Bulimija & Anoreksija

#385
Sveikos, merginos, prisijungsiu prie jūsų, nes ir man aktuali ši tema 4u.gif Aš irgi susidūriau su šia bėda, kai pradedu valgyti, tai ir galo nėra, atrodo, kad jau skrandis plyšta, bet vistiek kaip išprotėjusi, puolu į šaldytuvą, vis ko nors ieškodama, ir atrodo visko noris... Ir kas blogiausiai, kad aš net savo minčių negaliu kontroliuoti, visą laiką mąstau apie maistą, net negaliu susikaupti kalbėdama su žmogum negalvodama apie tai... Ir net nesinori niekur eiti, nes visalaik jaučiuos tokia apsunkusi... verysad.gif
Atsakyti
#386
QUOTE(Medelė @ 2011 08 02, 22:22)
Ellenyte, aš dažniausiai visiškai atsisakau saldumynų.



QUOTE(Sypsokites @ 2011 08 03, 00:22)
Ellenyte, ne, tada cukrus tampa tabu, bet jo ir nesinori.


ir aš taip darau, bet galvoju, ar nėra tai liguistas požiūris. VSC rekomenduodavo suvalgyti juostelę šokolado arba ką nors labai mėgstamo kasdien. Nors neseniai perskaičiau knyga 'Potatoes, not prozac', kur teigiama, kad kai kurie žmonės yra labai jautrūs cukrui (sugar addicts). Jie dievina saldumynus ir kai suvalgo ką nors saldaus iš karto jaučia energijos ir geros nuotaikos antplūdį, bet po to 'lomkės' tik dažnėja ir stiprėja. (Aš kartais žiemą negaliu prabusti ir į nieką sutelkti dėmesio be kavos ir šokolado). Žodžiu, cukrus išderina jų hormonų balansą ir yra labai nerekomenduojamas, ten siūloma speciali mitybos sistema, neva padedanti išsivaduoti nuo tos priklausomybės. Šiaip knyga labai įdomi, rekomenduoju, jeigu turite galimybę įsigyti per amazon (ir jaučiate priklausomybę cukrui).

QUOTE(sakraline @ 2011 08 03, 10:25)
Ellenyte, Vėmimai būna maždaug 5 kartus į savaitę - vakarais. Porą kartų esu vėmusi ir dieną, kuomet pavalgiau močiutės darytų cepelinų...

na penki kartai yra problema, bet tai, kad pakeitei darbą ir giliniesi į šią problemą, rodo, kad nesi pasyvi savo gyvenimo stebėtoja. Pritariu merginoms, kad padažninti valgymus būtų gera mintis. Sako, kad sveikiausia yra maitintis mažomis prcijomis kas 3-4 valandas.
Atsakyti
#387
QUOTE(Ellenyte @ 2011 08 02, 21:16)
Merginos, tvarkingo valgymo periodais, ką darot su saldumynais, leidžiat sau kažkiek saikingai, ar visai ne?


man tuomet visai net nesinori saldumynų. o jei paragauju, tai.... hm gal 50 % kad užsikabinsiu ir suvalgysiu daugiau nei planavau. ir tuomet susinervinu, nes nei man jie labai skanūs, nei reikalingi
Atsakyti
#388
Medelė, pietauju 12 val., o vakarieniauju maždaug 17.45 val. Ir tikrai taip - per pietus žinau, kad suvartoto maisto energija bus skiriama likusios dienos daliai.

Valgymas mažomis porcijomis kas 4 - 5 valandas tikrai būtų išeitis. Apskritai būtų išeitis neprisivalgyti vakarais, o tik užkąsti, bet kad nelabai sugebu sustoti kol dar nesu visiškai soti. O visiško sotumo jausmas tada tampa nepakeliamas.

Kas liečia asmenybės vertinimą, jei atvirai, tai net pati nežinau, kaip save vertinu. Darbe tikrai labai savimi pasitikiu - esu aktyvi, organizuota. Man nieko nereiškia prieiti prie nepažįstamo žmogaus, pravesti derybas ar "išsimušti" didžiausią nuolaidą. Žinau, kad galiu daug ir gerai. O asmeniniame gyvenime... Turbūt save vertinu tik dėl to, kokia esu darbinėje veikloje. Nors dėmesiu tikrai nesiskundžiu, savo išvaizda nepasitikiu (ko, beje, nebuvo kai buvau stambesnė). Kartais taip pat atrodo, kad esu nepakankamai įdomi ar net nuobodi. Bet tuo pat metu man labai sunku susirasti artimų žmonių, nes jiems keliu didžiulius standartus. Logiškai mąstant, jei save labai nuvertinčiau, mano kartelė nebūtų tokia aukšta...
kai buvau stambesnė tikrai jaučiausi gerai. Tiesiog tuomet pamačiau nuotraukose, kad esu labai stambi ir logiškai nutariau, kad reikia sulieknėti, ką, beje, padariau tikrai sveikai - per metus svoris nuo 72 nukrito iki 60 ir laikosi maždaug toks jau 9 metus. O valgymo sutrikimai prasidėjo prieš 2 metus.
Atsakyti
#389
QUOTE(Terezza @ 2011 08 01, 20:04)
Morkyčių prisiskusk ir graužk tv žiūrėdama. Ir saldu, ir kcal labai mažai.


thumbup.gif thumbup.gif

Itariu, kad mano problema tikrai nieko neveikime yra. Pastarasias dvi dienas buvo labai daug veiklos, kuri ta maista man is galvos elementariausiai ismuse, ir tik vakar vakare supratau, kiek nedaug, salyginai, sitas dvi dienas valgiau. Pusryciai, pietus, vakariene - viskas buvo, normaliomis porcijomis, bet nepersivalgant. Siandien ryte isgeriau kakavos ir suvalgiau sausu pusryciu su jogurtu, taip gerai jauciuosi, dar veiklos siandien nusimato, tai net vietoj nenustygstu, kazkoks labai geras jausmas apemes. Tikiuosi, kad nelaikinai. rolleyes.gif
Atsakyti
#390
Sveikos 4u.gif ,

Jauciu didziule itampa, nervai kaip styga itempti. gal kuri is jusu zino buda kaip nusiraminti verysad.gif ? idomu ar cia visa gyvenima taip bus, kad kiekviena diena keltis ir eit miegot su visokiom baimem ir nerimu. geriu daug vitaminu, uzsiimu meditacijom, bet viduj kazkokia gili praraja.
Atsakyti
#391
QUOTE(Sypsokites @ 2011 08 08, 23:27)
Sveikos 4u.gif ,

Jauciu didziule itampa, nervai kaip styga itempti. gal kuri is jusu zino buda kaip nusiraminti  verysad.gif ? idomu ar cia visa gyvenima taip bus, kad kiekviena diena keltis ir eit miegot su visokiom baimem ir nerimu. geriu daug vitaminu, uzsiimu meditacijom, bet viduj kazkokia gili praraja.


panašu į ne šiaip užplaukusią blogą nuotaiką, bet depresinę būseną. Ar negalvojate apie psichologą? man pačiai nusiraminti padeda grynas oras, pertrauka nuo kompiuterio ir buvimas tarp žmonių, bet čia šiaip - geros nuotaikos palaikymui, o ne nerimo problemoms spręsti smile.gif meditacijas irgi bandžiau, bet didelio efekto nepastebėjau, gal per trumpai praktikavau...
Atsakyti
#392
Sveikos 4u.gif
Esu naujokė čia todėl trumpai nušviesiu jums mano vingiuoto gyvenimo istorija. Viskas prasidėjo nuo to jog mokykloje įvarytas storulės kompleksas privedė mane prie noro keistis. Pradėjau sportuoti, daug skaičiau apie sveika gyvenseną, mitybą ir ilgainiui pasiekiau savo norimą svorį. Beje mano ūgis 1,69m, o svėriau 55km. Tačiau būtent tuo metu nepastebėjau kuomet ėmiau nesuprasti maisto dienos normų dydžių..Taigi to pasekoje po pusmečio jau svėriau 43kg.. Artimo žmogaus pagalba baigiu susidoroti su anoreksijos paliktais padariniais, tačiau įklimpau į kitą bėdą. doh.gif Nuolatinius persivalgymus.
Valgau bet ką, bet kada, bet kaip ir be saiko.. Nuolatos ieškau būdų kaip tai išspręsti, bet jau pritrūkau minčių. Dienų žymėjimas, kalbėjimasis su savimi protrūkio momentu nepadeda. Kreipiuosi į visas ir labiausiai tas kurios patiria tą patį jausmą: kaip jūs kojovate su savimi tokiais ryjimo momentais? Bandžiau ieškoti kažkokių psihoterapijos sensų anoniminėms persivalgytojoms tačiau tokie neegzistuoja biggrin.gif
Nors ir kaip baisiai jaučiuosi, bet niekada nepailstu savęs tikinti jog ryt bus nauja diena ir ji galbūt bus TA lemtinga diena kuomet surasiu būdą kaip kovot su savim ir besaikiu valgymu.
Atsakyti
#393
NoMinds, čia ne išlipimas iš ligos, o tolimesnis jos etapas. Po tokių persivalgymų nevemi, nepykina? Kiek jau laiko tai tęsias? Kokiu maistu persivalgai? Nebandei susidaryt dienos planelio? Susirašyt ką valgysi? Apgalvot iš anksto? Nejaugi nerandi savyje jėgų pavalgius pakilt nuo stalo? Pasidarai norma patiekalo, pvz. salotų lėkštę - ją suvalgai ir keliauji toliau savo darbų daryt. Ar pulsi dar vieną lėkštę darytis? Ar turi kokios nors veiklos? Juk nuolat virtuvėj nesėdi rolleyes.gif
Reikia išmokt pasistengt kontroliuot save, kiekvienam valgymui pasidaryt tokią porciją, kad būtum soti, bet nepersivalgius, kad nekiltų noras dar kažko stvertis. Jei nepadeda dienos rėžimas, ir ilgai su tuo kovoji gal reikėtų pagalvot apie specialistų pagalbą - psichologo, psichiatro g.gif
Atsakyti
#394
Astuke05, nei po vieno persivalgymo nejaučiu pykinimo ir nevemiu smile.gif Su anoreksija jau kovojau tai užsibrėžiau tikslą bent jau į bulimiją neįklimpti biggrin.gif Taip kad ne, tikrai nepuolu išvemti suvalgyto maisto.
Šiaip esu specialiai nusipirkus sąsiuvinį ir rašau dietoraštį tam kad būtų lengviau sukontroliuoti normas ar bent jau būtų paskatą atsivertus į jį ir žvilgtelėjus suprasti jog maitinuosi pakankamai ir tikrai jokiem persivalgymam neturėtų būti jokios paskatos. smile.gif
Nuo stalo aš visuomet randu jėgų pakilti ir niekuomet nesijaučiu alkana. Tie persivalgymo sindromai atsiranda išvis iš niekur, kartais manau jog tai tiesiog neturėjimo ką daryti tuo momentu padarinys. Ir deja deja man dar sunkiai pavyksta kartais jį suvaldyti.. Užburtas ratas kažkoks.
Tačiau nuo rytojaus brėžiu ryškią liniją ir žingsniuoju nauju pasikeitimo keliu 4u.gif
Atsakyti
#395
Gal nepakankamai valgai? Per mažos porcijos? Paprastai anoreksijos taip lengvai neiškapstysi, ypač jei gydeisi be gydytojų pagalbos. Vistiek lieka noras valgyt nepilnas porcijas ir pan., kas gali iššaukt persivalgymus. O kokį maistą valgai persivalgymo metu? Kokį kiekį suvalgai?
Parašyk bent vienos savo dienos meniu, visų valgymų. 4u.gif
Atsakyti
#396
QUOTE(NoMinds @ 2011 08 12, 21:20)
Sveikos  4u.gif 



Sveika NoMinds, su persivalgymais kovoju taip seniai, kaip save prisimenu. Patariu pradeti nuo sios knygos Kaip iveikti pastovu persivalgyma? paiesku. O jeigu, noretum lankyti grupe, tai VSC priima su sia problema.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ellenyte: 13 rugpjūčio 2011 - 15:47