QUOTE(Aimeja @ 2011 03 18, 11:04)
Pirmiausia ta moteris dar tik laukiasi. Dar yra laiko. Nieko ji dar nedaro. Gali baisiu pykčiu sprogti tam vaikui, bet to vaiko ji dar negali palikti. Taigi, ji svaigsta, kad tas jos paliktas vaikas bus mylimas įtėvių šeimoje. Aš jai pasakai, kad ji pagalvotų, nes pabrėšiu dar yra laiko, kad tas jos vaikas gali būti ir nemylimas įtėvių šeimoje. Tiesiog ar ji galvojo apie tai,nes dabar matau tik rožinius akinius dėl įvaikinimo-atiduodiu, mylės, lepins, bla bla bla.Kadangi yra dar laiko gal reikėtų pažiūrėti, gal kokie seneliai, gal kokia sesers šeima yra , kad galėtų giminėje auginti, yra gi dar tėvas ir jo šeima. Va apie ką aš kalbu. Kad moteris negalvotų, kad jos atvėju tik svetimų žmonių įvaikinimas yra visiškas gėris jos tam vaikeliui.
Jei ji šiandien laikytų ant rankų vaiką ir taip kalbėtų, kad nekenčiu,nenoriu, tai kita kalba būtų, bet dar yra laiko mąstymui jai.
Jei ji šiandien laikytų ant rankų vaiką ir taip kalbėtų, kad nekenčiu,nenoriu, tai kita kalba būtų, bet dar yra laiko mąstymui jai.
Yra didžiulė praraja tarp tavęs ir jos. Tu lieji emocijas- ji pragmatikė. Jokių emocijų. Esu gyvenime sutikus ne vieną moterį, kuri laukėsi ir žinojo jog vaiką paliks. Ir nieko nenutiko nei tai kuri paliko, nei vaikui.Viskas gerai. Ir žinau daugybę atvejų kada moteris spaudžiama aplinkos, gimdė, pasiėmė, gimdė namuose ir nužudė vaikus. Visiškai ne asocialios moterys, net gi sakyčiau kaip šiai krizės dienai tai net pasiturinčiai gyvenančios, ir jau turinčios vaikų.