QUOTE(Karbynė @ 2006 02 27, 17:37)
Šita frazė vienu laiku įkvėpdavo, kitu keldavo prieštaringus jausmus (kad ir dabar) - nes pernelyg lengvai painterpretavus taip ir gaunas, kad Dievas tarsi sumano "pažaist" žmogum, kankina tarsi pažiūrėdamas kiek anas gali pakelti, o kai jau nebegali - tada padeda....Ne bet kurioje situacijoje ją ištarus, ji yra prasminga
, nes kartais suskamba kaip bandymas "pateisint" sadistą. Blogis ne iš ano rankų (jei būt iš jo - tada taip išeitų, kad Dievas didžiausias pasauly žmogžudys ir t.t.), kitas klausimas - kodėl Dievas jį leidžia patirt (ne siunčia patį blogį)... ale aš neatsakysiu...tas ir yra kančios paslaptis.
butent, as ja pasakiau, zinodama, kad ji kelia daug labai preistaringu jausmu..ar tai blogai? neapsiimsiu spresti.
Vieniem ji prie sirdies, daug atrodanti, pasakanti, nuraminanti ar kaip kitaip paguodzianti, o kitiem- absurdu absurdas...
Tiesiog, manau kiekvienam savas supratimas. Cia ne sado-mazo, cia esme tame, jog zmogus niekad nera vienas, nei dziaugsme nei kancioje.
ok, galima vietoj kryziaus pasakyti lemtis, ar taip bus geriau?
Kaip sakant, skausme kiekvienas renkasi savo kelia-neveiklumo,susitaikymo, o gal aktyvumo ir kabinimosi i gyvenima toliau...vel...kiekvienam savo.
Ir vel neapsiimsiu spresti, kas ta role nulemia apsprendzia, itakoja. Tiesiog, tai buvo mano nuomone
Papildyta:
QUOTE(Noa @ 2006 02 27, 17:46)
Sako, kad neduota nešt to, ko nepaneštum - bet šūdą čia išfilosofuosi šitokioj vietoj.
taip vat kad mazia cia kur nueisi sioje vietoje, nebet po grynas lankas pabraidzioti