Siandien geriau, pusrycius pramiegojau, tai tik pietus neseniai pavalgiau - du kotletus nemazus ir viena dideli agurka. Dabar jauciuos soti, reikia tik nesugalvot kokiu sumustiniu prisitept ar blynu prisikept, kai eisiu tv ziuret
As lygiai taip pat angliavandeniais uzsikemsu... Vakar du kartus valgiau nemazai manu koses su sviestu ir daug cukraus. Abu kartus valgyt visiskai nenorejau, tiesiog uzsimaniau kazko saldaus, jokiu saldumynu namie nebuvo, tai davai kose i trasa. Nu zodziu, debilizmas
Siandien geriau, pusrycius pramiegojau, tai tik pietus neseniai pavalgiau - du kotletus nemazus ir viena dideli agurka. Dabar jauciuos soti, reikia tik nesugalvot kokiu sumustiniu prisitept ar blynu prisikept, kai eisiu tv ziuret
Siandien geriau, pusrycius pramiegojau, tai tik pietus neseniai pavalgiau - du kotletus nemazus ir viena dideli agurka. Dabar jauciuos soti, reikia tik nesugalvot kokiu sumustiniu prisitept ar blynu prisikept, kai eisiu tv ziuret
QUOTE(Carlota @ 2011 08 01, 10:53)
As lygiai taip pat angliavandeniais uzsikemsu... Vakar du kartus valgiau nemazai manu koses su sviestu ir daug cukraus. Abu kartus valgyt visiskai nenorejau, tiesiog uzsimaniau kazko saldaus, jokiu saldumynu namie nebuvo, tai davai kose i trasa. Nu zodziu, debilizmas
Siandien geriau, pusrycius pramiegojau, tai tik pietus neseniai pavalgiau - du kotletus nemazus ir viena dideli agurka. Dabar jauciuos soti, reikia tik nesugalvot kokiu sumustiniu prisitept ar blynu prisikept, kai eisiu tv ziuret
Siandien geriau, pusrycius pramiegojau, tai tik pietus neseniai pavalgiau - du kotletus nemazus ir viena dideli agurka. Dabar jauciuos soti, reikia tik nesugalvot kokiu sumustiniu prisitept ar blynu prisikept, kai eisiu tv ziuret
Morkyčių prisiskusk ir graužk tv žiūrėdama. Ir saldu, ir kcal labai mažai.
Sveikos, merginos... Norėjau pasidalinti savo patirtimi šia tema ir išgirsti jūsų nuomonę.
Racionaliai puikiai suvokiu, kad ne išvaizdoje yra esmė, o žmogaus viduje, tačiau kažkur pasąmonėje yra užfiksuotas noras būti gražia ir, savaime suprantama, liekna...
Visą vaikystę buvau stamboka. Na, tokia stamboka, kad net gydytojai pradėjo jaudintis dėl mano svorio. Paauglystės metu svoris nukrito - pradėjau prisižiūrėti ką valgau, sportuoti ir pasiekiau gana padorią svorio ribą - 60 kg (mano ūgis 1,70 m). Jau tris metus kai tik atšyla oras bėgioju. Šiuo metu kokias 5 dienas į savaitę vakarais nubėgu apie 7-8 km. Ta valanda bėgiojimo ne tik padeda gerai jaustis - pakelia nuotaiką, suaktyvina smegenų veiklą, tačiau kartu ir padeda palaikyti kūno tonusą. Problema ne tame. Tiksliau net nežinau ar mano atveju tai rimta problema...
Viskas prasidėjo tuomet, kai dirbau labai sunkų protinį darbą vienoje kontoroje. Dirbdavau po 14 val į dieną, kartais ir savaitgaliais. Buvau visiškai psichologiškai ir visaip kitaip išsekusi, tačiau perfekcionizmas nugalėdavo - turėjau padaryti savo užduotis puikiai. Lygiai taip pat pradėjau jaustis ir dėl savo kūno. Jis privalėjo būti puikus. Grįždavau namo 9-10 vakaro, natūralu, kad sportui vietos nelikdavo. Pareidavau išalkusi kaip žvėris, vis dėlto pietūs būdavo 12 val dienos ir tai prabėgomis... Prisivalgydavau ir... apimdavo kaltės jausmas. Darbas sėdimas, beveik nejudu, o dar ir valgau tokiu metu. Ir pabandžiau tokią alternatyvą - kad skrandis nedainuotų ir leistų užmigti, pavalgydavau ir viską išvemdavau. Pradžioje buvo sunku, bet kuo toliau, tuo lengviau viskas darėsi. Tuo nepiktnaudžiavau, darydavau tik tuomet, kai nebeužtekdavo vakarienei sūrelio... Svarbiausia, kad nusistačiau sau griežtą tabu - pusryčiai, pietūs pavalgomi be jokių išsidirbinėjimų. Ir tik vakarienės atveju galima "nusižengti". Kas anksčiau būdavo daroma kartą į savaitę, pastaruoju metu kažkaip dažnėja viskas. Metus šitaip darau, nesijaučiu blogai - pusryčiams valgau bandelę, dribsnių su jogurtu, pietums pusę porcijos sriubos ir antrą patiekalą. Kaip ir minėjau, vakarais nubėgu 7-8 km ir jaučiuosi gerai. Aišku, stengiuosi nepersivalgyti grįžus namo - užkąsti pieno produktų ar lengvų salotų, kad nereikėtų po to eiti į tualetą. O ėjimas visiškai psichologinis - kaip aš galėjau sau leisti tiek prisikimšti vakare, kai žmogaus organizmui būtini tik geri pusryčiai ir pietūs.
Ir štai, man iškyla klausimas - kokio rimtumo turiu problemą. Svoris mano normalus, nors ir bėgioju, bet vietomis netgi lašinukų galima užčiuopti. Šiuo metu sveriu 59 kg, jaučiuosi puikiai, bet išlaikyti tokias linijas noriu. Ir, kaip jau pačios supratote, bet kokia kaina... Juokingai skamba, bet taip jau yra. Norėčiau, kad pakomentuotumėte mano situaciją. Galbūt iš šono viskas atrodys daug baisiau nei man pačiai šiuo metu. Nenoriu susigadinti gyvenimo.
Racionaliai puikiai suvokiu, kad ne išvaizdoje yra esmė, o žmogaus viduje, tačiau kažkur pasąmonėje yra užfiksuotas noras būti gražia ir, savaime suprantama, liekna...
Visą vaikystę buvau stamboka. Na, tokia stamboka, kad net gydytojai pradėjo jaudintis dėl mano svorio. Paauglystės metu svoris nukrito - pradėjau prisižiūrėti ką valgau, sportuoti ir pasiekiau gana padorią svorio ribą - 60 kg (mano ūgis 1,70 m). Jau tris metus kai tik atšyla oras bėgioju. Šiuo metu kokias 5 dienas į savaitę vakarais nubėgu apie 7-8 km. Ta valanda bėgiojimo ne tik padeda gerai jaustis - pakelia nuotaiką, suaktyvina smegenų veiklą, tačiau kartu ir padeda palaikyti kūno tonusą. Problema ne tame. Tiksliau net nežinau ar mano atveju tai rimta problema...
Viskas prasidėjo tuomet, kai dirbau labai sunkų protinį darbą vienoje kontoroje. Dirbdavau po 14 val į dieną, kartais ir savaitgaliais. Buvau visiškai psichologiškai ir visaip kitaip išsekusi, tačiau perfekcionizmas nugalėdavo - turėjau padaryti savo užduotis puikiai. Lygiai taip pat pradėjau jaustis ir dėl savo kūno. Jis privalėjo būti puikus. Grįždavau namo 9-10 vakaro, natūralu, kad sportui vietos nelikdavo. Pareidavau išalkusi kaip žvėris, vis dėlto pietūs būdavo 12 val dienos ir tai prabėgomis... Prisivalgydavau ir... apimdavo kaltės jausmas. Darbas sėdimas, beveik nejudu, o dar ir valgau tokiu metu. Ir pabandžiau tokią alternatyvą - kad skrandis nedainuotų ir leistų užmigti, pavalgydavau ir viską išvemdavau. Pradžioje buvo sunku, bet kuo toliau, tuo lengviau viskas darėsi. Tuo nepiktnaudžiavau, darydavau tik tuomet, kai nebeužtekdavo vakarienei sūrelio... Svarbiausia, kad nusistačiau sau griežtą tabu - pusryčiai, pietūs pavalgomi be jokių išsidirbinėjimų. Ir tik vakarienės atveju galima "nusižengti". Kas anksčiau būdavo daroma kartą į savaitę, pastaruoju metu kažkaip dažnėja viskas. Metus šitaip darau, nesijaučiu blogai - pusryčiams valgau bandelę, dribsnių su jogurtu, pietums pusę porcijos sriubos ir antrą patiekalą. Kaip ir minėjau, vakarais nubėgu 7-8 km ir jaučiuosi gerai. Aišku, stengiuosi nepersivalgyti grįžus namo - užkąsti pieno produktų ar lengvų salotų, kad nereikėtų po to eiti į tualetą. O ėjimas visiškai psichologinis - kaip aš galėjau sau leisti tiek prisikimšti vakare, kai žmogaus organizmui būtini tik geri pusryčiai ir pietūs.
Ir štai, man iškyla klausimas - kokio rimtumo turiu problemą. Svoris mano normalus, nors ir bėgioju, bet vietomis netgi lašinukų galima užčiuopti. Šiuo metu sveriu 59 kg, jaučiuosi puikiai, bet išlaikyti tokias linijas noriu. Ir, kaip jau pačios supratote, bet kokia kaina... Juokingai skamba, bet taip jau yra. Norėčiau, kad pakomentuotumėte mano situaciją. Galbūt iš šono viskas atrodys daug baisiau nei man pačiai šiuo metu. Nenoriu susigadinti gyvenimo.
sakraline, vėmimas ir kaltės jausmas pavalgius vakarienę nėra normalūs ir sveiki dalykai, todėl problema žinoma, kad yra. Sergant bulimija retokai pavyksta numesti svorio, jis dažniausiai palaikomas, kas puikiai pavyktų ir bandant atsikratyti šio bjauraus "įpročio".
Jūs labai gerai maitinates, sveiki pusryčiai, puikūs pietūs, bet vakarienė... Siūlyčiau į valgiaraštį įtraukti kokį nors valgymą tarp pietų ir vakarienės, kad susidarytų mažesnis laiko tarpas tarp valgymų ir nespėtumėte labai išalkti, gal tai padėtų. Tada viskas būtų tiesiog tobula: labai sveikas svoris tokiam ūgiui, puiki ištvermė, tvarkingas maitinimasis (jei pavyks sutvarkyti vakarienę). Neabejoju, ka djau dabar esate liekna ir tikrai gražiai atrodote, ko ir siekiate
arbataa, matai, aš nemanau, kad turiu tokią didelę problemą, kuri būtų verta kitų dėmesio. Žinau, kad yra daug labiau nusipelniusių gydymo, konsultacijų. Kartais jaučiuosi, lyg būčiau užtrukusi savo pačios vaikiškame-paaugliškame išsidirbinėjime ir kad iš tikro galėčiau sustoti (juk reikia TIK valgyti), bet žinau, kad tai netiesa.
Jūs labai gerai maitinates, sveiki pusryčiai, puikūs pietūs, bet vakarienė... Siūlyčiau į valgiaraštį įtraukti kokį nors valgymą tarp pietų ir vakarienės, kad susidarytų mažesnis laiko tarpas tarp valgymų ir nespėtumėte labai išalkti, gal tai padėtų. Tada viskas būtų tiesiog tobula: labai sveikas svoris tokiam ūgiui, puiki ištvermė, tvarkingas maitinimasis (jei pavyks sutvarkyti vakarienę). Neabejoju, ka djau dabar esate liekna ir tikrai gražiai atrodote, ko ir siekiate
arbataa, matai, aš nemanau, kad turiu tokią didelę problemą, kuri būtų verta kitų dėmesio. Žinau, kad yra daug labiau nusipelniusių gydymo, konsultacijų. Kartais jaučiuosi, lyg būčiau užtrukusi savo pačios vaikiškame-paaugliškame išsidirbinėjime ir kad iš tikro galėčiau sustoti (juk reikia TIK valgyti), bet žinau, kad tai netiesa.
sakraline, suprantu ką tai reiškia, kai atrodo net per svarbias progas susigadini šventę, neleidi sau atsipalaiduoti 
Aš per vaikų gimtadienį sugebėjau eiti vemti, per kūčias, per naujus metus, per savo gimtadienį, prieš egzaminą. Visiška begėdė tapau.
Nežinau ar jums padėtų toks mąstymas, man jis neatrodo labai sveikas ir pačiai, bet padeda neiti vemti. Prisivalgymas be kompensacinio poelgio man yra kaip kokia bausmė už nesugebėjimą normaliai maitintis. Po vėmimo aš jaučiuosi geriau, bet kai neinu išsivemti, priimu apsivalgymą kaip pamoką iš visų jėgų stengtis daugiau taip nedaryti ir taip po truputį dienų skaičius bė vėmimų didėja ir didėja Žinoma, geriausiai būtų išmokti, kad persivalgymas dar nėra pasaulio pabaiga, visi žmonės karts nuo karto daugiau suvalgo. Visada galvokite, kad rytojus bus šviesesnis.
Aš per vaikų gimtadienį sugebėjau eiti vemti, per kūčias, per naujus metus, per savo gimtadienį, prieš egzaminą. Visiška begėdė tapau.Nežinau ar jums padėtų toks mąstymas, man jis neatrodo labai sveikas ir pačiai, bet padeda neiti vemti. Prisivalgymas be kompensacinio poelgio man yra kaip kokia bausmė už nesugebėjimą normaliai maitintis. Po vėmimo aš jaučiuosi geriau, bet kai neinu išsivemti, priimu apsivalgymą kaip pamoką iš visų jėgų stengtis daugiau taip nedaryti ir taip po truputį dienų skaičius bė vėmimų didėja ir didėja
Žinoma, geriausiai būtų išmokti, kad persivalgymas dar nėra pasaulio pabaiga, visi žmonės karts nuo karto daugiau suvalgo. Visada galvokite, kad rytojus bus šviesesnis.
Sakraline, o kaip dažnai vėmimai dabar pasitaiko? Kaip suprantu, darbą pakeitėte?
Merginos, tvarkingo valgymo periodais, ką darot su saldumynais, leidžiat sau kažkiek saikingai, ar visai ne?
Merginos, tvarkingo valgymo periodais, ką darot su saldumynais, leidžiat sau kažkiek saikingai, ar visai ne?
Sakraline, KAS pasake, kad butini tik geri pusryciai ir pietus ? Tavo kunas sako ka kita !
Ellenyte, ne, tada cukrus tampa tabu, bet jo ir nesinori.
Ellenyte, ne, tada cukrus tampa tabu, bet jo ir nesinori.
Ellenyte, Vėmimai būna maždaug 5 kartus į savaitę - vakarais. Porą kartų esu vėmusi ir dieną, kuomet pavalgiau močiutės darytų cepelinų...
Taip, darbą pakeičiau Manau, kad tai vienas geriausių mano sprendimų gyvenime, nes net išėjusi iš ankstesnio darbo dar metus laiko negalėjau net pagalvoti apie bet kokį darbą nuo..iki.
Vakar ilgai galvojau apie savo būseną pavalgius. Ypač kai grįžus po darbo namo, suvalgiau vietoje pusės porcijos sriubos visą ir dar porą pyragėlių prie arbatos. Tada apėmė sotumo jausmas ir mintys, kad persistengiau...
Tik kažkaip sunku suvokti, kodėl visa tai vyksta tik vakarais, o dieną sau galiu leisti suvalgyti ir ledų porciją po pietų visiškai be jokio sąžinės graužimo...
Medelė, jo... Kalėdos, Kūčios ir pan. šventės būna kažkoks košmaras... pavalgius. Aš šiais metais netgi savo šeimą įtikinau per Kūčias nedaryti 12 patiekalų (kas būdavo šeimos tradicija), o apsiriboti suši, kūčiukais ir vaisiais.
Ir žinot, keisčiausia, kad racionaliai suvokiu, jog tai nėra normalu, ką aš darau, bet iš kitos pusės kažkur giliai vis kirba mintis, kad rezultatas pateisina priemones. Tuo pat metu suvokiu, kad visoje šitoje situacijoje kūno linijos greičiausiai yra mažiausia visa to priežastis. Viskas slypi kažkur giliai savęs kaip asmenybės vertinime...
Taip, darbą pakeičiau
Manau, kad tai vienas geriausių mano sprendimų gyvenime, nes net išėjusi iš ankstesnio darbo dar metus laiko negalėjau net pagalvoti apie bet kokį darbą nuo..iki. Vakar ilgai galvojau apie savo būseną pavalgius. Ypač kai grįžus po darbo namo, suvalgiau vietoje pusės porcijos sriubos visą ir dar porą pyragėlių prie arbatos. Tada apėmė sotumo jausmas ir mintys, kad persistengiau...
Tik kažkaip sunku suvokti, kodėl visa tai vyksta tik vakarais, o dieną sau galiu leisti suvalgyti ir ledų porciją po pietų visiškai be jokio sąžinės graužimo...
Medelė, jo... Kalėdos, Kūčios ir pan. šventės būna kažkoks košmaras... pavalgius. Aš šiais metais netgi savo šeimą įtikinau per Kūčias nedaryti 12 patiekalų (kas būdavo šeimos tradicija), o apsiriboti suši, kūčiukais ir vaisiais.
Ir žinot, keisčiausia, kad racionaliai suvokiu, jog tai nėra normalu, ką aš darau, bet iš kitos pusės kažkur giliai vis kirba mintis, kad rezultatas pateisina priemones. Tuo pat metu suvokiu, kad visoje šitoje situacijoje kūno linijos greičiausiai yra mažiausia visa to priežastis. Viskas slypi kažkur giliai savęs kaip asmenybės vertinime...
sakraline, tikrai dažnai vemiate ir tai nėra pateisinima priemonė figūrai palaikyti, nes be viso to į komplektą įeis ir dantų gedimas ar bent jau emalio sluoksnio suplonėjimas, plaukų slinkimas, plonėjimas, kiek dar daug problemų ateityje gali padaryti elektrolitų imbalansas, pavyzdžiui, su širdimi.
Dabar, kai pakeitėte darbą, maždaug kelintą valandą pietaujate ir vakarieniauje? Man atrodo, kad skirtumas tarp pietų ir vakarienės, kad per pietus galite valgyti ką norite ir nejausti kaltės yra kalorijų sudeginime, per pietus jūs žinote, kad dar panaudosite energiją per visą likusią dieną, o vakare daugiau pavalgiusi supanikuojate. Ar negalvojate panašiai?
Ir dar man keli klausimėliai iškilo. Kaip vertinate savo asmenybę? Kaip su pasitikėjimu savimi? Gal praeities viršsvorio būsena nepalieka jūsų, nors esate liekna ir dėl to taip nagais, dantimis darote bet ką, kad atsiplėšti kuo toliau nuo buvusio svorio?
Dabar, kai pakeitėte darbą, maždaug kelintą valandą pietaujate ir vakarieniauje? Man atrodo, kad skirtumas tarp pietų ir vakarienės, kad per pietus galite valgyti ką norite ir nejausti kaltės yra kalorijų sudeginime, per pietus jūs žinote, kad dar panaudosite energiją per visą likusią dieną, o vakare daugiau pavalgiusi supanikuojate. Ar negalvojate panašiai?
Ir dar man keli klausimėliai iškilo. Kaip vertinate savo asmenybę? Kaip su pasitikėjimu savimi? Gal praeities viršsvorio būsena nepalieka jūsų, nors esate liekna ir dėl to taip nagais, dantimis darote bet ką, kad atsiplėšti kuo toliau nuo buvusio svorio?
