, jam ten patinka vaikai, draugai, aukletojos, neblogai ir namie sugyvename...bet tas laikas taip nenumaldomai greitai bega...vis mintyse kirba tas didelis klaustukas-mokykla-laikas bega, o jis dar nekalba...Jei taip iki begalybes galetume ramiai sau eiti i darzeli - visai nepergyvenciau, bet stai taip nebus...Atrodo buvo maziukas, kai pradejom bedas matyti, buvo tik du metukai. O dabar jau penkti eina...Zinoma, vaikas tobuleja po truputi. Bet kalbos vis tiek nera. Mes su vyru vel pradejom galvoti, gal vis delto vel ji pas LOR'us vezti...gal adenoidai, gal klausa...
Laba diena,
Man tokios mintys kaip ir jums ateina labai daznai, pas mus taip pat vaikiukas dar nekalba...
Gyvename su ta mintimi kad prades, turi pradeti kalbeti, kad turi viskas issispresti ir galetu butu kaip visi normalus vaikuciai...
Bet tos mintys kur labai giliai tuno, piestos juodom spalvom ir nesitiki kad kada nors bus viskas gerai.
QUOTE(Sigita-Dani @ 2011 02 23, 13:40)
Laba diena,
Man tokios mintys kaip ir jums ateina labai daznai, pas mus taip pat vaikiukas dar nekalba...
Gyvename su ta mintimi kad prades, turi pradeti kalbeti, kad turi viskas issispresti ir galetu butu kaip visi normalus vaikuciai...
Bet tos mintys kur labai giliai tuno, piestos juodom spalvom ir nesitiki kad kada nors bus viskas gerai.
Man tokios mintys kaip ir jums ateina labai daznai, pas mus taip pat vaikiukas dar nekalba...
Gyvename su ta mintimi kad prades, turi pradeti kalbeti, kad turi viskas issispresti ir galetu butu kaip visi normalus vaikuciai...
Bet tos mintys kur labai giliai tuno, piestos juodom spalvom ir nesitiki kad kada nors bus viskas gerai.
Aš suvokiu, kad Jokūbas nebus toks. ir net nenoriu. Jis individualybė, pilnas gėri ir švelnumo.
QUOTE(Ice @ 2011 02 23, 11:35)
Labas rytas
Nuvedžiau mažąjį išdykėlį "pas kakus". Nu baisiai negražiai skamba
, bet čia reiškia "pas vaikus" 
Papildyta:
Tiesa, vakar išgirdau "tu mano mama"
Ir dar su pirštuku rodė i mane "cia mama" ir sau į pilvą "cia Jonas"
bet va kai ko prašo, vis tiek kreipiasi "aukakania" (auklėtoja)
Nuvedžiau mažąjį išdykėlį "pas kakus". Nu baisiai negražiai skamba
, bet čia reiškia "pas vaikus" Papildyta:
Tiesa, vakar išgirdau "tu mano mama"
Ir dar su pirštuku rodė i mane "cia mama" ir sau į pilvą "cia Jonas" bet va kai ko prašo, vis tiek kreipiasi "aukakania" (auklėtoja)
kokie grazus zodziai is vaiko lupu
apsiverkciau tokius isgirdusi is maziaus savo 
mes apskritai prasmingu zodziu dar laukiame 
man atrodo kalbetu bet kaip,po puse zodzio,praleisdamas raides,svepluodamas kad tik kalbetu
QUOTE(laguna11 @ 2011 02 23, 14:28)
kokie grazus zodziai is vaiko lupu apsiverkciau tokius isgirdusi is maziaus savo mes apskritai prasmingu zodziu dar laukiame man atrodo kalbetu bet kaip,po puse zodzio,praleisdamas raides,svepluodamas kad tik kalbetu
apsiverkciau tokius isgirdusi is maziaus savo mes apskritai prasmingu zodziu dar laukiame man atrodo kalbetu bet kaip,po puse zodzio,praleisdamas raides,svepluodamas kad tik kalbetu O ką jūsiškis sako?
QUOTE(F @ 2011 02 23, 12:52)
Gerai, jiegu nebus kokio nors užsiėmimo tuo metu, tai atvažiuosiu. O aš ten nebūsiu nepritapusi, jeigu bus visos mamos, o aš ne? Ir ką ten reikės daryti ir ką sakyti?
F, nesirupink ka reikes kalbeti
Jeigu noresi, galesi tyleti ir klausyti kitu, o jei turesi ka pasakyti - pasakysi. Pirmai pradziai susipazinsi su mumis - autistuku mamytemis ir musu asociacijos ikureja - psichologe Toma. Kol kas Toma viso sito reikalo varikliukas ir siela. Tiesiog pakalbesime apie tai, kaip itraukti i asociacijos veikla pradziai tave ir mano sunu, o su laiku gal daugiau atsiras suaugusiu AS, plius uzaugs dabartiniai vaikuciai, kuriu kol kas tik mamos lankosi susirinkimuose. Zodziu, atvaziuok, ir tada jau matysime apie ka kalbetis QUOTE(euphoria_mi @ 2011 02 23, 13:00)
Sveikos,
Prisijungiau paziuret, kaip laikotes.
Na kodel taip vienareiksmiskai teigiat....Kalbejau su psichitaru ne taip seniai. Pasake, kad tikrai labai daznai suauge autistai buna jau prisitaike. Taip,dauguma ju nebaigia mokslu, neveda, nedirba ir tt, bet visumoj jie, anot jo, prisitaiko gyvenime taip, kad jiems nebutinos prieziuros istaigos, buna pramoke pagrindinius dalykus daryt savarankiskai (apsipirkt, gamint maista, namu ruosos), turi tam tikra nusistovejusi jiems patogu ritma ir pan. As tikrai nezinau, kiek tame tiesos,bet man taip sake.
Prisijungiau paziuret, kaip laikotes.
Na kodel taip vienareiksmiskai teigiat....Kalbejau su psichitaru ne taip seniai. Pasake, kad tikrai labai daznai suauge autistai buna jau prisitaike. Taip,dauguma ju nebaigia mokslu, neveda, nedirba ir tt, bet visumoj jie, anot jo, prisitaiko gyvenime taip, kad jiems nebutinos prieziuros istaigos, buna pramoke pagrindinius dalykus daryt savarankiskai (apsipirkt, gamint maista, namu ruosos), turi tam tikra nusistovejusi jiems patogu ritma ir pan. As tikrai nezinau, kiek tame tiesos,bet man taip sake.
Taip, uzsienyje yra sociai pavyzdziu, kad suauge AS puikiai tvarkosi gyvenima. Mano sesuo dirbo aukle seimoje, kur augo berniukas AS, tik sunkokos formos - su epilepsijos priepuoliais ir agresijos bangomis, jam tuomet buvo apie 10-11 metu. O to berniuko tetis - jau suauges AS. Keistas ir sudetingas zmogus, bet... Nemazai uzdirbantis verslininkas, turintis savo parduotuv (jei atmintis nemeluoja). Zodziu, uzdirbo gerai, tik jo zmonai gyvenimas nelabai lengvas - nors pinigu seima turejo nemazai, finansiniu sunkumu lyg ir nebuvo, bet gyventi su tokiu vyru ir dar sunkesniu sunum (dar ir vyresne dukra turejo) - sunku moraliskai, reikia stipriu nervu. tokia buvo kaina uz jos aprupinta gyvenima. Zodziu, tas tevelis AS tvarkesi savo gyvenima su zmonos pagalba. Cia jau sekmes dalykas, tikriausiai. Ir dar daug kas priklauso nuo to, kokiose butent srityse pasireiskia sutrikimai, juk AS/autistai - labai skirtingi.
QUOTE(Cukraus pudra @ 2011 02 23, 15:01)
Aš suvokiu, kad Jokūbas nebus toks. ir net nenoriu. Jis individualybė, pilnas gėri ir švelnumo.
Na matot, aš nemanau, kad visas pasaulis toks, ir tokie geri ir svelnus-pirmiausiai yra suedami. Galvojant apie ateiti, tik vienas klausimas iskyla, o kas bus kaip musu nebebus, kaip patys nebegalesime apsaugoti savo vaiko nuo zmoniu kurie nevisada jiems gero linki....
QUOTE(Sigita-Dani @ 2011 02 23, 15:10)
Na matot, aš nemanau, kad visas pasaulis toks, ir tokie geri ir svelnus-pirmiausiai yra suedami. Galvojant apie ateiti, tik vienas klausimas iskyla, o kas bus kaip musu nebebus, kaip patys nebegalesime apsaugoti savo vaiko nuo zmoniu kurie nevisada jiems gero linki....
O man atrodo, kad todėl mes šiandien ir esam čia,kad kuo labiau išmokytume savo vaikus gyventi tarp žmonių.
