Išsiliejimo skyrelis 4

Ką daryti, kai niekaip negali suvaldyti neigiamų minčių?

Mintys mintys mintys...

Negaliu nustoti galvoti, kad nieko nepasistūmėjau į priekį, kad negaliu įvykdyti papraščiausių užduočių... Manau esanti buka, nuvertinu save kaip tik įmanoma. Darausi nebeįdomi ir nepatraukli.

Atrodo visos priemonės išbandytos, bet gal atsirastų kokia alternatyva.

Nesąąąąąmonė

Viskas bus gerai, viskas bus gerai, viskas bus gerai

paprasyk Dievo padeti.

Sveikos SM esu cia naujoke, bet noriu taipat pasidalinti savo liudna istorija. Esu visiskai paluzusi. Pries 4 metus buvau katik po skirybu su pirmu vyru, kai susisipazinau su dabartiniu draugu. Jis buvo kitoks nei buves ex, supratingesnis, siltesnis, mielesnis ir t,t. Taciau pradejus kartu gyventi pasirode jo tikrasis as. Pradzioje jis buvo labai pavydus pavydejo manes, net mano dukroms is pirmos santuokos, paskui per barnius atsirado izeidinejimai. Nebuvau prie to pratusi, nes buves ex niekada neizeidinejo ir nevadino visokiais zodziais, bet buvau su rozineis akiniais ir galvojau viskas pasikeis. Gyvenome mazam provincijos miesteli, paskui nusprendem persikelti i didmiesti ir pradeti gyvenima is naujo ten, nes anot jo cia maisesi mano drauges, bei buves ex. Issikrasutem, taciau situacija pagerejo, tik keleta menesiu paskui vel taspats. Apsisprendiziau ir palikau ji gryzau i savo miela maza provincijos miesteli kur buvo mano seima, bei artimieji. Po pusmecio gyvenimo atsikirai jis vel mane itikino, kad gali pasikeisti ir buti kitoks. Patikejau ir stai neuzilgo pastojau ilgai svarsciau ar man to reikia, nes labia bujojau, kad jis vel nebutu toks koks buvo pries tai, bet viskas lyg klojosi ir neblogai. Nusipirko jis buta velgi didmiestije ir vel mane itikino palikti savo maza miesteli. Viskas klojosi lyg ir neblogai, persikelem i nauja busta, gime sunelis ir stai musu sunui jau 1.5 metuku, taciau musu santykiai paslijo vos, tik gimus suneliui ji erzino vaiko verkimas, pradejau uzkliuti ir as ir mano mergaites, nors jis namie retas svecias, nes dirba tolimuj reisu vairuotoju, bet toks kelios dienos per savaite buna tikru tikriausias pragaras. Jei jis neranda ko nors kalta as, jei kas nesiseka kalta as, jei neduok dieve padaro ka ne taip mergaites katastrofa visai. Na viskas gal ir butu pakenciama, bet jis kai ituzta prasideda zeminimai, izedinejimai, as jau esu isvadinama esu nuo a iki z keli is pasisakymu pvz stora prasirdusi kiaule ar isgama ir t.t Nebezianu ka jau man daryti kalbetis su zmogum neimanoma, nes jei ka nors jam bandai pasakyti, tai buna beviltiski bandymai jis pradeda pulti ir tada vel prasideda grazus zodinelis ir pasakymai nepatinka iseik jei tau blogai. Butu idomu isgirsti jusu nuomone, nes ka daryti as ir pati zinau, kad reik susikrauti savo mantele ir begti kuo toliau

Jis grizo pas buvusia, po tiekos pazadu. Per viena diena...

palik manau jį netikiu,kad jis pasikeis,o nemanau,kad tau verta gyvent su juo,kad tave įžeidinėtų :4u:gi vaikai irgi girdi tas šlikštybes, apie jus pagalvok

Klausyk, o su kocelu nebandei pasitikti is reiso?
Siaip, tai taip, kol reise, susikrauk manatkes ir varyk. nes vaikai gali perimti jusu bendravimo modeli ir laikyti tai savaime suprantamu normaliu dalyku. isgyvensi tu mazam miestelyje ir be jo. Bek lauk. Siandien.


Du kartus i ta pacia upe neieinama. Susirasi kita. Siaip, kvaila yra prizadeti tai, kas liecia jausmus - juk ju mes nereguliuojame. Tiek to, pradek nauja gyvenima, atsipusk.

Jis nepasikeis. Jis toks visada ir buvo tik tvardėsi, nes jautė poreikį šeimą susilipdyti, vaikelį turėti, na būti tokiam kaip ir daugumai. O dabar, kai programą įgyvendino, galima pabūti ir savimi....štai prašom va aš koksai, matai išgama tu Kuo toliau, tuo bus blogiau. bėkit, neatsigręždama ir nepasiduokit daugiau jokiom jo vilionėm, kurių, jei ryšitės pabėgti, oj dar kiek bus...tokie savo aukų lengvai nepaleidžia

Aciu, paguoded. Stengiuos. Pirmos dienos sunkiausios. Svarbiausia ta buvusi jo ne neieskojo, per kitus zmones suzinojo, kad ji tebemirsta del jo. Kvaila zadeti ir prisipazinti jausmus, jei nejauti. Sunkumas sirdy vistiek lieka.

Viska teisingai ismastete.

Puiku. Atsiveria visi keliai kurti gyvenima toliau, galbut su kitu, tikrai mylinciu zmogum.

O tikėti tokiais pažadais ne kvaila?
Aš kažkaip ir pati negaliu sau pasižadėti, jog mylėsiu ir būsiu kartu iki grabo lentos, o tuo labiau kitam šito negalėčiau pažadėti, nes ką aš žinau.... taip, prisipažinti ir patvirtinti, jog myli, nori, negali dabar manau galima, jei iš tikro tą jauti, bet pažadėti, jog tai tęsis amžinai..... sudėtingas ir nenuspėjamas tas jausmų pasaulis

Kvaila, bet iklimpau. Dabar bandau issikapanoti. Po tiek laiko vienatves, vel buvau kazka pamilus, bet vat. Na kaip nors, bent jau issiliejau.