
Nu nežinau nežinau
Aš tai, matyt, labiau iš tų mamų-"monstrų", kaip čia buvo kažkurioje temoje apibūdinta. Išėjau dirbti, kai vaikui buvo 5 mėn., nes buvau jau užsisėdėįusi namuose iki pykinimo. Kai vaikui buvo kiek daugiau nei metai, išleidau su tėčiu į pajūrį atostogauti (savaitei) Ir buvau labai patenkinta, kad galiu nuo jų abiejų pailsėti. Dabar kasmet irgi atostogaujam atskirai, Taigi per metus išsiskiriu su vaiku maždaug dviem savaitėm. Būna "večnyj kaif"

QUOTE (langana @ 2004 07 07, 07:49) |
Aš tai, matyt, labiau iš tų mamų-"monstrų", kaip čia buvo kažkurioje temoje apibūdinta. Išėjau dirbti, kai vaikui buvo 5 mėn., nes buvau jau užsisėdėįusi namuose iki pykinimo. |
Ne visoms lemta buti mama-seimininke. Vienoms cia kaip gyvenimo budas. O kitos jau po 1 men jau "dusta" namie, reikia veiklos

As, matyt, is tu namisedu. Sukakus vaikui 4 men tuo metu kelis men po kelias dienas per sav dar priziurejau panasaus amziaus berniukeli. Visai nesunku buvo. Man tai savaime suprantama





aštai savųjų niekur nepalieku, didčkis į sijoną isikibęs vaikšto, su mama geriausia.








Palikti keliom valandom tekdavo gal nuo 1men, man tai nebūdavo skausminga. Ir dabar (2.7m) paliekam savaitgaliui seneliams.Bet kai va reikėjo palikti savaitei (sesija buvo) 1 metų sūnų, tai tą dieną raudojau
gal kokius 3 kartus vien nuo minties, kad išvažiuoju, ir dar atsisveikindama vėl apsiraudojau
Atrodė, kad širdį iš krūtinės kas plėštų, o ašaros pačios riedėjo.
Kiekviną dieną susiskambindavau su vyru, papasakodavo kaip diena praėjo, o kai davė su vaiku pakalbėti, tai apsižliumbiau mieste,
trulikų stotelėj. Žmonės nežinau ką pagalvojo.
Nesenai klausiau vyro, ar išleistų mane į Airiją su vaiku, tai sakė tikrai ne
, važiuok viena. O aš pasakiau, kad širdies Lietuvoj negaliu palikti.
Tikriausiai tos mamos kurios išvažiuoja ir nemato pusmetį ar metus kaip auga jų vaikai žiauriai kenčia. Aš taip negalėčiau... Aš geriau Lietuvoj praščiau gyvenčiau
bet su vaiku.


Kiekviną dieną susiskambindavau su vyru, papasakodavo kaip diena praėjo, o kai davė su vaiku pakalbėti, tai apsižliumbiau mieste,

Nesenai klausiau vyro, ar išleistų mane į Airiją su vaiku, tai sakė tikrai ne

Tikriausiai tos mamos kurios išvažiuoja ir nemato pusmetį ar metus kaip auga jų vaikai žiauriai kenčia. Aš taip negalėčiau... Aš geriau Lietuvoj praščiau gyvenčiau

esu palikusi vos valandai ar kol nulekiu iki pardes ir taip palieku tik tada kai ji miega nes tada man ramiau ir taip palieku tis sesei arba vyrui nes daugiu niekam nepatikiu
nes nezinai kas gali nutikti kol taves nebus salia



Mano vyresnėlis jau nuo 2,5 metų su mano tėvais kaime ilsisi, būna po 2-3 savaites nematau, tik per telefoną šnekamės. Bet žinau kad jam ten labai patinka, ir nesuku sau galvos. O už poros metelių ateis ir mažiuko eilė
O ilgam išvažiuot į užsienį ir palikti vaikus - tai irgi

O ilgam išvažiuot į užsienį ir palikti vaikus - tai irgi

as savo leliu ilgiausiai buvau palikus dviem dienoms tevams.
taciau po savaites ketinu isvaziuot i uzsieni, tai nematysiu vaiko 4 menesius.
man tai kol kas dar nesuvokiama, neisivaizduoju, kaip reikes taip ilgai istverti. juk maziukui dar tik 1m 2men, kai grysiu bus 1m 6 men.
taciau po savaites ketinu isvaziuot i uzsieni, tai nematysiu vaiko 4 menesius.
man tai kol kas dar nesuvokiama, neisivaizduoju, kaip reikes taip ilgai istverti. juk maziukui dar tik 1m 2men, kai grysiu bus 1m 6 men.

QUOTE(Olgyte @ 2006 05 01, 19:55)
Mano vyresnėlis jau nuo 2,5 metų su mano tėvais kaime ilsisi, būna po 2-3 savaites nematau, tik per telefoną šnekamės. Bet žinau kad jam ten labai patinka, ir nesuku sau galvos. O už poros metelių ateis ir mažiuko eilė

Gal gali papasakoti, kaip sekėsi pirmą kartą palikti tokiam laikui pas senelius? Ar iki to laiko jis buvo taip, kad ne su tavimi praleistų naktį?
Man tai aktualu, nes vasarą saviškį turėsiu trims savaitėms palikt pas senelius (išvažiuosiu į kursus), o iki šiol jis nėra nė sykio nakvojęs be manęs.
Keliom valandom dažnai palieku - paskaitos visgi..... Bet kartą visai dienai buvau palikus trijų mėnesių.... ajajai kaip buvo ilgu
QUOTE(lengvute @ 2003 10 27, 19:04)
Kiek dėl kokių nors priežasčių jums teko palikti vaiką kitų artimųjų (auklės, vyro, senelių ir t.t.) priežiūrai?
Aš penkioms dienoms auklei buvau palikusi vyresnėlę, kai gimdžiau antrąją ir abi kažkada 5 dienoms palikau, kai norėjau truputį pakeliaut po užsienį :
, na, dar dabar vyresnėlei mokyklinės atostogos, tai ji bus 5 dienas pas tėtį, o man ir jos sesei jau vakar be jos buvo taip sunku :-/
O mano draugė išvyko bent pusmečiui uždarbiauti į užsienį, palikusi vyrui 2 vaikus (6m. ir 2.5m.), sunkūs tokie išsiskyrimai :-/, nežinau, kiek ilgiausiai galėčiau ištvert jų nematydama
Aš penkioms dienoms auklei buvau palikusi vyresnėlę, kai gimdžiau antrąją ir abi kažkada 5 dienoms palikau, kai norėjau truputį pakeliaut po užsienį :

O mano draugė išvyko bent pusmečiui uždarbiauti į užsienį, palikusi vyrui 2 vaikus (6m. ir 2.5m.), sunkūs tokie išsiskyrimai :-/, nežinau, kiek ilgiausiai galėčiau ištvert jų nematydama

ausravait30
Man su 2 menesiu suneliu teko issiskirti kai mane pagulde i ligonine operuoti desines kruties. Mat, jau buvo uzpuoles infekcinis mastitas. Pirma diena skambinau vyrui kas puse valandos isgirsti savo sunelio balselio. Taciau jis dazniausiai miegodavo arba visai neciauskedavo. Tos penkios dienos ligonineje man atrode kaip penki menesiai. Maitinti kudikelio jau negalejau, nors pienelio dar turejau. Kiekviena karta ispildama pieneli i kriaukle vis galvodavau apie suneli ir verkdavau. Buvau be galo laiminga sugrizusi namo ir paemusi savo suneli ant ranku.
savo vaikus ilgiausiai budavau palikusi vienai dienai pas anyta, bet pernai teko palikti Palangoje (sanatorijoje) 18 dienu ir savaitei sokiu stovykloje. Skambindavau i diena po kelis kartus ir klausdavau kaip jauciasi.Sanatorijoje vakarais verkdavo, o stovykloje patiko nes nebudavo kada nobodziauti

mano berniukui tuoj 6 men, tai as ilgiausiai be jo buvau 4val su nuvaziavimu ir grizimu- kirpykloje. tada ziurejo mano mama. siaip viena karta vyras norejo pasigerinti ir tipo isleido savaitgalio vakara su draugem praleisti, bet dar buvau nespejus nuvaziuoti, o jau skambino, kad grizciau, nes vaikas klyke, o jis nesugebejo nuraminti. griztu- vaikas juokiasi sau kaip niekur nieko. reikejo man nekreipti demesio, bet negalejau.. arteja rugsejis, man baigsis akademines, teks auklei palikinet vaika, neisivaizduoju, kaip tai bus... nors esu ne is tu kur megsta namie sedet, bet dabar jau pripratau. pirma menesi atrode ziauru, kaip belaisve jauciausi.
