kad sirgti tai nemalonumas, o kancia
Jie dar maziukai ir nelabai supranta kas tai yra liga kad sirgti tai nemalonumas, o kancia
kad sirgti tai nemalonumas, o kancia
sveikos, as nors antro neturiu, bet turiu labai artima giminaite, kuriai 5metukai, tai ji ziuri i mano mazyle ir sako, kad kai ji uzaugs bus visai pasveikus, 
ir jai viskas ataugs(mano mazyle turi isoriniu trukumu). tik nelabai del tokiu jos zodziu dziaugiuosi, nes manau jog nereikia vaikui tiketis to ko niekad nebus, tai bandau atsargiai paaiskinti 
bet tada ji labai nuliusta 
.
o dar i ankstesne tema, kur rasot kad mamytes verkiat, nezinau kas man bet as visai neverkiu, atrodo, kad dingo asaros
, ir jauciu pati kaip netiesiogiai mintis veju nuo saves, lyg begciau nuo ju
ir jai viskas ataugs(mano mazyle turi isoriniu trukumu). tik nelabai del tokiu jos zodziu dziaugiuosi, nes manau jog nereikia vaikui tiketis to ko niekad nebus, tai bandau atsargiai paaiskinti bet tada ji labai nuliusta . o dar i ankstesne tema, kur rasot kad mamytes verkiat, nezinau kas man bet as visai neverkiu, atrodo, kad dingo asaros
, ir jauciu pati kaip netiesiogiai mintis veju nuo saves, lyg begciau nuo ju
QUOTE(CLEO @ 2006 05 22, 19:17)
Tad MYLĖKIM savo vaikus tokius, kokie jie yra: sveikus, sergančius, judančius ar gulinčius - jų siela bus sveika tik tada, kai mūsų sielos bus tokios. Stiprybės visoms.
Linamok, skaudu skaityti tavo žinutes, negali taip jaustis, reikia kažka keisti
Kaip mes galime padėti?
Linamok, skaudu skaityti tavo žinutes, negali taip jaustis, reikia kažka keisti
Kaip mes galime padėti?Jūs jau padedate savo begaline stiprybe, džiaugsmu gyvenimui. Aš dar nelabai galiu išsiverkti. Mano mažiukas labai jaučia mano nuotaikas. Jei aš linksma, ar bent tokia atrodau, jis irgi jaučiasi puikiai. Be to jei pradedu verkt, sunkiai besustoju.
Tai mano pirmas ilgai lauktas vaikelis. Labai ramiai jį nešiojau, daug prisisvajojau... Klaikiai skaudu. Negaliu patikėt, kad tai vyksta su manimi. Malda šiek tiek apramina. Meldžiu stebuklo ir sveikatos savo vaikui, ramybės. Džiaugiuosi savo sūneliu , jis ,atrodo, viską supranta, nors jam tik 7,5 mėn. Tiesa, norėjau jūsų paklaust, ar dirbate? Po metų planavau grįžt į darbą. Dabar nebežinau.. Aš mokytoja, darbas ne valandinis... Ar patempsiu
QUOTE(linamok @ 2006 05 23, 12:06)
Jūs jau padedate savo begaline stiprybe, džiaugsmu gyvenimui. Aš dar nelabai galiu išsiverkti. Mano mažiukas labai jaučia mano nuotaikas. Jei aš linksma, ar bent tokia atrodau, jis irgi jaučiasi puikiai. Be to jei pradedu verkt, sunkiai besustoju. Tai mano pirmas ilgai lauktas vaikelis. Labai ramiai jį nešiojau, daug prisisvajojau... Klaikiai skaudu. Negaliu patikėt, kad tai vyksta su manimi. Malda šiek tiek apramina. Meldžiu stebuklo ir sveikatos savo vaikui, ramybės. Džiaugiuosi savo sūneliu , jis ,atrodo, viską supranta, nors jam tik 7,5 mėn.
Tiesa, norėjau jūsų paklaust, ar dirbate? Po metų planavau grįžt į darbą. Dabar nebežinau.. Aš mokytoja, darbas ne valandinis... Ar patempsiu
Tai mano pirmas ilgai lauktas vaikelis. Labai ramiai jį nešiojau, daug prisisvajojau... Klaikiai skaudu. Negaliu patikėt, kad tai vyksta su manimi. Malda šiek tiek apramina. Meldžiu stebuklo ir sveikatos savo vaikui, ramybės. Džiaugiuosi savo sūneliu , jis ,atrodo, viską supranta, nors jam tik 7,5 mėn. Tiesa, norėjau jūsų paklaust, ar dirbate? Po metų planavau grįžt į darbą. Dabar nebežinau.. Aš mokytoja, darbas ne valandinis... Ar patempsiu
Viską suprantu, patikėk
ir mūsų jis buvo pirmagimis, labai lauktas ir išsvajuotas ir aš nešiojau lengvai, be jokių problemų verkiau nesustodama ir užsidariusi namuose bei savyje Mes visos čia turim panašių, net labai, išgyvenimų. Bet patikėk, realius rezultatus pradėsi matyti ir jausti tik tada, kai nusimesi tą "gedulo, liūdėsio, savęs gailėjimo" šydą, tik tada, kai pasiimsi į savo rankas "meilės, tikėjimo ir dar karta meilės" kardą, nusibrauksi ašaras, pakelsi galvą ir taip žengsi pati pirmąjį, kaip mažas vaikutis, drąsų bei tvirtą žingsnį ties geresnio gyvenimo. Niekas to nepadarys už tavę. Pagalvok, juk nuo to tavo žingsnio priklauso ir tavo vaikelio ateitis, nors dabar galbūt tau atrodo, kad ateities aplamai nėra. Tada tu neteisi. Nepyk, bet neturi teisės taip elgtis. Vardan tavo vaiko, vardan tavo šeimos ir vardan Tavęs pačios, galu gale. Laikas veikti! O mes čia visada padėsim
Dėl darbo... Taip, aš dirbu. Džiaugiuosi, kad dirbu, taip geriau ne tik man, bet ir vaikui. Tokiu būdu jis turi galimybę tapti savarankiškesniu. Nors kai pradėjo į mokyklą eiti, labai širdis būdavo skauda kaip jis ten, ar niekas neskriaudžia, nesišaipo ir nežemina, ir stengiesi "būti pastoviai ant laido".... Bet jis išmoko, prisitaikė prie visuomenės, išmoko elgtis tam tikrose situacijose ir aš laiminga, kad mūsų šeimoje neįgaliųjų integracija į visuomenę vyksta "pilnu tempu"
Tačiau reikia nepamiršti, kad jam nuolatinė slauga nereikalinga, t.y. jis vaikšto, valgo ir viską daro pats. Galu gale, Tu gali pabandyti, jei bus sunku, žiūrėsi ką daryti toliau
Linamok cia mano irgi pirmasis vaikelis, taip pat labai ilgai ilgi lauktas. taip jau buna, bet as manau kiekvienam sava zvaigzde, niekada neduoda sunkesnio likimo nei gali panesti, o del darbo ir as labai noriu suzinot, nes ir man labai aktualu
QUOTE(spylka @ 2006 05 23, 12:04)
sveikos, as nors antro neturiu, bet turiu labai artima giminaite, kuriai 5metukai, tai ji ziuri i mano mazyle ir sako, kad kai ji uzaugs bus visai pasveikus, ir jai viskas ataugs(mano mazyle turi isoriniu trukumu). tik nelabai del tokiu jos zodziu dziaugiuosi, nes manau jog nereikia vaikui tiketis to ko niekad nebus, tai bandau atsargiai paaiskinti bet tada ji labai nuliusta .
o dar i ankstesne tema, kur rasot kad mamytes verkiat, nezinau kas man bet as visai neverkiu, atrodo, kad dingo asaros , ir jauciu pati kaip netiesiogiai mintis veju nuo saves, lyg begciau nuo ju
ir jai viskas ataugs(mano mazyle turi isoriniu trukumu). tik nelabai del tokiu jos zodziu dziaugiuosi, nes manau jog nereikia vaikui tiketis to ko niekad nebus, tai bandau atsargiai paaiskinti bet tada ji labai nuliusta . o dar i ankstesne tema, kur rasot kad mamytes verkiat, nezinau kas man bet as visai neverkiu, atrodo, kad dingo asaros
, ir jauciu pati kaip netiesiogiai mintis veju nuo saves, lyg begciau nuo ju spylka, tu tai visai šaunuolė
labai žaviuosi tavim, kad tu jau nuo pat pradžių esi stipri Tikra Supermama
QUOTE(linamok @ 2006 05 23, 12:06)
Tiesa, norėjau jūsų paklaust, ar dirbate? Po metų planavau grįžt į darbą. Dabar nebežinau.. Aš mokytoja, darbas ne valandinis... Ar patempsiu
As anksciau dirbau, vaikas buvo savaitineme darzelyje. Prasidejo priepoliai ir turjau atsisakyti darbo, tai dabar sedziu namie, bet dabar kazkaip tu priepuoliu, kaip ir beveik nepasirodo...tai mintyse smesteli mintis dirbti, bet dar yra mazius 5men., tai kolkas nelabai ir iseina
O as norejau paklausti mamyciu kurios nedirba jau ilgai, mums priklauso darbo stazas, ar reikia eiti ji tvarkytis ir kaip ten aplamai su tuo darbo stazu
QUOTE(spylka @ 2006 05 23, 12:53)
Linamok cia mano irgi pirmasis vaikelis, taip pat labai ilgai ilgi lauktas. taip jau buna, bet as manau kiekvienam sava zvaigzde, niekada neduoda sunkesnio likimo nei gali panesti, o del darbo ir as labai noriu suzinot, nes ir man labai aktualu
Tu tikra saunuole
Nors turbut nera skirtumo, ar vaikelis pirmas, ar antras - mamos skausmas, susidurus su negalia - nepamatuojamas
Na o del darbo... as jau dirbu
Manau, jeigu mama turi galimybe, ji turetu ja pasinaudoti. Be abejo daug kas priklauso ir nuo pacios mamos noro
mes visos saunuoles 
as esu labai dekinga Cleo, ji ikvepe mane dar labiau, viska ka sirdyje zinojau, kaip turiu elgtis, ji man padejo daug greiciau tai suvokti. Esu laiminga, galedama kaskart sutikti zmones, kurie verti pagarbos. visoms didziausi linkejimai
o as tai tikrai noriu dirbt, tik aisku mano dfar mazyte, bet manau kad aukle jokia neapsiims daboti, tai reikes i lopseli leist?"?
mums siuo klausimu pasiseke - turim labai gera aukle
QUOTE(spylka @ 2006 05 24, 09:04)
o as tai tikrai noriu dirbt, tik aisku mano dfar mazyte, bet manau kad aukle jokia neapsiims daboti, tai reikes i lopseli leist?"?
Pas mus Mažeikiuose, pvz., yra specialus darželis. Kiek žinau, ten auklėtojos tikrai gerai parengtos, apmokytos darbui su neįgaliukais. Mes turėjom labai gerą logopedę, Rimvydas jau iki mokyklos buvo pradėjęs skaityti, rašė spausdintinas raideles, kūrė pats pasakas - jis turi lakią fantaziją
Mano asmeninė nuomonė, geriau vaiką leisti į darželį, nes jau nuo to prasideda jo integracija. Rimvydas labai mėgo darželį, labai mėgsta dabar jau ir mokyklą - jis mėgsta būti tarp žmonių nežiūrint į jo negalią, nekreipiant labai didelio dėmėsio į užgauliojimus ir pan. Mes leidom vaikams ko anksčiau pažinti Rimvydą, o Rimvydui - ko anksčiau pažinti visuomenę ir dabar dėl to labai džiaugiuosi, nes jis auga komunikabilus vyrukas, nevengiantis viešumos, visuomenės ir jį supančio pasaulio, kuriame jis vieną dieną visvien atsidūrtų.... nebent išvežtumę į negyvenamą salą Taip kad, aš už lopšelius ir darželius
Visiskai sutinku su CLEO
Dabar musu zuikeliui tik 6 men. ir apie darzelius galvoti ankstoka, bet kai mazoji pauges, butinai leisim i darzeli. Ne vienerius metus maciau darzeli "is vidaus". Jeigu tik yra galimybe, tai cia vaikai tikrai igyja pacius geriausius bendravimo su bendraamziais igudzius.
Dabar musu zuikeliui tik 6 men. ir apie darzelius galvoti ankstoka, bet kai mazoji pauges, butinai leisim i darzeli. Ne vienerius metus maciau darzeli "is vidaus". Jeigu tik yra galimybe, tai cia vaikai tikrai igyja pacius geriausius bendravimo su bendraamziais igudzius.
