Maldos galia

Azalija, as parasysiu biski ne i tema, bet gal tiks...

Deja, negali pakeisti praeities. Netgi tokios ziaurios. Negali jos pamirsti. Bet negali ir ja gyventi, nes tas ivykis ne tik ateme is taves vaikyste ir jaunyste, jis atima tavo dabarti ir netgi ateiti. Nemanau, kad esi kalta del to, kas ivyko. Kad ir kaip aiskinti - ar karmos, ar siaip religijos pagalba, tau tikrai nepades, jei prie viso to, ka jauti, kazkam pavyks priversti tave jaustis dar ir kalta. Tu ir taip daug metu kalta jauteisi ir, man rodos, tik pradedi issivaduoti is viso to. Ir galvodama apie tave dabar prisiminiau, kaip visai neseniai is tiesu radau viena fantastiska knyga, kuria parase psichologas apie ligas ir nelaimes. Jis aiskino, kaip galima "suprasti" liga ir tada ji greiciau praeina, kaip galima "susidraugauti" su savo nelaimem, pabandzius suprasti, ka galima is ju pasimokyti. Tai nera naujos mintys, apie tai jau seniai snekama. Bet kas man labai patiko buvo tai, kad jis aiskino, kad dar galima keisti savo praeiti. Kaip? Griztant i ja prisiminimais ir keiciant savo poziuri i tam tikrus dalykus. Galima netgi isisvaizduoti, kad sureagavai kitaip ir tai gali tapti TAVO nauja praeitim, tavo istorija. Juk visa praeitis yra tik musu galvose. Visi zinome, kaip kartais pasikeicia musu isivaizdavimas apie save, kai suzinome kazkoki ivyki is savo vaikystes, kuri buvome pamirse. Pvz., labai gerai zinoma istorija apie toki vaiku psichologa Piaze. Vaikystej ji buvo kazkas pagrobes ir jo aukle ji isgelbejo. Visa gyvenima jis jaute ypatingus jausmus tai savo auklei, buvo jai dekingas, kol viena diena aukle (jau sena boba tuo metu) jam papasakojo, kad visa ta istorija apie pagrobima ji issigalvojo, kad pasiteisintu jo tevams, kur buvo dingus visai dienai. Kaip po to pasakojo Piaze, visas jo pasaulis sugriuvo ta pacia akimirka - tiek dalyku kardinaliai pasikeite jame vien del tokio fakto suzinojimo. Jam tai buvo pakankamai rimtas smugis...
Tai visiskai neturi nieko bendro su tavo istorija, bet as labai noriu perteikti esme - tu gali grizti atgal ir gal but surasti kazka, kas pades tau kitaip pazvelgti i viska. Gal surasi visoj toj siaubingoj patirty kazka, kas padare tave stipresne, kas leido tau suprasti tai, ka kiti zmones supranta tik po daugeliu, daugeliu metu. Gal but tu zinai viena is gyvenimo "paslapciu", kurios atsiveria tik tiems, kurie praeina stai tokias kancias. Galu gale tu isgyvenai, tu gyveni toliau ir tai irodo, kad esi be galo stipri. As manau, tu tikrai turi ka duoti tiek aplinkiniams, tiek savo vaikams. Tik gal but reikia dar siek tiek laiko, kad uzgytu zaizdos, kad tu surastum zodzius, kaip perteikti savo patirti, perteikti ja be pykcio ir skausmo, o su liudna ismintim, su meile... Gal tada tavo gyvenime atsiras ir zmones, kuriem bus reikalinga si tavo patirtis, ir vaikai...

Tai tiek. Sorry, jei nusisnekejau

Ar tikrai manai jog nusisnekejai?
As juokauju.Ir mano pasaulejauta panasi.Esi siltas zmogutis, daug meiles ir silumos sudejai i savo atsaka.Dziugu kai zmones masto ir zvelgia i gyvenima be sarkazmo...
O gal be to dar, gali pasidalinti kuo nors apie malda ir jos galia? Gal ka isgyvenusi esi?

as irgi manau, kad kai kurie įvykiai, praeitų gyvenimų pasekmės. bet galima keisti save ir tuo paciu keisis ir tavo ateitis.
o del to kaip gyvenau anksciau, tai manau, kad mano istorija forume gan plačiai žinoma.

Pacituosiu vieną išmintingą žmogų:


Galia slypi dabartyje

Visi jūsų patirti įvykiai iki šio momento yra sąlygoti praeityje turėtų minčių ir įsitikinimų. Siandienos vyksma issaukete isitikinimais ir mintimis, mastytomis vakar, praeita savaite, pries 10, 20, 30 ar 40 metu ar net dar anksciau, priklausomai nuo jusu amziaus.
Taciau tai yra jusu praeitis. Ji nebeegzistuoja. Dabar svarbu, kokias mintis ir isitikinimus jus pasirenkate siuo momentu. Butent, tos mintys ir zodziai sukurs jusu ateiti. Jusu galia slypi siame momente ir formuoja rytojaus, kitos savaites, kito menesio, kitu metu ir t.t. ivykius.
Isigilinkite i tai, ka jus galvojate sia sekunde. Ar neigiama ar teigiama si mintis ? Ar noretumete, kad tokia mintis kurtu jusu ateiti ? Tiesiog sekite ir zinokite tai.


Gal tai padės rasti atsakymą ar gali praeitis vilktis kaip kupra.Kristaus mokyme irgi kalbama apie nusidėjėlio galimybę pakilti.

bet kuris net ir didžiausias nusikaltėlis, turi galimybę pakilti.

Na, niekada nezinai, kokia bus reakcija forume

Jau 20 minuciu sedziu ir galvoju, ka parasyti. Sunku dabar trumpai atsakyti i si klausima. Malda yra pokalbis. Ir ji turi tokia pat galia, kaip ir bet kuris kitas pokalbis - gali padeti tau pakilti iki debesu, o gali priesingai atimti is taves paskutines jegas. Bet svarbiausia, kad jis padeda vystytis, nes bendraudamas su Dievu zmogus galvoja, isgyvena, jaucia ir tai padeda geriau save pazinti. O kartu pazinti ir Dieva. Is tiesu viskas nuo zmogaus priklauso. Buvo laikai, kai meldziausi labai daug. Manau, kad tai padejo man ismokti klausytis saves, suprasti save, labai isvyste mano intuicija, padejo suformuoti poziuri i zmones, nes kalbejau su Dievu apie viska, kas man nutikdavo, apie zmones, kurie buvo salia, kurie mane dziugindavo ir skaudindavo. Aisku, buvo visokiu stebuklingu patyrimu, bet ne stebukle esme. Esme tame, ka pasiemi is to stebuklo. As pasiemiau is tu pokalbiu visai tai, kas siandien sudaro mano pasaulieziura, mano poziuri i gyvenima. Oj, prisimenu, kad netgi maldos metu "aptarinedavau" tai, ka mokiausi universitete kas mane nustebindavo arba staiga priestaravo mano isankstiniems isitikinimams. Kalbejau apie tai ir ieskojau naujo poziurio... Ir Dievas VISADA man atsakydavo - vienaip ar kitaip. Buvo netgi idomu laukti kokia atsakymo forma jis pasirinks si karta.
Dabar to nedarau. Neturiu laiko Bet kaip teisingai kazkas kazkurioj temoj parase - malda gali buti visokia. Darbuose, poelgiuose. Taigi dabar butent tokia malda praktikuoju Ji yra nemaziau veiksminga ir, manau, siame mano gyvenime etape man reikalinga butent tokia. Juk Dievas yra ivariapusis labai ir su juo galima bendrauti ivairiai

P.S. Rasydama prisiminiau viena eksperimenta, kuri kazkada man papasakojo vienas zmogus, kai pasakiau, jog netikiu maldos galia. Jis patare stai ka. Kiekviena karta, kai yra siek tiek laiko (pvz., stovi stotelej ir lauki autobuso, ar ilgai vaziuoji, eini) galima netgi mechaniskai kartuoti tuos pacius zodzius: "Dieve, padek man atgalauti" (rusiskai skamba "Боже, помоги мне раскаиться"). Tiesiog kartoti tai kelias dienas is eiles. Netgi tokie paprasti ir mechaniskai zodziai duos FANTASTISKA rezultata. Kam idomu, siulau pabandyti. Esu darius tai viena karta pries daug, daug metu ir man tai padejo labai aiskiai pajausti kokia yra mano vieta sioj zemeje, kas esu ir kuo noriu buti. Tai tikrai tapo tarsi issivalymu. Toks jausmu antpludis (kiti pavadintu Dievo apsireiskimas) buvo toks stiprus, kad ko gero tai buvo pirmas kartas mano gyvenime, kai pasijutau tikrai laiminga.
Jei netgi mechaniskai kartojami zodziai gali padaryti tiek daug, tai kokia galia turi samoningai ir nuosirdziai istariami zodziai...

tai ne praeitis, tai ir mano dabartis - vienišumas, nevaisingumas. dabar dar kraujo liga, kuri atsirado, nes nesusiformavo hormonai...

Man net skaudu tai skaityti, o tau tenka viska isgyventi... Bet as manau, kad tame yra prasme. Vieni vadina ji Dievu ir jo apraiskas, kiti vadina likimu, dar kiti pavadins karma. Nesvarbu koks zodis, svarbu, kad tame gali surasti prasme ir taip laimeti net ir tokioj situacijoj. Pasikartosiu - manau, kad esi labai stipri, nes silpnesnis zmogus butu tiesiog isprotejes... Ir kas zino, gal but viena diena tu pasakysi, kad visu siu nelaimiu deka tu supratai / zinai / tapai nepaprastum zmogum ir del to esi dekinga likimui.
Siandien kazkokiam seriale staiga isgirdau labai ismintinga fraze. Mergina prarado vaika ir vis verke "kodel as? kodel tai atsitiko man?". O jos mama jai pasake: "Vaikeli, tu neteisingai formuluoji klausima - ne "kodel tai atsitiko man", o "kam? kas is viso to?" ir atsakymas i si klausima tikrai yra.......

Mes bejėgiai Tau padėti. Mūsų užuojauta gali būti negrabi ir žeidžianti. Net nežinau, ar medikai gali ką nors pakeisti, kad to padaro padaryta Tau skriauda būtų nors kiek mažesnė. Tik neleisk sau kasdien patirti ir toliau tą kančią, pabandyk būti aukščiau savo problemos, nes tai ko nebegali pakeisti, su tuom reikia susigyventi. Tai be galo sunku, bet gyvent tai reikia. Stiprybės Tau.
Gal kažkur gyvena vienišas tėtis, kurio vaikučiams pakeisi mamą, gal įvyks stebuklas medicinos dėka. O kol kas išvyk liūdesį, kaip tai daro vaikučiai net pakirsti sunkiausios ligos.

jetus kaip liudna b et gal nereik saves sitaip nuteikti,rimtai auksciau galvele juk yra kazkas kam esi labai reikalinga tik paieskok nenuleisk sitaip ranku nusisypsok ir gal gyvenimas nusvis grazesnem spalvom

Paskaicius sia tema, iskilo dar daugiau klausimu i viska...

Keista matyti visas merginas/moteris gincyjantis apie skirtingai suvokiamus dalykus. Kaip kad kazkuri rase, visu patyrimas, supratimas yra visiskai kitokio lygio. Nors as cia buciau is visu zemiausiajam, manau. Galbut kur kas protingiau butu atsakyti i uzduotus klausimus ir nepeikti kitu minciu. Juk tam ir atidaryta si tema, kad surast atsakymus i tam tikrus klausimus... Kuriuos, deja, as negaliu atsakyti..galeciau isdestyt savo supratima, taciau nezinia ar jis teisingas...


Labai skaudus AZALIJOS isgyvenimas. Net nesuvokiu kaip Tau jaustis reikia, tikiuosi, kad ir neteks... Taciau noriu palinketi ramybes ir supratimo. Pasistenk isvalyti ta pykti, neapykanta tam zmogui tau taip padariusiam ir pykti Dievui... Galbut tikrai, ateis laikas, ir suprasi kodel visa tai atsitiko...


ir man iskilo sis klausimas

Yra žmonių, galinčių gauti tokią informaciją. O kad tas prakeikimas tikrai buvo, patikėjau tada, kai po nuėmimo vaikas pradėjo keistis ne dienomis, o valandomis. Visi tai pastebėjo. Sumažėjo vaiko agresyvumas.Jis nustojo visus mušti, daužyti į grindis žaislus. Pasidarė ramesnis.