ilgiausiai nemaciau dukros tai komandiruoten reikejo , jai tada 5m buvo, liko su teciu, o manes beveik 10d nebuvo
niekada nebuvau palikusi ir tikriausiai nepalikciau niekam, isskyrus vyra, bent jau dabar nes niekuo nepasitikiu 
Man irgi sunku su mazyle skirtis...niekuo nepasitikiu,isskyrus vyra...o tas gi daugiau nei dvi valandas neistveria...tai tik ekstra atvejais palieku su juo-kai einu i kirpykla,masazus ar panasiai... 
manoji taip pripratusi prie manes,kad net sunku isivaizduoti su svetimais zmonemis...ant svetimu ranku min 10 min neverkia,o po to prasosi pas mane...jai dabar 6.5men...nezinau kaip bus toliau...bet juk reikia kazka daryti...juk ne visa gyvenima su manimi tik bus...labai sunku su ja ilgam skirtis,o ir neiseina,nes maitinu dar pati...taciau pas mane uz menesiuko jau bus vasara...o vakare noretusi nors trumpam kur nors su vyru pasprukti...be to bobutes zada pas mus atvaziuoti...ir jos nores pasidziaugti anukele...o palikti kitiems neisein??? Ka pasiulytumete daryti??? gal aukle reikia imti ,kad palaipsniui priprastu prie kitu???
manoji taip pripratusi prie manes,kad net sunku isivaizduoti su svetimais zmonemis...ant svetimu ranku min 10 min neverkia,o po to prasosi pas mane...jai dabar 6.5men...nezinau kaip bus toliau...bet juk reikia kazka daryti...juk ne visa gyvenima su manimi tik bus...labai sunku su ja ilgam skirtis,o ir neiseina,nes maitinu dar pati...taciau pas mane uz menesiuko jau bus vasara...o vakare noretusi nors trumpam kur nors su vyru pasprukti...be to bobutes zada pas mus atvaziuoti...ir jos nores pasidziaugti anukele...o palikti kitiems neisein??? Ka pasiulytumete daryti???
gal aukle reikia imti ,kad palaipsniui priprastu prie kitu???
Pernai su maze 2 men. gulejau ligonineje 3 sav. Neileido dickes, paskui Vilniuje atsidurem. Tai gavosi taip, kad vyresniosios nemaciau 3 savaites. O i mano palata dar pagulde tokia grazuole manosios amziaus, tai lydziausi, kaip pasiilgusi buvau savosios. Grizau, ir toks momentas susitikimo buvo, kaip filmo "Asmens sargybinis" finale: lekiam viena prie kitos, apsikabinam ir verkiam. Aplinkiniai irgi. Miegojau kelias naktis su ja, o ne su vyru 
Viska puoliau pirkti: papuosaliukus, niekiukus... Paskui viskas normos ribose pasidare.
Viska puoliau pirkti: papuosaliukus, niekiukus... Paskui viskas normos ribose pasidare.
na mums tai neteko ilgesniam laikui palikti niekur max 2 dienas buvo pas senelius ... aisku nuo pusantru metu eina i darzeli is pradzu buvo sunku bet manau man buvo sunkiau nei paciam vaikui....o pati pirma karta palikom kokiom 4 val. kai jai buvo 4 menesiai.... siaip dazniausiai pasilkdavo su mano broliu kai reikdavo iseiti kur nors i baliukus ar pan. kartais pabudavo pas senelius siaip ji is tu vaiku kurie lengvai pasilieka su svetimais zmonemis taip kad problemu nebudavo....bet visada kokiam laikui bepaliktum vaika jo pasiilgsti atrodo kad kazko truksta...
dabar arteja toks didesnis issiskyrimas kai gimdysiu antraji bet bus su teciu taip kad esu daugiau maziau rami bet speju kad pasiilgsiu labai....
dabar arteja toks didesnis issiskyrimas kai gimdysiu antraji bet bus su teciu taip kad esu daugiau maziau rami bet speju kad pasiilgsiu labai....
mes ilgiausiai, tai tikriausiai savaitgaliui. penktadieni vakare paliekame ir sekmadieni pasiimame, kadangi mamyte teises studente, tai vazineja i paskaitas savaitgaliais.dziugu, kad galime palikti seneliams lepuneli, tada bent pasiilsime su tetuku ir galime siek tiek laiko skirti sau, romantikai. 
per 8 menesius buvo 2 issiskyrimai. vienas 3 valandas, kai pries kaledas ejau dovanyciu pirkti ir kitas nakti 4 valandom. tada islekiau i ligonine su guzu krutyje. tas antras issiskyrimas buvo labai sunkus. verkiau visa laika nes zinojau, kad ji kelsis nakti, o mamytes nera 
kodel mamai taip sunku atsiskirti nuo savo leliuko ? nors ir pasitikiu teveliu, bet visviena kazkaip sunku
kodel mamai taip sunku atsiskirti nuo savo leliuko ? nors ir pasitikiu teveliu, bet visviena kazkaip sunku
| QUOTE (patri @ 2004 04 03, 20:28) |
| Man irgi sunku su mazyle skirtis...niekuo nepasitikiu,isskyrus vyra...o tas gi daugiau nei dvi valandas neistveria...tai tik ekstra atvejais palieku su juo-kai einu i kirpykla,masazus ar panasiai... manoji taip pripratusi prie manes,kad net sunku isivaizduoti su svetimais zmonemis...ant svetimu ranku min 10 min neverkia,o po to prasosi pas mane...jai dabar 6.5men...nezinau kaip bus toliau...bet juk reikia kazka daryti...juk ne visa gyvenima su manimi tik bus...labai sunku su ja ilgam skirtis,o ir neiseina,nes maitinu dar pati...taciau pas mane uz menesiuko jau bus vasara...o vakare noretusi nors trumpam kur nors su vyru pasprukti...be to bobutes zada pas mus atvaziuoti...ir jos nores pasidziaugti anukele...o palikti kitiems neisein??? Ka pasiulytumete daryti??? gal aukle reikia imti ,kad palaipsniui priprastu prie kitu??? |
[QUOTE]
As tai zadu eiti i toki atvira darzeli, kur mamkos gali susitikti ir pasisnekuciuoti, o vaikuciai pazaisti. Kadangi neturim cia jokiuseneliu ar kitu pazystamu, tai mano lelka irgi maminukas. As kiekviena ryta dirbu po 3 val. tai palieku su teveliu, o is darbo jau skubu namo labiausiai issiilgusi vaikucio.
Pirmą kartą palikau savo kūdikį kai jam buvo koks mėnuo laiko- varėm su vyru i spektaklį operos ir baleto teatre. Ne todėl kad norėjom, o todėl kad reikėjo- na ten jo kažoks kolektyvas būtinai kvietė. Tai durniausia buvo tai, kad teko melžtis pieną moterų tualete prie kriauklės per pertrauką, nes nebeištvėriau skausmo krūtinėj...Perskaičius šią temą kaip tik prisiminiau moterų žvilgsnius ten 
Skirtis visada sunku, bet jau ką padarysi...svarbiausia- palikti patikimose rankose...Atsimenu kai palikau draugei padabot- tai viskas čiki, o kai vyrui- laukė prie lango visas piktas, ko čia taip ilgai valkiojuos
Skirtis visada sunku, bet jau ką padarysi...svarbiausia- palikti patikimose rankose...Atsimenu kai palikau draugei padabot- tai viskas čiki, o kai vyrui- laukė prie lango visas piktas, ko čia taip ilgai valkiojuos
Kuomet mano mergytei buvo 2,5 metukų, mamytei labai reikėjo užsidirbti pinigėlių(studijuoju ir tuomet dar mokėjau už mokslą). Kadangi išeities neturėjau, tai išlekiau į Ameriką pinigų ieškoti. Savo mažutę palikau keturiems mėnesiams. Turbūt nereikia aiškinti, ką jaučiau būdama toli. Telefonu kalbėti negalėdavau, nes iškart pradėdavau verkti(mažylė dėl to labai jau nervuodavosi).Žodžiu, baisu, ir niekam to nelinkėčiau. Beje, daugiau niekur nebevažiuoju 
Man uzteko ir savaites nematyti savo zuikelio. Turejau atsigulti i ligonine, o mazylis pasiliko su seneliais ir teveliu. Tai taip ligoninei verkiau, buvo baisu Gryzusi namo tiek uzniurkinau savo vaika, kad tas jau begdavo nuo manes
Gryzusi namo tiek uzniurkinau savo vaika, kad tas jau begdavo nuo manes
