Dėl dilgėlių. kažkurį pavasarį prieš keletą metų nusprendžiau "pasisveikatint" - išsispausti dilgėlių sulčių
lapus esu dėjusi į salotas, niekuo nenustebino. Rinkau tokius pavėsyje, tie gležnesni ir ne tokie kieti, nei ant saulės.
Dėl sulčių. Sulčiaspaudės nėr, išploviau visas jaunas dilgėles vandeniu (kokią gerą saują), gerai nupurčiau ir perleidau per mėsmalę. Sulčių vos vos keli lašai. Tai aš tą sumaltą masę suvilgiau vandeniu ir tada išspaudžiau sultis per audeklą
) Na gavosi iki 100 ml, gal mažiau. Normalios sultys, nei karčios, nei ką, dar vandeniu praskiestos. Visai nieko buvo.
Smagiausia, kas buvo po to. Po kelių minučių pradėjo širdis baladotis. Aš iškart supratau, dėl ko:)) Dabar juokas ima, bet tada išsigandau tikrai. Širdelė kokius 15 km nubėgo...dalyvavo maratone manęs neatsiklausus:) Nieko geresnio nesugalvojau, kaip staigiai pilt į save vandenį, kad viską atskiesti.... Atsigavau tik po kokių keturių valandų, kaip buvo blogai:))
Niekaip negalėjau patikėti, kad tokia nekalta piktžolė
tokia pasiutusi. Dabar gerbiu kiekvieną žolę ir bandau tik mažais kiekiais.
Į salotas tinka, bet sulčių nebekartosiu. Šimtaspirmą kartą supratau, kad viskam yra saikas:))