Surogatinė mama

#277
QUOTE(Ketob @ 2006 09 05, 00:04)
tai ka pasakytum savo dukrai, kai ji sakytu, mama tai vienintelis budas susilaukti man savo vaikelio


kaip jau rashiau, tuo metu, kai mano vaikai prades galvoti apie savo vaikus, man bus jau virsh penkiasdeshimt, o gal ir daugiau. tikrai ne tas amzhius, kad dar galetum "skolinti pilva"... manau, kad savo vaikui pasiulychiau susitaikyti su likimu arba ieshkoti kitu isheichiu. ne viska gyvenime galima pakeisti. kai ka reikia tiesiog priimti, kaip yra ir su tuo susitaikyti.

ash nesu nusistachiusi priesh surogatine motinyste ish principo. tesiog zhinau, kad ash to padaryti negalechiau. kam tai priimtina - te dzhiaugiasi tokia galimybe.

milabra, kudiki esu praradusi ir ash. zhinau, kaip skauda. bet mano nuostatu del surogatines motinystes tai nekeichia.


gal kai kam nuskambes skaudzhiai, bet jauchiu (net ne manau, o butent JAUCHIU), kad siekis bet kokia kaina susilaukti vaiko yra egoistishkas to vaiko atzhvilgiu. vaikas negali buti musu ligu (fiziniu ar dvasiniu) gydymo priemone... ash negaliu gauti visko, ko tik isigeidzhiu, net jei ir labai to noriu, net jei negalejimas tureti to, ko trokshtu, mane skaudina... toks gyvenimas ir ta reikia suvokti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ragnez: 05 rugsėjo 2006 - 09:22
#278
Absurdiškas kažkoks pokalbis unsure.gif Kas būtų jei būtų, o tada dar ir būtų... Gal teoriškai būti surogatinė mama savo dukrai ir galima, bet jau klinikos kuri tam ryžtusi rodos tektų ilgai ieškot, nes vienas iš reikalavimų surmamai- amžius IKI 35m. Na gal, pacientei labai prašant g.gif Bet ar verta tokios aukos dukra, kuriai nusispjaut ant mamos gyvybės... Juk motinai tuo metų bus gerai virš 50, apie 60 tikriausiai. Rizika ir jos, ir busimo vaiko sveikatai labai didelė. Kam tokio absurdo reikia? Juk egzistuoja moterys kurios to užsiima. Už pinigus, aišku, bet ar motinos gyvybė neverta pinigų? Kam reikalauti tokios aukos iš mamos ar sesers jei yra normalūs, civilizuoti būdai?
Atsakyti
#279
Sesei gal ir padėčiau, bet šiaip svetimiem tai tikrai ne.
Atsakyti
#280
Ne, ne ir tikrai ne. Tas vaikas, kuris užaugtų manyje būtų mano ir jo tikrai niekam neatiduočiau. O jei pačiai reikėtų tokios pagalbos tai sesers ar geriausios draugės net neišdrįsčiau to paprašyti ir kaip auginti tokį vaiką jei žinai, kad jis sesers. Jau geriau tada įsivaikinčiau.
Atsakyti
#281
manau , kad nesutikciau , nes atiduoti isnesiota savyje vaika , sirdis plystu schmoll.gif
Atsakyti
#282
As taip pat nesutikciau.Lauki kudikelio 9men.pagimdai ir kazkas pasiima,kaip savo doh.gif nea schmoll.gif
Atsakyti
#283
NIEKADA, NEUZKA. schmoll.gif schmoll.gif schmoll.gif schmoll.gif schmoll.gif
Atsakyti
#284
Aš NIEKADA neatiduočiau niekam savo vaiko. gun_bandana.gif bash.gif gun_rifle.gif Jei jis užaugtų manyje, tai ir viskas, MANO heart.gif heart.gif heart.gif
Dabar, kai turiu du mažylius, man tas vaiko "perdavimas" kažkoks nesuvokiamas.

Bet kiekvienam savo. Tikiu, kad ant LT atsirastų daug ir visokių moterų - ir už pinigus, ir už "pasiaukojimą", ir už daktarų "pripudrinimą" išnešioti ir pagimdyti.

Daug čia mini JAV, Rusijos įstatymus, nevaisingų šeimų "psichinę sveikatą". O kas nors patyrinėjo, kaip jaučiasi tie vaikai, gimę iš surogatinės motinystės... Kokios tų vaikų psichologinės problemos... Abejoju, ar ta gimimo paslaptis išlaikoma iki galo.
Kaip tam vaikui paaiškinama - tu gimei ne iš mamos, iš kažkokios moters... Nu nežinom kur ji.. mes sumokėjom/ji mums pasiaukojo...
Jei aš tokią paslaptį apie save sužinočiau, tai Himalajus nukasčiau su kastuvėliu, bet tą "surogatinę" atrasčiau. Dėl įdomumo, dėl noro pažinti tą kūną, kuris išnešiojo.
Be to, ir auklėjami esam taip, kad tiesiog įaugę į kraują, kad mamą turime tik vieną, kuri pagimdė...
Tačiau yra vaikų, kurie ir savo "žinomus" tėvus pamiršta.

Žodžiu, aš negalėčiau.
Atsakyti
#285
nėra pasaulyje didesnės vertybės kaip būti mama,o išnešioti ir atiduoti tą dalelę kuri užaugo pas mane,nei už ką schmoll.gif
Atsakyti
#286
QUOTE(ragnez @ 2006 09 04, 20:23)
butent todel, kad esu mama, ir zhinau, kokius jausmus patyriau ishneshiodama ir pagimdydama sunus, galiu tvirtai pasakyti: ne, ash negalechiau buti surogatine motina, nes neistengchiau atiduoti ish manes gimusio kudikio (beje, tas motinos ir kudikio prieraishumas ish dalies formuojasi ir nesamoningai, be motinos valios -vien del hormonu poveikio...)

kalbant apie pagalba kenchianchiai nevaisingai dukrai... bijau, kad tuo metu, kai mano vaikai prades galvoti apie savo vaikus, ash busiu papraschiausiai jau per sena gimdyti.

Norejau rasyti kazka panasaus, bet paskaiciau ir radau mano nuomone gerai atspindinti posta, tai placiai nesikartosiu. Tik kad as turiu viena sunu smile.gif
Butent - jei kada turesiu dukteri, busiu per sena isnesioti jai sveika vaika. Ir man butu be galo sunku ta vaika atiduoti dukteriai (ar kazkam artimam) kaip JOS vaika, nes mano samonej ir pasamonej tas vaikas butu MANO. Po to, kokias bedas ir pavojus savo vaikui patyriau budama nescia, as negaliu mastyti kitaip. Galbut kas nors gali.

Ir is viso... brr... ne, tokiu atveju man daug priimtinesne mintis tokiam zmogui rekomenduoti isivaikinti, o ne prievartauti prigimti. Taip, as uzjauciu nevaisingas moteris ir ilgai maniau, kad pati negaliu tureti vaiku. Taciau surogatines motinos ideja visgi man nera primtina. Manau, nevaisingai moteriai (ar porai) reikia nueiti visus kelius isbandant pastoti, o jei tai lieka neimanoma - galbut isivaikinimas butu tikrai grazi ir prasminga iseitis.
Atsakyti
#287
NE NE ir dar kartą NE... kaip gali atiduot vaikelį, kai su juo visus 9 mėnesius kalbi, jauti kiekvieną krebždenimą ir t.t. doh.gif kokia dar kalba gali būti apie atidavimą blink.gif net ir dėl sesės aš nesutikčiau visą likusį gyvenimą gyvent su kaltės jausmu... matyt jį augant ir žinant, kad jis iš tavęs... girdėt, kad vaikelis sako MAMA, bet ne tau unsure.gif NIEKADA neatiduočiau SAVO vaikelio blink.gif

tokiu atveju tikrai geriau įsivaikint vaikelį ir padaryt mažą žmogiuką laimingu ir mylimu wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Levander: 16 gruodžio 2006 - 20:04
#288
QUOTE(Levander @ 2006 12 16, 21:01)
NIEKADA neatiduočiau SAVO vaikelio blink.gif
tokiu atveju tikrai geriau įsivaikint vaikelį ir padaryt mažą žmogiuką laimingu ir mylimu  wub.gif


na genetiskai tas vaikelis nebutu SAVAS - jis tiesiog kitos moters vaikiukas.
O isivaizduoti galima daug ka, ir tai, kad ivaikintas vaikiukas savas.
Sunku spresti ar ivaikinimas yra ta tikroji alternatyva lyginant su savo kunu ir krauju, na ir kas, kad jis pagimdytas kitos moters.

Sakot vienos sutiktu kitos nesutiktu. Sunku ir tas situacijas ivertinti. Jei isivaizduojant normalia ekonomine situacija, tai zinoma nesutikciau to daryti uz jokius pnigus, nes normaliai ir taip pragyvenu. O jei ivertinus situacija, kad tai butu vienintele galimybe ismaitinti savo vaikus, turbut, kad sutikciau uz pinigus. Ir joks cia morales klausimas.
Atsakyti