sveikos,beveik visų mamų pasisakymai-juokai

sveikinu,kad yra noro,ir randate galimybių auginti vaikučius.
kaiminystėje auga mergytė ,kaip mano pagrandukas,3 m katik atšventė.ja motina paliko 8mėn savo mamai-nu močiutei-.tai per daugiau kaip 2 metus buvo gryžusi i namus iš airijos 3 kartus

netokia ir pasiilgusi gryžta,kaip,man atrodo,derėtų,bet baisiausia,kad mergytė jos neatpažysta,nuolatos verkia,net naktim neužmiega iš baimės,kad teta kokia tais čiupinėja,bučiuoja.vaikas tiesiog bijo mamos.dar liūdniau,mačiau iš pažystamų gyvenimo.kol jaunėlė dukra buvo 2,6m mama ketino pauždarbiauti saugiai palikdama su seneliais ir 12m vyresnėle.manė,per maža,nieko neatsitiks,nepasiilgs...po 6mėn gryžo,tai vaikas buvo šoko ištiktas,be perstojo netarė jokio kito žodžio tik ,, mama,,,jai nusisukus-verksmai iki ašarų ir nukritimo,o apie išėjima i kita kambarį ar iš namų-neverta nė pasakoti

kaip gaila buvo tos mergytės,vėliau kreiptis teko i gydytojus.kiek žinau,po 3mėn truko adaptacija, kol gryžo viskas i vėžes.
nepritariu tėvams,kurie savo vaikus mažutėlius palieka.paprastai,seneliai nebepajėgia normaliai auklėti-arba leidžia absoliut viską,arba atvirkščiai,nuolat drausmina,reikalauja nesuvokiamų dalykų,kaip ,antai,niekada nesijungti kompiuterio,kai tėvai gryš-daryk ka nori

...mano draugė išvyko i užsieni palikusi 2 paauglius.močiutei jau 72m nu nebepasakosiu,kaip vaikai gulti eina 21val.sulaukia babos knarkimo,ir tada tyliai žiūri telika ,kompa,o kai kada net pamokas ruošia s l a p t a. :šeima turi savo tradicijas,auklėjimo principus,tėvai turi rodyti vaikams besalyginę meilę,atsidavimą,suteikti savo vaikams saugumo pojutį,prižiūrėti juos ir auklėti atsakingai.juk vaikas -ne daiktas,nusibodo ,ir išmeti.vaikai patiria įvairių moralinių,psichologinių traumų augdami be tėvų ar be vieno iš jų.galima įvairiai rasti būdų bent kažkaip pasiimti tuos vaikučius i kitą šalį,tik jų nepalikti.
beje,tris turiu,nė vieno iš jų atskirai ar kartu nesu palikusi ilgiau kaip 2 parom.pramogų,poilsio tikrai netrūko niekada.o dar mano vyras toks,kad nors pritrenk.suruošiau išvyka i jūrmala.dviese,staigmenu daug paruošiau.išvažiavom,praėjo kiek laiko.pamatė šeima kavinėje ,kažkoks gatvės fotografas siūlė fotkintis su beždžioe,tai vyras toooookiu tonu -nelaimingu laaabai- pareiškė-ir kodėl nepasiėmėme vaikų,kaip būtų smagu ledus kartu sukirsti,nusifotkinti su abizjanka.....nuotaika dingo ūmai

nu tai dabar visi 5 visur važiuojame,nesmagu ,kai pats vyras išsiilgsta laimingų,nuotykių ištroškusių žmogelių,ir daug smagiau matyti jų beprotiškai laimngas akytes