Sveiki, nezinau cia pataikiau ne cia, bet atejo laikas issilieti, bei paskaityti kitas nuomones apie mano situacija ar kaip cia ja pavadinti.Tai gis pradesiu. Gyvenimas nuo pat vaikystes manes nelepino, lankiau savaitini darzeli, tevas daznai gerdavo, kartais normaliai neturejau ko pavagyti, gyvenau soc. bute. didmestyje. Kilusi is daugiavaikes seimos, bet tarp broliu ir seseru gana dideli skirtumai.Uzaugau grazi bei protinga mergaite. Vyru neprisileisdavau. Taciau 19metu isimylejau jaunuoli kuris pora metu uz mane vyresnis, prizadejo man vos ne aukso kalnus isvaziavau gyventi i provincija, palikusi pora geriausiu dragiu.(jos man labai svrbios). Is pradziu viskas buvo kaip ir gerai issinuomavome buta, as radau darba pradejau mokytis, jis irgi turejo gera darba ir irgi mokesi. Veliau atejo auksiniai statybos laikai (jis dirbo vadovu) jis mete mokslus, mes issikraustem gyventi pas jo tevus ir iki siol gyvename...(motyvacija buvo tokia, kad sutaupisim pinigu), nevelnio mes ju nesutaupem. Gyvenom atsirado musu gyvenime planuotas meiles vaisius
Ir nezinau ar pries vaiko gimima ar kai atsikraustem pas tevus gyventi, bet viskas pasikeite. Pykciai, nesutarimai, kaltinimai buities nesirupinimu, ir t.t Prisimenu praeita vasara pajuri jis ant viso pliazo rekdamas isvadino mane vista, suka, ir t.t Neseniai buvo konfliktas, tai rekdamas pasiule uzmesti man i snuki, kitame kambaryje buvo jo tevai girdejo bet nieko nesake.(manes nera muses tik seip rekia). Apie romantiskas vakarienes dviese galiu tik pasvajoti. Pliusas tik tame kad isleidzia pas tevus i didmesti ir as galiu ten kaip as sakau pasitusinti, praleisti gerai laika, bet tai turiu daryti viena. Neseniai pasiuliau jam eiti isinuomoti buta, ir gyventi kaip anksciau, jis man atreze, kad jam nepatinka kraustytis, ir pasiule kaip alternatyva, pas jo tevus remontuotis palepe, bendras bus tipo tik kolidorius. As nenoriu. Savo busto isigyti nera galimybiu
, as nezinau ka man daryti.Mane iki gyvo kaulo igriso sedeti namie arba lankytis kazkur vienai, stebeti jo mamos nuotaiku kaitas ir klausitis pastebejimu ir kaip as turiu nuolaidziauti jo sunui.Kartu mes 8 metai. Bet kazko kuo toliau tuo labiau man atrodo kad atejo laikas sukti skirtingais keliais. Ar as teisi?
Aukso kalnai būna iki vestuvių. Tavo vyrui dydele įtaką daro jo mama. Jeigu tave moko kaip reikia nuolaidžiauti tai tikimybė, kad ir jį pamoko. O dažnas ir klauso mes mamos visuomet gero nori sūnialiams. Išsiskirti spėsi mėgink kalbėti nu jeigu klauso. O jeigu neklauso tai apsispresk ir nukirsk visus santuokos saitus tik negrįžtamai. O kaip jis elgiasi su vaiku? Tiesa pamokyti galima mano vyras tai negirdi manęs nes jis visuomet teisus.nes jis tik save myli ir gerbia. Bet aukotis irgi nesiaukok metai bėga po to bus tik sunkiau.
