QUOTE(tani301 @ 2012 02 12, 11:43)
Sveikos ,mielosios. Skaitau šį forumą ir daug ko pasisėmiau iš jo. Ačiū visoms už pasidalijimą patirtimi. Aš turiu 1,6m dukrytę ir irgi vis dar maitinu ją. Bet norėčiu tiesiog padiskutuoti su jumis apie tai : labai daug perskaičiau čia mamyčių pasisakymų ,kad pavargau , mane vargina , jau norėčiau nustoti žindyti .... BET to nedarysiu ,nes myliu savo vaikutį ir noriu duoti geriausio jam. O kaip tada vidinid prieštaravimas? kaip maitinti su mintimis kad jau pavargau? Ar neturėtų būti harmonijos tarp mano minčių ir realybės? Nes aš irgi pagaunu save kartais svajojančią apie ramią naktį tik su savo vyrų... BET . MEILĖ, Sąžinė, pasiaukojimas neleidžia man to padaryti...atrodo jai tikrai reikia to. Gal pakomentuosit ? Ar neturi įtakos disharmonija? juk kalbam apie mažylio ne tik fizinį , bet ir dvasinį augimą.
na, as temos neskaiciau, bet mano nuomone, vaikai apskritai nevienodai isvargina mama (siuo atveju kalbu tik apie mama). mano du jau seniai isauge is kudikystes, tad galiu palyginti. abu miegojo gana ramiai naktimis, valge daznai ir daug pirmus 3-4men, o veliau maitinimai retejo. tiesa, dukryte zindziau tik puse metu, ten buvo kitu problemu mums, tad labiau kalbeciau apie suneliu augima. negaliu prisiminti, kad zindymas butu mane vargines, kai augo vyresnelis...

kaip tik tai buvo didelis patogumas, laiko taupyas, ir pinigu, ir pasitikejimas savim buvo didelis. nors klausimu visokiu iskildavo, ir pilveli pusdavo, ir dantukai dygo, bet zindymas nevargino
o stai mazelis visai kitoks vaikas. jam pilvuko nepute, bet jis nuo gimio daznai praso pienelio. kas, kad zinda labai trumpai, o pasiulyti tekdavo dazniau. manau, tai labiau vargina. nors iki 6 men nuovargio nejutau, veliau tik

juk mamos organizmas irgi pavargsta... vien jau tai, kad neissimiegi nepertrauktu miegu keleta metu is eiles, manau, issekina

bet juk neissimiegame ne tik del zindymo?
nesu tikra, kad butent zindymas isvargina mamas

sakyciau, visa vaiko prieziura. priklauso nuo vaiko charakterio, mamos sveikatos ir uzimtumo, kitu vaiku skaiciaus, nuo daug aplinkybiu. juk zindymas turi ir daugybe privalumu, kurie kaip tik taupo jegas ir laika

o ir vidine satisfakcija, manau, svarbu.
man nelabai patinka kategoriskos zindancios mamos, kurios su veliava saukia, kad tos, kurios nezindo, atseit, tingi arba nenori gero savo vaikui. manau, kad kiekviena pasirenkame, kad visu aplinkybiu derinys tenkintu mus ir vaika labiausiai

aisku, nesu ir uz tas mamas, kurios pagimdo ir stengiasi kuo greiciau vaikeliu "atsikratyti" atiduodamos auklems, mociutems ar darzeliams. cia matyt, kaip visur, reik rasti viduriuka. reik isivertinti, kas butent vargina, ir kiek. ir ka galima pakeisti.
bet jei mama jauciasi labai pervargus ir nelaiminga butent del zindymo - jei tikrai butent del jo - gal nereiketu testi? juk nelaimingos mamos pienelis kazin ar toks jau geras vaikui?