Arundhati Roy "
Mažmožių dievas"
Pabaigiau vakar. Net nezinau, nuo ko pradeti, nes knyga verta gero tiriamojo darbo, mano nuomone. Bloge yra issamus grazus Fairyland atsiliepimas, tai as dar kelias pastabas nuo saves pridurciau...
Manau, sia knyga isidemesiu visam laikui kaip neeiline, isskirtine. Pirmiausia del stiliaus, kalbos, kuri - be galo savotiska, daznai primenanti pasamones srauta, sodri, turtinga, samojinga. Tekstas labai koncentruotas, informacija sutelkta, jos daug, be to, ivykiai vaizduojami nechronologiskai, veiksmas nuolat "sokineja".
Tai dramatiska istorija is vienos gausios indu seimos gyvenimo, pasakojimo asis - neimanoma, neissipildziusi, "istatymu sergetoju" ir visuomenes poziurio suzlugdyta meile tarp skirtingu kastu atstovu. Jusu apkalbeta meiles scena, be abejo, buvo tuo paciu ir viena subtliausiu, jautriausiai aprasytu, ir viena atviriausiu, kada nors skaitytu...
Knyga liudna, graudi, sukrecianti...Nedideli sviesuliuka inesa subtiliai atskleistas vaiku (dvyniu: brolio ir seses) rysys. Aprasomas ju bendravimas tarpusavy, su pussesere, su suaugusiais; vaiko poziuris i pasauli taip primena daugeli pacios isgyventu dalyku, ir tada supranti, kad nors ir skirtingose kulturose auge, viso pasaulio zmones is esmes esam tokie panasus...
Nors knyga nera pati artimiausia ir labiausiai "prilipusi" konkreciai man, bet tai tikrai nesumenkina jos vertes
Stipri, tikrai verta perskaityti, ne veltui is "aukso fondo".
Papildyta:marakeš, su praejusiu