QUOTE(Medelė @ 2011 07 16, 16:07)
Aš su parduotuvėmis išvis baisią fobiją turiu
Gal jau kokius gerus 5 metus nebuvau pirktis drabužių ir avalynės, o maisto pirkimą galiu suskaičiuoti ant rankų pirštų. Trinu senus drabužius, kol mamai neišlaiko kantrybė ir ji ką nors savo nuožiūra nuperka
Gal kas nors įveikė parduotuvių baimę? Tiksliau paranojiškas mintis, kad visi stebi ką tu perki ir teisia tave, kad ir taip stora, bjauri, o dar perka valgyti... Arba su drabužiais, tai prisigalvoju, kad pardavėjai(-os) šlykštysi, kad toks banginis eina apsipirkti drabužius ir tiek daug medžiagos iššvaisto ant savo šlykštaus kūno
Įtikinėjimai, kad čia tik mano mintys nepadeda, nes tik pamatau kokio žmogaus žvilgsnį iškart atakuoja prisigalvojimai. 




QUOTE(L'aurora @ 2011 07 16, 22:00)
na, del parduotuviu taip dar nebuvo, bet va, kad i lauka iseit bijau, nes atrodo, kad visi nuziuri ir tuoj tuoj replika kokia paleis del storumo, tai daznai buna
o apie maudymasi prie kokio ezero net minciu nera. maza to, ir pries vyra daznai buna geda nusirengt del kabalduojanciu lasiniu 


mergaites, su parduotuvemis, rubais, pirkiniais tai nelabai turi ka bendra, tai - socialumo, zmoniu fobija. Buna, kad jauciuosi taip, tuomet tiesiog vengiu apskritai zmoniu, o tai be abejo visos dideles ju susiburimo vietos -parduotuves, kavines, plezai ir tt.. Bet butina su tuo kovoti, uzleidus bus tik sunkiau su kiekviena diena.. Pozityvus mastymas, darbas su savimi, savivertes kelimas (neakcentuojant kuno, juk turit geru savybiu, kazkuo, kas jumyse jums patinka, ka mokat, kuriat ir tt..).. Butina eiti i zmones bent trumpam, galu gale ir i tas pacias parduotuves.. Asmeniskai man labai padeda elementarus naglumas
