Labas rytukas
Muneg pamirst mes napamirsim nes tai ne imanoma man taip atrodo. Nebent tas zmogus gali pamirst kai jam tai yra visiskai nesvarbu . Bet mes turime visos susigyvent su skausmu , su sia netektim, su sia tragedija... Mes turime isileist i savo sirdy si jausma. Bet manau reiKia dar laiko kad apsiprastume su siuo skausmu , po truputi turim ileist i savo sirdy . Kaip
Sladama sako turime paleist...
Saugok save, sveikata rupinkis... Susigriebk nors del planuojancio kito leliuko , jis tikrai ateis pas tave , tik reikia manau tuom tiket.
As nezinau ar susigyvenau su skausmu, ar isileidau ji i savo sirdy, ar paleidavau ja... Kazkaip as dar pasiklydusi dar labirinte esu. Buna akimirku verkiu , kaip sakau viena val verkiu , kita sypsausi ... kartais pagalvoju gal man su galva negerai , su galvos smegenelem. Bet semiuosi as stiprybes ir rupinuosi sveikata nes noriu pastot , noriu , tiesiog trokstu as leliuko

Prasau as savo mazutes kad man suteiktu stiprybes, kad pasveikciau kuo greiciau,ir kad neapleistu musu , kad atsiustu mums leliuka
Nasata pritariu as
zydrutei mesk sitokias mintys lauk

tikrai sutiksi zmogu kai maziausiai tikesies

ir atskris gandrai nakcia tyliai pas tave
Saunu kad jau susitvarkai su savimi