Namas ar butas

nesąmonė, tarybiniais metais egzistavo 2 namų projektai ir alytaus namukai. Niekas negalėjo būti sau architektai.

Ir apie kokius blizgučius kalbam? Buvo žmonių su skoniu nesusipykusių, bus ir tokių, kur statys kitokius. Ale vis tiek nesuprantu, apie kokius čia blizgučius kalbama.

Platesnė Lietuvos architektūros istorijos apžvalga

Senovėje lietuviai kaimiečiai gyveno mediniuose panašiuose vienas į kitą namukuose (Rumšiškėse pažiūrėkite, skiriasi regionai, bet kaimuose visi namai panašūs, dėl to kaimai jaukūs, "šilti"), o bajorai - irgi panašiuose didesniuose namuose, labai turtingi didikai kviesdavosi iš užsienio architektus ir statydavo rūmus (nedaug tokių Lietuvoj išliko, pvz. Kretingoj ar Plungėj, Alantoj...). Miestiuose reglamentuota kokio aukščio, iš kokių medžiagų pastatyti namai gali būti kokiose miestų gatvėse. Pvz., rotušės a. ne aukštesni nei 3 a. ir pan...
Tarpukariu kaimuose mados tos pačios, o iš miestų praktiškai vienas Kaunas tebuvo. Jis užstatytas planingai,skoningai, iki šių dienų išliko žavūs modernistinio stiliaus kvartaliukai (kad ir pvz. Donelaičio g. centre, ar Žaliakalny rajonas apie Prisikėlimo bažnyčią.
Sovietmečiu beskonės baisios štampovkės, o kai kurie kas tik galėjo (partpirmininkai, gamyklų direktoriai ir pan.) statė bele kokio stiliaus namus, kad tik didesnis, su baseinu, bokšteliais ir kt. pribumbasais. To pasėkoje į sovietmečio pabaigą (ir atgimimo pradžioje) iškilo baisūs priemiesčiai su beskoniais gargarais. Ir šiandien daug tokių vaiduoklių stovi.
Manau dabar tradicijos keičiasi, yra visokių namų, bet atsiranda gero stiliaus rajonų ar individualių projektų. Iš tiesų Lietuvos šiandieninė architektūra profesionalų vertinimu geresnė negu Lenkijos, geresnį skonį turime. (Turbūt kiekvienas pravažiuodamas Lenkiją pastebėjo jų beskones rėkiančias reklamas: jokių spalvų derinimų tarpusavy ) Su Rusija ar Baltarusija net nelyginu. Beje, Baltarusija dar iš viso neturi jokios architektūros.

Soryy už off topic Bute gyventi nenoriu

Mamutai, tai gi aiškiai parašiau, kam reikėjo iškirpti "Nebent NT vystytojai padarė. Bet čia retas atvejis." Tai kas čia neatsibudęs? O jei nematai, kad LT didžia dalimi vyrauja architektūros stilius "kokį noriu - tokį statau", o ne vientisa architektūra bendrai paėmus, tai kas kaltas? Ar nevažinėji po užmiesčio kvartalus, nematai, kokia architektūra apskritai vyrauja? Visokiausia.
Man neartimas rusiškas mentalitetas. Man artimas lietuviškas.
Papildyta:
Tai ne tik postsovietinėse šalyse tas chaotiškumas. Rašau apie dabartį. Lygiai tokia pati visokiausia architektūra gali būti betkur. Kai nėra varžomas stilius, idėjos, fix idėjos. Pažiūrėkit kokia įvairovė Skandinavijoje, JAV ir kt. Vienas kitam netrukdo. Yra identiški klonai - kvartalai, bet tai nėra tik tokia identiška statyba.

Dėl Lenkijos pritariu. Bet čia šalies mentalitetas, kaip ir Čekija, Slovėnija ar kt.. O kad Baltarusija neturi architektūros, tai čia matyt todėl, kad joje neteko tau būti ir matyti, ką jie ten iš viso turi.

Subjektyvi, ar namams šitas netinka ?:

"Mes perkame daiktus, kurie mums nereikalingi, už pinigus, kurių neturime, kad padarytume įspūdį žmonėms, kurių nekenčiame."

vaikyti, čia vieno žmogaus ir greičiausiai iš forumo ištrauktas komentaras. Jei atmintis tiek neneša, tai galiu garantuoti, kad sovietmečiu pirmininkėliai ir visokie viršinYkai naudojosi partiniais poilsio namais, kurortais, sanatorijom ir kt. Individualūs beskoniai namai su bokšteliais, arkomis ir tvartų dydžio atsirado po Santa Barbaros ir paskelbus nepriklausomybę
Be to, ir tarybiniais laikais, buvo ponių, kurios samdė tarnaites namų tvarkymui, maisto gamybai ir gyveno butuose.

Tinka viskam, kas perkama ne už savus. Tuo pačiu ir būstui.

Mamutas matyt jaunos kartos atstovas, todėl nelabai ir žino, faktiškai, o ne teoriškai, kokia buvo architektūra, kaip iš viso žmonės gyveno, statė.

Bet va Gaudvile ir pati esu kiek neteisi dėl dviejų architektūrų, alytnamiai buvo, bet kad visi kiti būtų dviejų rūšių - na nelabai. Pvz. mano senelių miestelyje vienoje gatvėje tik sovietmečiu statyti namai. Ir toje gatvėje nė vieno vienodo namo. Panašumų yra, bet identiški - taip pat jų sočiai, kitur. Yra medinukai, yra mūrinukai.

Mano mintis parašėte. Iš asmeninės tėvų patirties žinau, kad norint statytis namą (kalbu apie sovietmetį, jei norit tiksliau 1978ieji) Tau buvo pateikiami 2-3 projektai. Kubas, grybas, triskliautis ir dar kažkoks. Ir viskas. Jokių priestatėlių, terasėlių netgi negalima buvo. O kaimo gyvenvietėse tai visa gatvė vienodų namų. Netgi istorijos skalndo, kaip pagėręs traktoristas eidamas namo- nebeatskirdavo kur jo namas , kur kaimyno- nes jie buvo vienodi. Na o su nepriklausomybe atėjo leidimai tuos visus tiek miesto tiek kaimo namus keisti, kelti, priestatus statyti.

Oi, kiek aistrų sukėlė mano pastebėjimas ... Iš tiesų, ši kelionė mane privertė susimąstyti apie daugelį dalykų (35 val kelio - buvo laiko pamąstyt ), apie "atrodymą" ir "buvimą" - taipogi...

Bet kadangi tema yra namas ar butas, tai nesiplėsiu. Beje, Australija kol kas vienintelė šalis, kurioje norėčiau gyventi.

Susimąsčiau dėl medinukų tarybiniais laikais. Manrods, arba jie jau stovėjo toje vietoje, arba buvo iš kažkur atkelti - kai naikino kaimus, lyg ir persikeldavo juos į gyvenvietes.

Tiesa, tie keli projektai buvo skirtingi skirtinguose rajonuose. Na, reiks kurią dieną pafotkint.

O kas dėl Kauno Žaliakalny ar Donelaičio gatvėj stovinčių pavyzdžiu pateiktų namų, tai jie visi daugiabučiai su kambariais tarnaitėms, laiptinėmis, katilinėmis. Tik tarybiniais laikais buvo nacionalizuoti ir į vieną butą po kelias šeimas apgyvendinta.

Patikslinsiu, flight, ne pastebėjimas, visada įdomu skaityti pastebėjimus iš svetur, o pastebėjimai perleisti per asmeninės nuoskaudos prizmę ir nusišnekėjimas - palyginimas dėl skirtumų ir kt. Negalima skirtingų kraštų, tradicijų ir kt. taip lyginti ir aiškinti, kodėl australai "fysnesni". Tai tik tau jie tokie faini, bet prie ko čia Europa su savo tradicijom, skoniais ir poreikiais?

galėčiau pasiūlyti apmąstymus pradėti nuo A. Maslovo 'Poreikių piramidės' . Sekantys mokslininkai susmulkino, papildė ar dar kaip pakoregavo. Galgi po teorinės pažinties 'pakazūchos' samprata kiek pasikeis

Maslow skaičiau. Bet jei kalbame apie turėti-būti-atrodyti, tai Frommas čia labiau tinka
Subjektyvi, jokių asmeninių nuoskaudų nėra, yra tik asmeninė nuomonė. Kuri keičiasi, ir nebijau to pripažinti.