Perskaičiau keletą psl. iš jūsų atsiliepimų apie dantų rovimą. Gal tiesiog taip užtaikiau, bet panašu, kad daugumai čia atrodo, jog protinių dantų rovimas - visiškai paprasta procedūra. Iš savo skaudžios patirties norėčiau patart labai rimtai apmąstyt operacijos padarinius, ryžtis šiai procedūrai tik tuomet, kai tai iš tiesų neišvengiama ir labai labai kruopščiai rinktis chirurgą. Kitu atveju tokia paprastutė operacija gali sugadint gyvenimą tikrąją to žodžio prasme. Nuolatinis žandikaulio ir pažeisto nervo skausmas, nesibaigiantys vizitai pas gydytojus, šimtai konsultacijų, krūvos vaistų, jokio progreso ir vilties greitai pasveikti, o kuo toliau, tuo labiau mažėja vilis pasveikti apskritai. Visas gyvenimas tiesiog pasidalina į 2 dalis: prieš ir po operacijos. Prieš tai buvo laikas, kai gyvenau normalų (dabar atrodo, kad tiesiog beprotiškai fantastišką) gyvenimą - jokių vaistų, jokių daktarų, draugai, vakarėliai, kelionės, mylinti šeima. Gyvenimas po operacijos gali pasikeisti kardinaliai, kuomet tu bijai netgi išvykt atostogų, nes nepaisant to, kad skauda visą laiką, bet kada gali prasidėt tokie priepuoliai, kad atostogos praies ant sofutės beiinškčiant iš skausmo, nuo kurio deja nepadeda jokie vaistai. Apie tokias "smulkmenas", kaip deformuotas veidas, užtirpusios tam tikros veido vietos, atsiradusios miego problemos bei nuolatos (net valgant) nešiojama kapa, aš jau net ir nekalbu...
Gal ši žinutė ką nors labai nemalioniai nuteiks, bet jeigu ji padės išvengti mano likimo nors vienam žmogui, liksiu patenkinta. Gaila, kad pati prieš operuodamasi nieko panašaus nebuvau girdėjus ir užuot kruoščiai pagal rekomendacijas pasirinkusi patkimą mediką pataikiau ant tokio, kurį sutikt net savo baisiausiam priešui nelinkėčiau...
Jau antra savaitei po traukimo su rautaja puse nevalgau ir dabar, pas mane rugstusis skonis tai nuo to vedinamojo dreno kuri keitinejo visas dvi svaites ir siulus tik siandien iseme.
