Emigracija

ar neatleis kazkurio is darbo, ar pragyvensim po puses metu, ar sugebesiu leisti vaikus i mokykla?.

bet ir emigravusieji jau apie tai sako,kad eina į darbą ir nežino,ar neteks eiti kito ieškoti :hmir ar iš vis jis atsiras
visur tas pats ar Lietuvoje,ar kokioje kitoje šalyje jei nėra darbo tai nėra,iš oro jie nekrenta

Moonte, pirmiausia gal biski atsipalaiduokite, tema ne apie jus, kazkaip labai priimat asmeniskai Nepateikite asmeniniu pavyzdziu, jei po to negalite ramiai diskutuoti, kai dalyves tuo remiantis vysto kazkokias mintis.

Priestaraujate pati sau. As niekur nepasisakiau vienoje ar kitoje puseje, kaip tik, kaip pasaket, bandau viska delioti logiskai ir argumentuotai   Jo, as izvelgiu logines sekas, mano mastymo tipas toks, loginis, jusu matyt kitoks.
Dilema iskele ne savoka, o formuluote, o pateikus paprasta klausima jums reikejo ilgu isvedziojimu, kad man i ji atsakyti.

Jus manes nesupratot - bet kokie planai, bet kokioj stadijoje, yra tik planai. Pvz isivaizduokit, kardinaliai pasikeicia situacija, juos visgi gali pakeisti ir sukurti ta pati versla kitoj saly, ane? O va kai galesit pasakyti, kad grizo, sukure ir issilaike/issivyste, tada bus kita kalba.
Nereiskia, akd meluojat, reiskia, kad tai dar neivykes faktas Va pvz mano aplinkoj yra zmogus kuris turetu geras galimybes ir perspektyvas isvaziuoti, bet nenori ir nevaziuoja, atsisako, va cia faktas. Taip kad yra tokiu, patriotu, sito niekas lyg negincyja.

Tada gaunasi, jei mano pasaukimas but darzelio aukletoja, tai man arba nusisauti arba is kart emigruoti. Nes profesija nekonkurencinga ir nepelninga. O kur dvasines vertybes sioj vietoj?

Dekui, diagnoze jau nustatyta, ne vien man, o ir visiem Lietuvos zmonem. Na merginos, kurios cia nemato pagiezos. O klausimelis gi oponentei buvo paprastut paprastutelis.

Cia norite pasakyti kalba eina apie dvasiguma 
tuomet mes dvasiguma suvokiam skirtingai.

1. Pažvelkime į tai plačiau Neatmeskime fakto, kad emigruoja daug tokių žmonių, turintys tautiškas, kultūrines, pilietiškas vertybes (toks kaip jūsų sūnus). Vieni jų grižo, kiti grįžta, treti grįš ateityje, bet bus ir tokių, kurie niekada negrįš. Priežasčių gali būti įvairiausių - šeima su kitataučiu, mėgstamas darbas, namai, socialinis gyvenimas ir t.t. Svetur pragyvenus 10-20 ar daugiau metų ir susikūrus gyvenimą svetur, įleidus šaknis nėra taip paprasta viską mesti ir grįžti, vien dėl to, kad laukia prigimtinė pareiga prieš tėvynę.. Negalite būti tikra 100%, kad kiekvienas turintys jūsų pateiktas vertybes grįš. Lietuviai svečiose šalyse propaguoja savo šalies, tautos tradicijas, moko jų savo vaikus, lietuviai buriasi į bendruomenes, kartu tai pažymi ir didžiuojasi. Tos vertybės, kaip pati ir sakėt, niekur neišnyksta. Ar tikrai tos vertybės pasidaro tikresnės, stipresnės tik tada, kai vaikštai lietuviška žeme? Ar jos gali būti tokios pačios stiprios ir tikros gyvenant bet kuriame kitame pasaulio kampelyje ?

Pažiūrėkime į tai iš kitos pusės. Ar mokinys baigiantis mokyklą renkasi tai kam jis yra gabus, kas jam labiausiai patinka, apie ką jis svajoja, ar tai, kas jam užtikrins gerą (o gal ir ne) finansinę padėtį ateityje ir rinksis specialybę, kuriam nėra gabus ar per prievartą (nes paklausi)? Jei žmogus mokinasi tai ką jis nori, svajojo jį reikia tik pagirti, pasidžiaugti ir palinkėti ko geriausio.. ne, bet va reikia dabar neigiamai į tai žiūrėti ir iš anksto juos visus pasmerkti ir nurašyti. Žinios dar nėra viskas, turi būti kažkoks talentas, kitur netgi pašaukimas, dar kitur galbūt reikalingos tam tikros asmenybės, charakterio savybės. Pati sakėt, kas norės tas susiras darbą ir suklestės, taps savo amato meistru anksčiau ar vėliau, savo šalyje ar svetur

diagnoze iki siol gydytojai nustatinedavo. Tikiuosi kad taip ir isliks.

O kas yra dvasingumas as katik ir vikipedijoi pasiziurejau. Labiausiai patikes teiginys -"Dvasingumas dažnai patiriamas kaip įkvėpimo šaltinis, gyvenimo kelrodis" - koks ikvepimo saltinis, koks kelrodis gali buti galvoi - jei toks nestabilumas del rytojaus.
Ir cia jau ne mano sugalvotas apibudinimas. 

1. Man patinka, kai zmones savo izvalgas, bando pirsti man, neva as taip mstau ir rasau, o gal jus tai tiek is parasyto sugebat isvelti? Jums niekada nekilo tokia mintis? Kaip manote kodel as paminejau Saboni, jo vaikai negime Lietuvoje, jo seima gyvena Ispanijoje, vaikai kalba su akcentu, bet as ji pteikiaukaip siektina pavyzdi. Tad dabar ko verta jusu litanija ir kam ji skirta?

2. Visu pirma, jei jau pelciat ribas tai bukite desninga. Ar daznas 17 -18 metu vaikas aplamai zino ka jis nori? Bent jau as sutikai labai mazai jaunuoliu. Musu tradicija - baigei mokykla, privalai studijuoti. Pilna nemotyvuotu studentu, kurie papildys bedarbiu gretas. Nes samonigai sieknatys issilavinimo zmones netampa bedarbiais, juos jau isgaudo studijuojant,  o tie, kurie tai atliko is inercijos. Kaip manot ar tokiem zmonems nevertetu po pasauli pakeliauti ir susivokti ko nori? O ne stori ten kur nera konkurso. Idomu, kiek reikia saliai vadybininku? Ar jau cia tokia didi svajone?

Na taip 17-18 metų jaunuoliai ne visada žino ko nori, bet maždaug žino kam yra gabūs, kokia sritis arčiau širdies, ar ne?

Apie vadybininkus aš net nešneku, jų visada reikėjo ir reikės, jei ne Lietuvoje tai svetur.

Papildyta:
Bet jums netrukdo per monitoriaus ekrana izvelgti oponento pikti, ne tik oponento, o visos Lietuvos zmoniu. Jus neisizeiskite, bet labai susireiksminat, na neverta jus mano emociju, dar tokiu stripriu kaip piktis.

Na man i toki svaru saltini kaip wikiepdija kreiptis nereikia, as ir pati zinojau.

Kaip manote, kodel konclageriuose, tremtyje, kazematuose, zmones sugebedavo patirti ikvepima, sukurti ypatingus kurinius, buti dvasingais? Kodel budami alkani, vardan kelrodes zvaigzdes jie aukojo savo gyvybe? Kas tie zmones jusu manymu buvo?

<..>
O i Wikipedija pasiziuriu, ir gana daznai. Nes pati visko nezinau.

nežiūrėkit Jūs geriau į Wikipediją. nežiūrėkit.. pasinaudokit Google paieška, pasidairykit į kitus šaltinius, tik ne ten..

nebūtinai. tikrai nebūtinai. ypač šiais laikais. drįsčiau netgi teigti, kad mažesnė dalis šiuolaikinio jaunimo (paminėto amžiaus tarpsnyje) žino, kam yra gabūs, ko norėtų, kokia sritis arčiausiai širdies.. viską norisi išbandyt, viskas įdomu, viskas patinka, bet ko konkrečiai nori - nelabai žino 

nebūtinai. tikrai nebūtinai. ypač šiais laikais. drįsčiau netgi teigti, kad mažesnė dalis šiuolaikinio jaunimo (paminėto amžiaus tarpsnyje) žino, kam yra gabūs, ko norėtų, kokia sritis arčiausiai širdies.. viską norisi išbandyt, viskas įdomu, viskas patinka, bet ko konkrečiai nori - nelabai žino