Ilgiausias išsiskyrimas su vaiku

Na as tai pirmiausia neturiu kam palikti
Bet jei palieku teciui net porai valandu, jau kazkaip neramu, mintys vien tik apie zirniuka Na negaliu as darbe jo buti

Man tenka savo vaikus palikti ilgam, savaitei ar dviem bet niekaip negaliu to isvengti

Ilgiausiai savo lelyte buvau palikus savaitei,kai turejau del reikalu isskristi i LT. Ji liko su savo teciu,bet vistiek sirdi visa savaite skaudejo.per diena koki simta kartu skambindavau namo... daugiau taip nebedarysiu,sunku man ,kai jos nera salia.

kaimynystej gyvena kita Lietuviu seima,tai jie,taupymo sumetimais ,isskraidino savo dukra i LT pas senelius nu niekaip negaliu pateisint pinigu taupymo vaiko saskaita man tai ziauru...

as ilgiausiai buvau palikusi 5-6 dienom, kai dar mazius buvo visai kudikelis - laikiau sesijos egzus

dabar palieku kai suserga, tai gaunasi kad 5 dienom, bet jau issiskiriam labai sunkiai su asarom ir liudesys paskui dar vaika kamuoja pora dienu, ir laukimas pastovus stovejimai prie langu

as tureciau isvaziuoti i penkiu dienu kelione. darbo reikalais, bet vis dar abejoju... juks kudikelis dar toks mazas, jam bus tik keturi menesiukai. dar neapsisprendziau, nes maitinu tik savo pienuku. na, nebent prikaupti pienuko atsargu, taciau motiniskos silumos ir svelnumo saldiklyje neuzasdysi

na tau tikrai reik pamastyti nes tikrai sunku kai pati pamaitini, o pienuka reiks irper tas 5 dienas nusitraukineti juk

bet toks gyvenimas

As pora kartu buvau vyresnele palikusi porai dienu. Nu man sirdis plysta, negaliu as ir viskas...geriau niekur neisiu, bet vaiku nepaliksiu Nu bet reikia kazkaip ir apie save pagalvoti

sveikos,beveik visų mamų pasisakymai-juokai sveikinu,kad yra noro,ir randate galimybių auginti vaikučius.
kaiminystėje auga mergytė ,kaip mano pagrandukas,3 m katik atšventė.ja motina paliko 8mėn savo mamai-nu močiutei-.tai per daugiau kaip 2 metus buvo gryžusi i namus iš airijos 3 kartus netokia ir pasiilgusi gryžta,kaip,man atrodo,derėtų,bet baisiausia,kad mergytė jos neatpažysta,nuolatos verkia,net naktim neužmiega iš baimės,kad teta kokia tais čiupinėja,bučiuoja.vaikas tiesiog bijo mamos.dar liūdniau,mačiau iš pažystamų gyvenimo.kol jaunėlė dukra buvo 2,6m mama ketino pauždarbiauti saugiai palikdama su seneliais ir 12m vyresnėle.manė,per maža,nieko neatsitiks,nepasiilgs...po 6mėn gryžo,tai vaikas buvo šoko ištiktas,be perstojo netarė jokio kito žodžio tik ,, mama,,,jai nusisukus-verksmai iki ašarų ir nukritimo,o apie išėjima i kita kambarį ar iš namų-neverta nė pasakoti kaip gaila buvo tos mergytės,vėliau kreiptis teko i gydytojus.kiek žinau,po 3mėn truko adaptacija, kol gryžo viskas i vėžes.
nepritariu tėvams,kurie savo vaikus mažutėlius palieka.paprastai,seneliai nebepajėgia normaliai auklėti-arba leidžia absoliut viską,arba atvirkščiai,nuolat drausmina,reikalauja nesuvokiamų dalykų,kaip ,antai,niekada nesijungti kompiuterio,kai tėvai gryš-daryk ka nori ...mano draugė išvyko i užsieni palikusi 2 paauglius.močiutei jau 72m nu nebepasakosiu,kaip vaikai gulti eina 21val.sulaukia babos knarkimo,ir tada tyliai žiūri telika ,kompa,o kai kada net pamokas ruošia s l a p t a. :šeima turi savo tradicijas,auklėjimo principus,tėvai turi rodyti vaikams besalyginę meilę,atsidavimą,suteikti savo vaikams saugumo pojutį,prižiūrėti juos ir auklėti atsakingai.juk vaikas -ne daiktas,nusibodo ,ir išmeti.vaikai patiria įvairių moralinių,psichologinių traumų augdami be tėvų ar be vieno iš jų.galima įvairiai rasti būdų bent kažkaip pasiimti tuos vaikučius i kitą šalį,tik jų nepalikti.
beje,tris turiu,nė vieno iš jų atskirai ar kartu nesu palikusi ilgiau kaip 2 parom.pramogų,poilsio tikrai netrūko niekada.o dar mano vyras toks,kad nors pritrenk.suruošiau išvyka i jūrmala.dviese,staigmenu daug paruošiau.išvažiavom,praėjo kiek laiko.pamatė šeima kavinėje ,kažkoks gatvės fotografas siūlė fotkintis su beždžioe,tai vyras toooookiu tonu -nelaimingu laaabai- pareiškė-ir kodėl nepasiėmėme vaikų,kaip būtų smagu ledus kartu sukirsti,nusifotkinti su abizjanka.....nuotaika dingo ūmai nu tai dabar visi 5 visur važiuojame,nesmagu ,kai pats vyras išsiilgsta laimingų,nuotykių ištroškusių žmogelių,ir daug smagiau matyti jų beprotiškai laimngas akytes

as savaji klecka 6 men buvau palikusi savo tevam nes buvau isvykusi padirbeti svetur, ir dabar tikriausiai nusimato keliems men ji palikti bet viska darau jo labui

Kai mokiausi neakivaizdžiai, tai tekdavo važiuoti į Vilnių į sesiją, tai tekdavo sūnelį palikti 5 dienos ir pan. Bet jis visuomet būdavo arba su seneliais arba su tėčiu. O šiemet pirmą kartą 10 dienų buvome išvykę į kelionę be sūnaus. Jis liko su močiutėmis ir ėjoįdarželį. Tikrai žiauriai jo pasiilgau, skambindavomės kasdien. Sūnelis labai gerai elgėsi, laukė mūsų grįžtant, net lauktuvių sakė nereikia, kad tik mes sugrįžtume. Sunkiausia diena buvo paskutinė, kai jis žinojo, jog mes jau vykstam namo, tai nuolatos skambindavo ir teiraudavosi kiek km likę. Kad jis bus prižiūrėtas, tai dėlto nė kiek nesijaudinau, tik labai jau jo pasiilgau. Todėl neįsivaizduoju kaip galima savo vaiką palikti keliems metams, ir grįžti tikjo aplankyti. Vaikui tai tikrai didelė trauma, ir jos pasekmes jis jaus tikrai ilgai.

ilgiausias issiskyrimas su maziuliu buvo kokios 5val...
per pusantru metu...

Mes savo dūkrytę buvom palikę gal kokiom aštuoniom val.Vyras mane vežėsi į koncertą Išsiskiriant buvo labai sunku Po to lyg ir atsipalaidavau koncerte,bet grįžtant namo akyse stovėjo mažoji,taip pat jautėsi ir vyras.Mano vyresnėlis kiekvieną vasarą važiuoja pas močiutę,pradžioj būdavo sunkūs tie išsiskyrimai,po to lyg ir pripratau,nes žinau ,kad jam ten patinka o mes gi visos norim,kad vaikai būtų laimingi.O kai pati buvau išvažiavusi po Europą(dar turėjau vieną vaikutį)tai dvi savaites prisimindama sūnų verkdavau Matyt kažkokia depresija buvo,niekada nebenoriu skirtis su vaikais ilgam Niekada nesuprasiu tų mamų,kurios vaikus palieka metams,arba dar blogiau,jei išeina pas svetimą vyrą,o vaikai močiutei.Aš į tokias iš vis griežtai žiūriu.Galėčiau daug apie tai diskutuoti,piktina mane mamos gegutės,bet gal pakaks.