Bulimija & Anoreksija

Sveikos

noriu ir aš stoti į jūsų gretas, bet ne tam, kad bėdavočiau, kaip man sunku ir panašiai, noriu įveikt šitą nesamoningą ligą, kuri mane kamuoja jau dešimtmetį su tarpais

Vakar ėdžiau iki išprotėjimo, kai pajaučiau, kad skrandis nebesitempia - išsivėmiau, iš wc tiesiu taikymu vėl į virtuvę nuėjau

Dar prieš gerą pusmetį būčiau įveikus ją, tikrai. Bet pasukau ne tuo keliu, prakeikta L. Chazano dieta, prakeikiu ją visiems laikams. Pradžia buvo puiki, laikiausi super, svoris krito, bet paskui, nuo to amžino alkio prasidėjo tai, ko nesitikėjau, jau galvojau, kad tas vėmimas negrįš į mano gyvenimą, bet klydau. Nesusitvarkau su savim.
Chazano dietos laikiausi ne kartą, prieš kokius penkerius metus besilaikydama įsivariau skydliaukės ligą , nepasimokiau. Po jos vėl sekė persivalgymai ir vėmimas. Svorio priaugau nemažai.
Dabar turiu dietologės meniu, jis superinis, valgymas kas tris valandas, bet neįveikiu aš jo , niekaip nesuprantu, kaip tuo metu kai pradėjau nuo chazano meniu ištverdavau penkias valandas nevalgius, o dabar neištveriu trijų valandų, nežinau ką daryti, išprotėsiu tikrai. Mintis, kad maistas, kuris man skanus bus nesuvalgytas, varo mane iš proto, man būtina jį sukišti į savo skrandį, kitaip negaliu nurimti
Niekas iš šeimos narių nežino kad aš sergu VS, bijau kam pasakyti, noriu pagalbos, gal galite padėti, patarti kur kreiptis, ką daryti, nes nebenoriu gyventi, pavargau ėsti ir vemti, naikinti brangų maistą

Labas,
čia visos puikiai suprantam, ką išgyveni ir kaip tas besikartojantis užburtas ratas varo į neviltį.
Pirma, ką turi padaryti, tai bent jau pamiršti apie bet kokią "dietą"... Tikrai dietos nepadės, ypač išsigydyti bulimiją tai tikrai. Bandyk valgyti vadovaudamasi kūno signalais ir sveiku protu -- pvz. žinai, kad gerai valgyt daržoves, mėsytę, žuvytę gerai paruoštą, rūpinkis savo organizmu. Bet jei labai užsinori, tai nedrausk sau ir kokių pvz. makaronų normalios porcijos.
Man asmeniškai padėjo tai, kad supratau, kad storėju ne nuo saldumynų, ne nuo blynų ar makaronų, kuo anksčiau šventai tikėjau. Storėju dėl to, kad PERSIVALGAU, ir niekas daugiau nekaltas.
Aišku, jei liga labai jau isišaknijus, tai gal vertėtų kreiptis pagalbos. Vienai tikrai daug sunkiau bus. Vilniuje yra Valgymo sutrikimų centras. Paskaityk jų puslapyje, visokią pagalbą jie teikia.

Aš irgi vis dar kovoju su badavimu/persivalgymu... Vis atkrentu, vos ne prarandu viltį kada nors išsivaduoti iš to. Bet pasiryžtu iš naujo nepasiduoti ir toliau kovoju... Kas belieka, negi susitaikyti? Nė už ką. Pasistūmėjau gerokai į priekį per šiuos metus, vadinasi einu tinkama kryptim...

Sveikos
Nežinau, kaip čia gražiau išsireikšti, atėjau truputį papiratauti tikriausiai.
Užklydau į dieta.lt temą apie bulimiją ir radau parsisiųsti knygą "Kaip įveikti pastovų persivalgymą". Tikiuosi, kad labai blogai nepadarysiu, jei pasidalinsiu tos temos nuoroda.
Knyga atrodo tvarkinga, be jokių virusu ir, rodos, su visais puslapiais. Eisiu skaityti šiandien

Nesilaikau dietos, šiuo metu tik naudojuosi dietologės meniu, bet jis toks, kokio reikėtų laikytis visą gyvenimą, su normaliomis porcijomis ir kartais, bei įvairiais maisto produktais
Dėkui už patarimus. Galvoju kreiptis į tą centrą, tik va bėda, kad aš ne Vilnietė, bet turiu galimybę į ten nuvažiuoti. O kokios kainos pas juos, nes aš tą puslapį betyrinėdama, nieko gero neradau, jokios normalios info
Šiandien laikiausi padoriai, kol pavalgiusi pietus nepuoliau ėsti obuolių, suvariau penkis vidutinio didumo obuolius , nežinau, nežinau ką daryti. Ir dar norėčiau kažko saldaus. Bet kas per durni norai. Artėja vakaras, prasideda nesamonės

Astuke05, kalbant apie maisto kiekius tai jie tikrai buvo mano fobija nes visuomet jausdavausi lyg valgyčiau per daug ir pan, bet dabar jau daugiau kaip metai tikrai jaučiuosi įveikus šią problemą. Net norėdama suvalgyt mažiau negalėčiau nes nuolatos mane prižiūri draugas ( už ką jam esu begalo dėkinga). Kalbant apie dienos meniu tai tarkim šiandienos: pusryčiai - dubenėlis vaisių, priešpiečiam - trys sumuštiniai su sūriu, pietum - kalakutiena su salotom, pavakariam - grūdėta varškė ir vakarieniai manau bus omletas su daržovėm. O dienom kuomet persivalgau prikertu dažniausiai saldumynų tokių kaip ledų, šokoladas.. O jei dar negana (visą laiką būna negana) tai sukertu šiaip viską kas pasitaiko šaldytuve. Kai ateina "pavalgymo" metas aš savęs visiškai nekontroliuoju, tartum protą pametus būčiau. Šiaip aš dar suprasčiau kodėl mano persivalgymai prasideda nuo saldumynų jeigu aš jų sau neleisčiau. Bet aš visada save palepinu..Juostelės šokolado ar skanaus keksiuko nebijau. Astuke, gal tu pati esi turėjus tokių problemų ir žinai kokį būdą kuris padėjo tau išsivaduoti iš šios maisto tragedijos?

Ellenyte, dėkui už knygos rekomendavimą, kaip tik prieš porą dienų ją atradau ir užsisakiau bibliotekoje todėl manau kitą savaitę galėsiu ja džiaugtis Tau ji bent kiek padėjo? Beje labai seniai troškau turėt galimybę apsilankyti VSC tačiau esu kaunietė bet nepailstu ieškoti pagalbos ir kauno mieste. Gal atsiras ir čia kažkas panašaus.

Kubiete, aš taip pat atėjau čia ne tam jog pasiguost, bet tam jog bendravimas čia ir pokalbiai taptų paskata man "lipti" iš šios bėdos. Prieš porą dienų pasakiau sau jog "Pakaks! Taip gyventi neįmanoma" ir dabar stengiuos eiti nauju keliu Pagundų ar paklydimų tikiu jog pasitaikys, bet aš ieškosiu būdų kaip viską įveikti. Jei reikės tai kilus noriu prisikimšt eisiu į lauką ir sėdėsiu tol kol noras praeis. Kovojam su visu tuo brudu kartu

Krissst, šie sakiniai auksiniai "Man asmeniškai padėjo tai, kad supratau, kad storėju ne nuo saldumynų, ne nuo blynų ar makaronų, kuo anksčiau šventai tikėjau. Storėju dėl to, kad PERSIVALGAU, ir niekas daugiau nekaltas."

Ooo.. Tikrai labai ačiū už nuorodą. Jau kokį mėnesį vis galvoju -- iš kur man tą knygą gaut, internete pati neradau, jau ruošiausi pirkt... Super, šiandien skaitysiu.

O beje ta tema dietos.lt (kur nuoroda buvo) tai irgi labai įdomi -- kaip viena mergina gydosi nuo vs. Permečiau šiek tiek tą temą, tai pasirodo ji ir VSC gulėjo. Čia kas klausė dėl kainų -- rašo, kad kompensuoja ligonių kasos. Nors aš nesusidūrus su tais poliklinikų/ligoninių reikalais, nežinau kokia čia procedūra būtų... Bet čia kaip suprantu yra už tą dienos stacionarą, kai tiesiog ten gyveni. Bet dar VSC turi savipagalbos grupes. Jos renkasi šeštadieniais rytais, nemokamos, veda berods savanorės ar tai studentės.

Krissst, o kur tu radai pirkti šią knyą? Aš kiek ieškojau niekur neradau.

Būčiau pirkus angliškai

Sveikos, o mielos.

Skaitau jus seniai, o kad jau pasipainiojo tokia proga prisijungt prie pokalbių, tai why not.

Procedūra paprasta. Valgymo sutrikimų puslapyje susirandi registratūros telefono numerį, susitari dėl konsultacijos. Jei siuntimą iš šeimos gydytojos turi, viskas nemokama. Jei neturi (aš neturėjau - kalbėti apie tai garsiai iš pradžių pernelyg sudėtinga, kad švaistytumeis istorijomis kairėn-dešinėn tiem, kurių kvalifikacija nevisai ta) - už pirmą konstultaciją susimoki 40-kelis litus. Konsultavusi gydytoja pasiūlo gydymą - ar pavaikščiot tik į individualias psichoterapijas, ar pradėt lankyt dienos stacionarą, ar gultis skyriun. Bet kokiu atveju - toliau nekainuoja niekas.

Individualios konsultacijos - tau paskiria gydytoją ir eini pas jį kas kažkiek laiko; gauni maitinimosi planelį, kitos literatūros, gydaisi iš esmės savarankiškai, karts nuo karto ataskaitas duodama.

Dienos stacionaras - tris dienas per savaitę vyksta terapijos: dvi grupinės psichoterapijos, psichoedukacija, kūno vaizdo grupė, filmų terapija, psichomotorika/meno terapija (šitos keičiasi kas antrą savaitę). Kartą per savaitę priklauso viena individuali terapija, kas antrą - dietologės konsultacija. Pietūs ir pavakariai tomis dienomis valgomi centre.

Gulėjimas skyriuj - visos terpijos tokios pat, kaip ir dienos stacionare, tačiau esi nelyg izoliuojamas nuo pasaulio ir tau nebeleidžiama su savimi pasirašinėti sandorių dėl maisto. Atnešė ir valgai. Nei daugiau, nei mažiau. Tave stebi kiaurą parą, pirmomis savaitėmis iš ligoninės neišleidžia niekur. Personalas labai draugiškas ir visaip stengiasi tau padėt. Žmonių skyriuje vienu metu teguli 5-7, todėl nėra chaoso, visur ramu. O ir nuolat būti tarp tokių žmonių - patirtis įdomi; supranti, kad tokia nesi viena. Randi draugų. Ir kartu mokotės kitaip gyvenimą žaist.

Gulėjau skyriuj 4 savaites, į dieninį vaikščiojau dar šešias. Būdavo momentų, kai norėdavosi į viską spjaut ir pasiduot. Būdavo minučių, kai centro nekęsdavau kiekviena savo ląstele. Bet kišenėje vis dar nešiojuosi suvokimą, kad be jų tiek susitvarkius nebūčiau. Niekaip. Todėl rudenį grįšiu dar šešioms savaitėms į dieninį, tęsti to, kas pradėta. Nes sveikimo kelias nežmoniškai ilgas, nenormaliai sunkus. Bet tikiu - įveikiamas.

Jei kas nors domina - visada pasirengus atsakyt.

Vasaros stovykla, kaip keista ir visai smagu jog visuose saituose sutinki tą patį savą ratą žmonių. Kalbu apie forumus tokius kaip šis bei dieta.lt Kaip aš tau baltai pavydžiu jog tu turėjai galimybę nueiti, pakalbėti į tokį valgymo sutrikimų centrą. Savam mieste tokių įstaigų kaip ši nerandu. Iš tiesų gaila nes panelių tokių kaip mes kovojančių su maistu yra tikrai nemenkai ir didžiuosiuose miestuose manau tokie centrai turėtų būti.

Vasaros_stovykla, tikiuosi, kad nepykstate, kad nukreipiau į jūsų pasisakymą kitame forume Norėjau įsėti asmenine žinute, bet nenorėjau registruotis.
Labai džiaugiuosi, kad su tokiu entuziazmu gydotės ir taip padedate kitoms

jos nėra šiuo metu pirkti lietuviškai Ltu. aš tai atsišviečiau iš bibliotekos paėmusi.
Papildyta:

jei tu esi dirbanti arba studentė (t.y, drausta), tuoemt nemokamai ir lankymas dienos stacionaro, ir gulėjimas.