Vyresnio vaiko žindymas

ateinu ir as pasibedavoti....nu jau nusivyliau as tuo MP visiskai. Va dickiai, isejo i darzeli. Du pusdienius pabuvom, dvi savaites atsirgo. Dabar vis dar kosti. NOrs kankinausi su maitinimu virs dvieju metu.....Mazijo irgi, nu maitinu popinu ir ka, serga kartu su broliais. Jai 5 menesiai o jau 4 kartus sirgo....tikslaiu ir dabar dar vis serga.....
o del darzelio....vaiaki siaubingai prie manes prisirise....neimanoma....va siandien vel nuvedziau i darza tai palikau klykiancius. Nei valgo patys nei rengtis nori nieko...o jau bernai dideli. Valgyt tikrai patys gali.....
suprantu kad kazkur padariau klaida... dabar sunku pasakyt bet gal ir ilgas maitinimas kaltas kad sitiaip prisirse prie manes...nu kitu vaikai kaip vaikai...o sitie....po sijonu lenda, be manes ne zingsnio ....juk buvo ir daugifau naujoku rugsejo prima...nu bet kad sitaip...Neisim mes i ta darza, bet cia del mazosios. O kitais metai stai nezinau ka darysiu.....i darba jau reiks...o ir dabar ....pervargstu as su jais visais per diena...reiktu nors truputi atsipust....jau sakaiu po ligu eis i ta darza, bet nuvedziau, nusizliumbe ir pagailo man ju.....o sako ilgai maitinti jau patenkina ta poreiki mamos ir lengviau atsiskiria, be to maziau serga. Nei vieno nei kito nepastebejau. Tai dabar ir galvoju...ar tikrai verta buvo. NEs kankinausi paskutini pusmeti jau labai su tuo maitinimu. Nei imunitetui nei socialiniam saugumui tai itakos nepadare....na imunitetui gal nepakenke o va bendravimui tai speju dar ir kaip.....su maze manau tokios klaidos nedarysiu ir maitinsiu tik kol pati gerai jausiuosi. Jokiu pasiaukojimu

o kiek tavo dyčkiams metų?

3.4

atsinesk i musu tema, pakalbesim
siaip jau, manau, kad nereiketu painioti ilgo zindymo ir santykiu su vaikais. zindymas - tik vienas is veiksniu, lemianciu vaiku ir motinos/tevo santyki...

Jau.
Na kas del santykiu tai gal, bet tas sirgimas mane I nevilti varo... Kai tuo tarpu pusbrolis musu maitintas pora menesiu, sekmingai I darza eina ir neserga. Tiesa prie mamos irgi prisirises labai.

Nu nezinau ,bet man tai atrodo,kad zindymas labai padeda imunitetui ir viskam kitam, bet tai nera vienintelis ir lemiamas faktorius.... JAu cia nesenai apie tai snekejom cia..
MAmos pienas formuoja teisingai zarnyna, tai logiskai mastant tas pats vaikas nezindytas butu silpnesnio imuniteto. O del prisirisimo, tai man kazkaip naturalu,kad mazas vaikas prisirises prie mamos, mano vaikams 3 ir 5m ,bet apie ejima i darzeli nenori nei galvoti, nu nebent eitumem kartu Sunus is vis sake ir i mokykla neis ,nes ir taip viska zino Kazakip neatrodo man ,kad darzelinio amziaus vaikai butu labai tinkami visa diena leisti be tevu ar kitu artimu zmoniu. Manau,kad del to toks ir sergamumas darzeliuose, nes vaikams nuolatinis stresas, retas kuris, tiek ilgai gerai jauciasi be mamos. Juk psichologai net sako,kad ligos darzelyje -tai vaiku nesamoningas protestas ir noras buti namie, vieni protestuoja verkdami,kiti sirgdami, kiti gal savy uzsisklendzia visko neismatuosim ir nesuzinosim, bet man nenaturalu kai mazas vaikas visa diena turi buti su visai svetimu zmogumi. Zinoma tokia kasdienybe ir mazai kartais yra pasirinkimo, bet viskas turi savo kaina
O del aukojimosi, tai zinoma, kad nereikia aukotis, niekam ir niekada ir pirmiausia reikia ziureti saves, tai kaip jus mastot ir kaip jauciates tiesiogiai veikia jusu vaikus. Pvz uztenka gerokai pykteleti ir vaikai gali sirgti, su savo vaikais jus esat viename lauke....
Dar nepamirskit, kad vaikai irgi atskiri zmones su savo gyvenimu, savo pamokom ,savo likimu , jiems savus kelius reikia numinti ir gal tam tikrom ligom persirgti. Viskas ,ka mamos gali, as manau, tai myleti, rupintis kaip sugeba geriausiai ir rodyti gera pvz tiek del mitybos ( juk vien MP neuztenka, reikia ir paskui sveikai maitintis) del gyvensenos, del tarpusavio santykiu. Juk visko mokinames ir per tas problemas ir ligas kazkas gero ateina i musu gyvenima

Na gal ir gerai sakai del to prisirisimo...

Na nezinau.. Maniske iki siol valgo MP. Bet i darzeli eina su dziaugsmu! Pasikeite aukletojos ir grupe. Buvo patenkinta, kad kazkas naujo! Tikrai nera beprotiskai prisirisus prie mamos.
Tai vis del to manau, kad ne MP lemia prisirisima... Vis tiek nuo vaiko priklauso. Be to, negali zinoti, kad butu, jei nemaitintume...

as irgi manau, kad ne viska mp lemia. gal toks pat prisirises vaikas butu jei ir nebutu buves maitinamas mp

prisirišimas yra gerai

man su visais vaikais reikėjo padirbėti išleidžiant į darželį. Bet sunkiausia buvo su vyriausiu, nes nuejo labai anskti, pusantrų ir po pusmečio su trupučiu susirgo plaučių uždegimu, praktiškai ant ribos .

Šiaip Aliona pradžioje sutiko, po to atisiakė, tada mes ėjom pasivaikščioti į darželį, dar pasirinkom laiką kai jos grupė eina į lauką... auklėtojos nesuprasdavo kodėl mes nevedam, sako - va ir rodo į tokius išgandusius piplius - jie nuo trečios dienos eina visą dieną ... kartelį Aliona paemė ir nulekė kartu su grupe atgal į darželio pastatą, užsinorėjo kartu būt. Pradėjau vėl vesti...

Boriska tiesiog labai gražiai pradėjo eiti - pradžioje puse dienos ir taip ejo gal mėnesį, po to ir ilgiau pasiilgdavo - tą dar maitinau tuo metu.

O Aniutą nuvedžiau kartu su broliu ir palikau. Tačiau ten be miegelio, tik iki trijų.. Kartelį po savaitgalio ji užsiverkė, tačiau pabuvaiu su ja ilgiau, gal pusvalandį, kitą karta nuvedė tėtis, o poto vėl aš ir pati nustebau kaip ji sušaukė bye mama ir pabėgo .

Jeigu tokie jautrus, pažiurėk, grįžk atgal - gal kažkas išgąsdino, gal dar kažkas netaip, gal per greitai palikai. Geriau turbūt pratinti kai dar neeini į darbą, nes kai busi surišta darbu negalėsi suteikti tiek dėmesio pačiam pratinimui, adaptavimosi lygoms - nes pradžioje jie daug serga naujoj vietoj, bet tos ligos nerimtos yr . Turėsi palikti ir bėgti, nes laukia darbe

na aukletoju nuomone reikia palikti vaikus ir iseiti. Geriau trumpiau, bet palikt vienus. Nors mano giliu isitikinimu geirau pabut kartu. Kitais metais to isitikinimo laikysiuos. O del darbu...as ir dabar negaliu skirt demesio pratinimui labai daug, nes mazoji ant ranku zyzia....uzmigt jai nesigauna ten prie triuksmo...laukas issprestu daug problemu. Ir vaikai butu uzsieme ir as su mazaja galeciau but kazkur netoliese....na bet reikai gi ugdyt vaikus kam tas laukas. Ai zodziu. Manau tiesiog nesutapo mano ir darzelio politika. Man nepatiko, todel ir vaikams nepatiko. O del isgasdinimo tai manau taip. Mano vaiaki nemegsta kai juos tempai kazkur kazkas. Megsta patys. O buvo nutempti valgyt. Na graziai ten aisku, bet gal primygtiniau liepe sest ar ka. Seimininkele tokia senoviniu paziuru, girdejau kad vienam vaikui sake - visi juoksis is taves jei nevalgysi. Gal ir maniskiams ta pati pasake ar ka panasaus, nes vienas tai kategoriskai atsisako valgyt pats dabar. Beje, ant duru kabo didziausias plakatas - NE PATYCIOMS, dar ten visokiu graziu zodziu kabo. O seimininkele skatina vaikus juoktis jei kuriam nesiseka nezinau...mano visas kunas ir visa siela piestu stojosi ten....tai nenuostabu kad ir vaikai nenorejo buti....

Kazin, ar cia tik nuo MP priklauso. Gal jei ne MP, tai sirgtu dar labiau. O siaip as maitinu tai tikrai ne del to, kad vaikai nesirgtu. Kai manoji pernai isejo i darzeli, tai baisu buvo. Jai buvo beveik 3 metai ir ji sirgo, tiesa, nesunkiai. Bet tuo tarpu super gerai nese virusa i namus, kur mazoji, taip pat maitinama MP, sirgo kas 2 sav ir sunkiau. Tai jau juokauju, kad darzelio virusais persirgo, siemet eis ir nesirgs O del prisirisimo, sakau, gal pirmiems vaikams sunkiau Mes lankem metus, taip ir nepriprato. Na, apsiprato truputi. Bet turejau su kudikiu ant ranku ir ja aprengti, ir pamaitinti, ir uzmigdyti salia, ir t.t.



Del aukletoju. Aciu D, siemet kita ir panasu, kad normali Nes pernai tiek gasdinimu ir gedinimu prisiklausiau, kad vaje vaje Liudniausia, kad kitiems tevams gerai, svarbiausia, kad pavalges ir dainele kokia ismoko, o kaip emociskai jauciasi, tai nelabai ir domisi Ir pas mus ta pati politika, kad atejai ir palieki. Tai mazoji siemet isejo, tai pabuvau grupeje gal 15 min, apziurejom zaisliukus ir nuejo zaisti susidomejus. Atsisveikinau ir isejau, nei asareles iki siol, o va vyresnioji verke labai. Toks jausmas, kad didesniems sunkiau priprasti.