Vaje, kokį žiaurų straipsnį paskaičiau balsas.lt. Kažin, ar tos merginos yra gavę rykštelės. Jei ne, ar ji joms būtų padėjusi.
QUOTE(dewdew @ 2011 07 28, 14:56)
Vaje, kokį žiaurų straipsnį paskaičiau balsas.lt. Kažin, ar tos merginos yra gavę rykštelės. Jei ne, ar ji joms būtų padėjusi.
tai va apie ką kalbėjau anoj temoj.
liūdna ir baisu darosi,kad dabar tokie vaikai auga.ir niekas man neįaiškins,kad čia diržo pasekmė.matyt jos diržo visai nemačiusios.
QUOTE(velute @ 2011 07 28, 17:07)
tai va apie ką kalbėjau anoj temoj. liūdna ir baisu darosi,kad dabar tokie vaikai auga.ir niekas man neįaiškins,kad čia diržo pasekmė.matyt jos diržo visai nemačiusios.
liūdna ir baisu darosi,kad dabar tokie vaikai auga.ir niekas man neįaiškins,kad čia diržo pasekmė.matyt jos diržo visai nemačiusios.Labai gali būti, kad tos merginos vaikystėje yra muštos ir permuštos ir diržų milijonus matę...
Diržas ir auklėjimas nėra tas pats. Jeigu vaikas yra mylimas ir auga normalioje šeimoje, kreipiamas dėmesys į auklėjimą, bet ne į mušimą, paprastai taip nesielgia.
Paprastai didžiausi nusikaltėliai vaikystėje būna patyrę didžiulį smurtą.
Visai neseniai per RTL rodė: kuo tėvas paauglę mergaitę griežčiau auklėjo (viską draudė, atėminėjo ir t.t.), tuo ji labiau nuėjus į mokyklą kitus vaikus apkūlinėjo. Mokytojos ją apibūdino kaip agresyvią. Kai motina paliko tokį tėvą ir ėmesi su meile viena vaikus auklėti bei su jais bendrauti, mergaitė pradėjo geriau jaustis ir keistis...
QUOTE(linato @ 2011 07 28, 10:33)
Vaiko mušimas priverčia vaiką bijoti. Mąstymui vietos nelieka, kūribingumui, iniciatyvai irgi.
Jeigu vaikas visą laiką yra "paklusnus", tai reiškia su vaiku jau kažkas ne taip. Jau bijo reikšti savo nuomonę, užsidaręs. Deja žinau daug pavyzdžių, kai neva "geras paklusnus vaikas", kuris vaikystėje buvo auklėjamas ir rykštėmis, užaugęs buvo uždaras, bijojo bendrauti, bijojo už save kovoti, buvo engiamas visur kur įmanoma ("juk turi būti paklusnus"), bijojo išeiti iš blogo darbo ir t.t.
Kol vaikas mažas, kai kuriems tėvams atrodo labai geras sprendimas šią sekundę padaryti vaiką paklusniu ir bus ramybė. Apie ateitį ir blogą mušimo poveikį pagalvoti "pamiršta".
Mąstymui vietos nelieka, kūribingumui, iniciatyvai irgi. Jeigu vaikas visą laiką yra "paklusnus", tai reiškia su vaiku jau kažkas ne taip. Jau bijo reikšti savo nuomonę, užsidaręs. Deja žinau daug pavyzdžių, kai neva "geras paklusnus vaikas", kuris vaikystėje buvo auklėjamas ir rykštėmis, užaugęs buvo uždaras, bijojo bendrauti, bijojo už save kovoti, buvo engiamas visur kur įmanoma ("juk turi būti paklusnus"), bijojo išeiti iš blogo darbo ir t.t.
Kol vaikas mažas, kai kuriems tėvams atrodo labai geras sprendimas šią sekundę padaryti vaiką paklusniu ir bus ramybė. Apie ateitį ir blogą mušimo poveikį pagalvoti "pamiršta".
na auklėjimas auklėjimui nelygus.ir nebūtinai tas bendravimas ir uždarumas nuo diržo.pažįstu berniuką,kuris nėra niekad gavęs diržo,o skriaudžiamas visų,tylus,jokio bendravimo,pasimetęs.tikrai šitų dalykų nereiktų priskirt vien diržui.
ir nereikia visus tėvus paimančius vaikams diržo sumalt į vieną dubenį.dabar labai pabrėžiamas smurtas šeimose,bet jau kelinta tema vis kalbama kalbama ir paprasčiausias pasakymas,kad gausi diržo,sumalamas su tikru smurtu.kuris šiuo metu vis rodomas per televizorių.man tai asmeniškai tai du skirtingi dalykai.
aš už tai,kad vaikui reiktų susipažint su diržu ir žinot,kad toks yra.o kiek ten jo naudos,tai kiekvieno tėvo asmeninis reikalas.kitam vaikui gal užteks tik pasakyt apie tokį daiktą,o kitam gal ir teks susipažint.svarbiausia,kad priekyje diržo visada eitų protas,o ne emocijos.
Kiek mačiau mušamų (ranka, diržais ir t.t.) vaikų, niekur priekyje nebuvo proto, o tik motinų ar tėvų emocijos... Tik kai kurie tėvai galvoja, kad jie mušdami yra labai protingi.
Šiaip diržas ir yra smurtas. Gali net diržo nebūti, o vaikas patirti begalinį emocinį ir psichologinį smurtą. Ir nereikia galvoti, kad tik geriantys žmonės smurtauja...
Šiaip vaikas turi susipažinti ne su diržais, o su savo atsakomybe. Ir kažko turi nedaryti ne todėl, kad gaus diržo, o todėl, kad supranta, kas yra gerai, o kas ne.
Kažkaip visi "imantys diržus" tėvai įsivaizduoja, kad čia ne smurtas ir kad tai labai gerai. Ir niekaip nesupranta, kad jie net gali nesužinoti, kokius kompleksus, prisiminimus, baimes įvarė savo vaikams (vaikai tėvams dažniausiai apie tai nepasakoja).
Šiaip diržas ir yra smurtas. Gali net diržo nebūti, o vaikas patirti begalinį emocinį ir psichologinį smurtą. Ir nereikia galvoti, kad tik geriantys žmonės smurtauja...
Šiaip vaikas turi susipažinti ne su diržais, o su savo atsakomybe. Ir kažko turi nedaryti ne todėl, kad gaus diržo, o todėl, kad supranta, kas yra gerai, o kas ne.
Kažkaip visi "imantys diržus" tėvai įsivaizduoja, kad čia ne smurtas ir kad tai labai gerai. Ir niekaip nesupranta, kad jie net gali nesužinoti, kokius kompleksus, prisiminimus, baimes įvarė savo vaikams (vaikai tėvams dažniausiai apie tai nepasakoja).
na musu dukra yra labai uzsispyrusi ir oziuota. daug kas sako, kad reikia viena karta gerai su dirzu ar rykstele iskarsti kaili, ir kad tada ji jau susipras, kaip taip daryti negalima. labai retais atvejais per uzpakali ji gauna, na tesiog siek tiek su skudureliu, nes buna situaciju, kai jau milijona kartu aiskini aiskini, bet jau kantrybe baigiasi, kai vaikas 1000tantiji karta lenda prie vyrikles, ar pvz bega i gatve pastoviai ar per dviraciu taka. ir aiskink neaiskinus, kad gali ivziuoti, ir kad skaudes, ir t.t. neturi savisaugos jausmo 
na va tada buna, kad jau nervai nebeislaiko ir sakau, kad gaus su skudureliu per uzpakali. tai bent buna tda demesi i mane atkreipia. stipriai lupti ar dar kazka ranka nekyla. o siaip ir taip aisku, kad nepades. nes as pati buvau sunkus vaikais, ir nei vienas auklejimo metodas nepasitvirtino 
su manim ir graziai snekejo, ir saldainiu skatinimo sistema buvo 
mane ir baude, ir saldainiu isvis neduodavo, ir filmuku neleisdavo ziureti, ir namu arestai buvo, ir per uzpakali dirzu stipriai gaudavau. bet kaip dariau savo taip ir dariau, kaip nesiklausiau taip nieks nepadejo, kol 18 neatsirado protas
na va tada buna, kad jau nervai nebeislaiko ir sakau, kad gaus su skudureliu per uzpakali. tai bent buna tda demesi i mane atkreipia. stipriai lupti ar dar kazka ranka nekyla. o siaip ir taip aisku, kad nepades. nes as pati buvau sunkus vaikais, ir nei vienas auklejimo metodas nepasitvirtino su manim ir graziai snekejo, ir saldainiu skatinimo sistema buvo mane ir baude, ir saldainiu isvis neduodavo, ir filmuku neleisdavo ziureti, ir namu arestai buvo, ir per uzpakali dirzu stipriai gaudavau. bet kaip dariau savo taip ir dariau, kaip nesiklausiau taip nieks nepadejo, kol 18 neatsirado protas
Aš tai galvoju, kad ne visada mamos moka visokiausių puikių būdų vaikus mokyti visko, reaguoti į jų nepasitenkinimą. Jei mama visaip stengiasi su meile mokyti, bet vaikas vis tiek piktybiškai daro kažką rimtą, ką jai daryti? Rykštelę imti? Ar geriau nieko nedaryti? Mamų sugebėjimai riboti, jos būna ir pavargę ir išsiblaškiusios ir panašiai, jos negali begalybę dėmesio ir laiko, ir jėgų skirti vaikui. Tą vaikai taip pat turi suprasti, kad jų mamos tik žmonės ir labai ribotos, vaikai turėtų suprasti, kad negali su jais mamos bendrauti labiausiai jiems tinkamais būdais visada. Aš taip manau. O ar rykštelės kada nors reikia aš nežinau. Gal priklauso nuo vaiko, gal tai priklauso nuo mamos? O gal rykštelės bet kokiais atvejais šiukštu nereikia?
Aš žinau tik, kad Biblijoje yra parašyta: "Kas gailisi rykštės, tas nekenčia savo vaiko, o kas jį myli, tas pataiso rykšte" (Patarlių 13, 24); "Jei kvailumas įsigyvena jaunuolio širdyje, tik pamokymo rykštė jį pašalins" (Patarlių 22, 15); "Rykštė ir pabarimas duoda išminties, o vaikas, paliktas sau, yra motinos gėda" (Patarlių 29, 15). Taip pat ten rašoma, kad Dievas kartais baudžia tautą, kai ji visokius blogus dalykus daro. Gal vis dėl to reiškia, kad kartais gerai panaudoti rykštelę auklėjant savo vaikus?
Aš žinau tik, kad Biblijoje yra parašyta: "Kas gailisi rykštės, tas nekenčia savo vaiko, o kas jį myli, tas pataiso rykšte" (Patarlių 13, 24); "Jei kvailumas įsigyvena jaunuolio širdyje, tik pamokymo rykštė jį pašalins" (Patarlių 22, 15); "Rykštė ir pabarimas duoda išminties, o vaikas, paliktas sau, yra motinos gėda" (Patarlių 29, 15). Taip pat ten rašoma, kad Dievas kartais baudžia tautą, kai ji visokius blogus dalykus daro. Gal vis dėl to reiškia, kad kartais gerai panaudoti rykštelę auklėjant savo vaikus?
QUOTE(dewdew @ 2011 07 29, 18:28)
Aš žinau tik, kad Biblijoje yra parašyta: "Kas gailisi rykštės, tas nekenčia savo vaiko, o kas jį myli, tas pataiso rykšte" (Patarlių 13, 24); "Jei kvailumas įsigyvena jaunuolio širdyje, tik pamokymo rykštė jį pašalins" (Patarlių 22, 15); "Rykštė ir pabarimas duoda išminties, o vaikas, paliktas sau, yra motinos gėda" (Patarlių 29, 15). Taip pat ten rašoma, kad Dievas kartais baudžia tautą, kai ji visokius blogus dalykus daro. Gal vis dėl to reiškia, kad kartais gerai panaudoti rykštelę auklėjant savo vaikus?
Čia Senajame Testamente. O Naujajame yra istorija apie tai, kaip Jėzus drausmina rykšte auklėjančius tėvus. Kad aš dabar atsiminčiau tiksliai tą frazę
Kuo ST skiriasi nuo NT ideologine prasme, žinom.
nu bet rašinėlis tai eina na... 
QUOTE
Tačiau po akimirkos pastaroji savo tvirtomis rankomis Nedą R. surakino savo glėbyje, o V. Lietuvninkaitė, rankoje pakėlusi aštrų skustuvą, laisva ranka sučiupo žudomąją už plaukų, atlošė merginos galvą ir sadistiškai prisimerkė...
QUOTE
Žudikės ir auka priklausė kraują bei smurtą garbinančiam neformaliam jaunimo judėjimui, todėl žmogžudystė ritualinė.
QUOTE
Negana to, V. Vaitiekaitytė, ignoruodama motinos siaubą, namie augino plaukuotą vorą, V. Lietuvninkaitė, tiesa, tenkinosi tik beveislio šunelio draugija
QUOTE
Šiauliuose kalbama, jog atvykusiam į pasimatymą vaikinui buvo parodyta maišelyje nupjauta Nedos R. galva. Tačiau pamačiusi, kad kavalierius nuo vaizdo ne pralinksmėjo, o ėmė žiaukčioti, Viktorija maišelį išmetė kažkur prie ar į Talkšos ežerą.
QUOTE(sena niekšė @ 2011 07 30, 03:01)
Gi koks autorius, toks ir rašinėlis
O atsakant į temos klausimą: man rodosi, kad vaikus rykštele auklėja tie tėvai, kurie nesusitvarko pirmiausia su savimi, nenori pasidomėti, ką reiktų daryti, kad rykštė liktų nepaliesta. Kai jau nebežinai, kaip su vaiku kalbėtis, imi rykštelę, ar ne?.. Vietoj to, kad ieškoti alternatyvų jai.
QUOTE(GiedrėM @ 2011 07 29, 17:44)
Čia Senajame Testamente. O Naujajame yra istorija apie tai, kaip Jėzus drausmina rykšte auklėjančius tėvus. Kad aš dabar atsiminčiau tiksliai tą frazę Kuo ST skiriasi nuo NT ideologine prasme, žinom.
Kuo ST skiriasi nuo NT ideologine prasme, žinom.Tai kai prisiminsite tą istoriją, frazę ar ištrauką iš Biblijos, prašau, parašykite, man labai įdomu.
Papildyta:
QUOTE(HappyAngel @ 2011 07 31, 10:13)
O atsakant į temos klausimą: man rodosi, kad vaikus rykštele auklėja tie tėvai, kurie nesusitvarko pirmiausia su savimi, nenori pasidomėti, ką reiktų daryti, kad rykštė liktų nepaliesta. Kai jau nebežinai, kaip su vaiku kalbėtis, imi rykštelę, ar ne?.. Vietoj to, kad ieškoti alternatyvų jai.
Tai įdomu, ar yra tokių blogų vaikų, kurie net tėvams ir tikrai stengiantis juos suprasti, mylėti, būti kantriais, vis tiek renkasi blogai elgtis / neklausyti. Ir ką tada daryti, imti rykštelę? Čia matyt toks klausimas apie pačią žmogaus prigimtį. Pvz., skaičiau knygą apie indėnus, jie niekad vaikų nebaudžia, nelaiko blogais, leidžia jiems daryti, ką tik jie nori, ir pas juos anot autorės vaikai išauga visi labai socialūs, renkasi tėvų gyvenimo būdą / kelią.
QUOTE(dewdew @ 2011 07 31, 20:52)
Tai įdomu, ar yra tokių blogų vaikų, kurie net tėvams ir tikrai stengiantis juos suprasti, mylėti, būti kantriais, vis tiek renkasi blogai elgtis / neklausyti. Ir ką tada daryti, imti rykštelę?
Čia matyt toks klausimas apie pačią žmogaus prigimtį. Pvz., skaičiau knygą apie indėnus, jie niekad vaikų nebaudžia, nelaiko blogais, leidžia jiems daryti, ką tik jie nori, ir pas juos anot autorės vaikai išauga visi labai socialūs, renkasi tėvų gyvenimo būdą / kelią.
Blogu vaiku nebuna. Buna blogas vaiku elgesys. Yra juk vaiku su elgesio sutrikimais, ADHD ir kt. ir jie save isreiskia taip, kaip moka, nors suaugusiems tai gali atrodyti klaiku. Tai ir arkliui aisku, kad rykstele nepades, juk ligotam rykstes neduotumet gal?
Aplamai man vienareiksmiskai rykste yra nuosmukis, nesugebejimas susitvarkyti su savo emocijomis ir slipnumas. Rodydami toki pavyzdi vaikams nesitikekim, kad jie isaugs kitokie, nei mes. Juk pati ta paminejot pavyzdyje apie indenus...
Apie vaiku paklusnuma irgi esu minejus anksciau... Vaikai ne sunes, kad paklustu seimininkui ir pasvilpus atlektu ir paklusniai prisiklijuotu prie kojos. Su vaikais reikia bendradarbiauti, o ne stengtis juos isaukleti kaip paklusnias nemastancias aveles.
