QUOTE(Scelerum. @ 2011 08 09, 13:21)
Na, kaip tau sekėsi varuoti? Vakar minėjai, kad važiuosi

Iš centro išvažiuoti neišdrįsau, tai tik iš parduotuvės šeimą parvežiau (apie 5 km). Kirtau ištisinę. Įkalnėj prie šviesoforo bijojau, kad riedėsiu atgal, tai per daug sankabą atleidau arba per mažai gazo daviau, nes užgesau, tai paskui roviau cypiančiom padangom

Kieme nesusiorientavau, kaip su autobusu prasilenkti, tai teko atgal pavažiuoti. Tada dar viena mašina bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos ir vos į mane neįvažiavo, tai stabdį nuspaudžiau, bet apie sankabą pamiršau ir, aišku, užgesau. Nu ir jau kai privažiavau namą, o aikštelėj buvo prigrūsta mašinų, kad man net tiesiai važiuojant baisu, jog užkabinsiu, ir dar vaikai lakstė, tai perleidau vyrui tą privilegiją. Nežinau, gal aš einu lengviausiu keliu, gal reiktų imti ir padaryti. Bet po to, kai atrodė, kad ką, paimsiu ir padarysiu, ir įlenkiau tėčio mašiną, dabar jau nebeturiu tiek ryžto.
Pas mus stabdžiai nudilę, tai dar neišmokau, kad daug smarkiau reikia juos spausti. O šiaip lyg ir nieko. Vyras sakė, kad visai gerai bėgius perjunginėju. Tai paglostė širdelę, nes jaučiuosi tai tokia nekokia. Kada ateis tas laikas, kai ramiai pravažiuosiu?
Vakar prie parduotuvės lapas bandė parkuotis atbulomis, bet paskui nusprendė, kad geriau priekių. Kaip aš jį puikiai suprantu... Čia kažkur buvo diskusija, kad va jau lapo tai neklijuosiu, nes už durną laiko. O aš džiaugiuosi, kad tas lapas yra.