Labas vakaras,
Mane valdo mintys apie mirti,laikinuma sioje zemeje.Sunku susikaupti,negalvoti apie tai,mintys pacios verziasi i mane.Kam kazka statyti,kurti,dirbti ir pan.,vistiek reikes mirti.Nesuprantu kas man pasidare,kodel jos mane taip persekioja.Stengiuosi kazka veikti,dirbti,kad tik negalvoti apie tai,bet deja NIEKAIP nepavyksta.Verkiu kiekviena diena ir taip kasdien nuo ryto iki vakaro...Nebeturiu jegu taip toliau gyventi
QUOTE(vaižgantė @ 2011 08 05, 20:47)
O dabar jie išrašo vaistus, griaunančius antinksčius, bet hipertonijos negydančius.
Kai žmogus gyvena nuolatiniame strese, kraujospūdis tuoj sureaguoja.
Kai žmogus gyvena nuolatiniame strese, kraujospūdis tuoj sureaguoja.
o dar sako, kad tie vaistai visiškai nekenksmingi ir žmonės tuo tiki
Ačiū, Vaižgante 
QUOTE(Yunica @ 2011 08 05, 18:52)
Gal galit pasakyti ka reiskia zemas kraujo spaudimas ? anemija ,plius miomos viska kartu sudejus ?
Zmones, kuriu niekas nemylejo vaikysteje daznai turi zema kraujospudi.Toks augantis vaikas jauciasi pralaimejes, netekes, suzlugdytas.Daznas praranda tikejima ir sunkiai ji atstato gyvenimo eigoje, ko pasekoje galima depresija:)Tikejimo trukuas veda iki tokio pajautimo kaip kad "O kam stengtis, vistiek nereikalingas, nenaudingas, niekam tikes..." Is to paties vystosi ir anemija, nes zmogus abejoja "Taip - Ne... nezinau"
Dziaugsmo trukumas, nebuvimas...gyvenimo baime,pojutis jog zmogus nepakankamai geras, tinkamas,rerikalingas ir t.t. VErta mokytis myleti gyvenima, dziaugtis akimirka, kurti save cia ir dabar:)
Papildyta:
QUOTE(Ragana_ir_lietus @ 2011 08 05, 19:14)
Aciu, as pagalvojau, kad bandysiu vartoti kuo maziau cukraus, saldumynu, dar kitais budais tvarkysiu virskinima. Ir gal santykius su mama, nes jie gana prasti, gal tai irgi gali buti susije 
Butinai pamatysi teigiamus pokycius ir labai greitu laiku:) saunuole
Papildyta:
QUOTE(Heida @ 2011 08 05, 19:53)
LinguLingu aciu, bet as nujauciu kodel man gali svaigti ta galva, nereik ir rasyt dienorascio ko gero. Tiesiog gyvenu ne ten kur noriu, darau ne ta ka noriu, labai pykstu ant vieno zmogaus ir negaliu jam atleist. Kiekviena vakara stengiuosi atleist, atsiprasau, nusiunciu geriausius linkejimus, bet realiai niekaip negaliu atleist. Ar tai gali but priezastis mano svaigimo galvos?
Taip, gali...sirdis visada randa teisinga atsaka:) SIUo metu toks laiko tarpas kad geriausia viska stebeti ir apmastyti...labai daug atsiveria mums nezinomu dalyku ka lydi susivokimas savyje.Butinai judek, nesustok ir tikrai rasi iseiti:)
Papildyta:
QUOTE(mes kartu @ 2011 08 05, 22:41)
Labas vakaras,
Mane valdo mintys apie mirti,laikinuma sioje zemeje.Sunku susikaupti,negalvoti apie tai,mintys pacios verziasi i mane.Kam kazka statyti,kurti,dirbti ir pan.,vistiek reikes mirti.Nesuprantu kas man pasidare,kodel jos mane taip persekioja.Stengiuosi kazka veikti,dirbti,kad tik negalvoti apie tai,bet deja NIEKAIP nepavyksta.Verkiu kiekviena diena ir taip kasdien nuo ryto iki vakaro...Nebeturiu jegu taip toliau gyventi
Mane valdo mintys apie mirti,laikinuma sioje zemeje.Sunku susikaupti,negalvoti apie tai,mintys pacios verziasi i mane.Kam kazka statyti,kurti,dirbti ir pan.,vistiek reikes mirti.Nesuprantu kas man pasidare,kodel jos mane taip persekioja.Stengiuosi kazka veikti,dirbti,kad tik negalvoti apie tai,bet deja NIEKAIP nepavyksta.Verkiu kiekviena diena ir taip kasdien nuo ryto iki vakaro...Nebeturiu jegu taip toliau gyventi
O kiek tau metu? Tokie esminiai klausimai kankina mus visus, tik vienus daugiau, o kitus maziau.Vertetu susirasti drauga/e su kuriuo butu idomu, kuris suprastu bei palaikytu, bet saknu giliau reiketu ieskoti.O kaip santykiai su tevias?
QUOTE(mes kartu @ 2011 08 05, 22:41)
Labas vakaras,
Mane valdo mintys apie mirti,laikinuma sioje zemeje.Sunku susikaupti,negalvoti apie tai,mintys pacios verziasi i mane.Kam kazka statyti,kurti,dirbti ir pan.,vistiek reikes mirti.Nesuprantu kas man pasidare,kodel jos mane taip persekioja.Stengiuosi kazka veikti,dirbti,kad tik negalvoti apie tai,bet deja NIEKAIP nepavyksta.Verkiu kiekviena diena ir taip kasdien nuo ryto iki vakaro...Nebeturiu jegu taip toliau gyventi
Mane valdo mintys apie mirti,laikinuma sioje zemeje.Sunku susikaupti,negalvoti apie tai,mintys pacios verziasi i mane.Kam kazka statyti,kurti,dirbti ir pan.,vistiek reikes mirti.Nesuprantu kas man pasidare,kodel jos mane taip persekioja.Stengiuosi kazka veikti,dirbti,kad tik negalvoti apie tai,bet deja NIEKAIP nepavyksta.Verkiu kiekviena diena ir taip kasdien nuo ryto iki vakaro...Nebeturiu jegu taip toliau gyventi
Statai ne tik sau, ne tik tu naudosies ir džiaugsies, bet po Tavęs liks kitiems
juk neateini iš niekur ir neišnyksti kažkur, po savo išėjimo palikus bent nedidelį prisiminimą-jau yra tikslas gyventi. Tai tik mano nuomonė
QUOTE(mes kartu @ 2011 08 05, 21:41)
Labas vakaras,
Mane valdo mintys apie mirti,laikinuma sioje zemeje.Sunku susikaupti,negalvoti apie tai,mintys pacios verziasi i mane.Kam kazka statyti,kurti,dirbti ir pan.,vistiek reikes mirti.Nesuprantu kas man pasidare,kodel jos mane taip persekioja.Stengiuosi kazka veikti,dirbti,kad tik negalvoti apie tai,bet deja NIEKAIP nepavyksta.Verkiu kiekviena diena ir taip kasdien nuo ryto iki vakaro...Nebeturiu jegu taip toliau gyventi
Mane valdo mintys apie mirti,laikinuma sioje zemeje.Sunku susikaupti,negalvoti apie tai,mintys pacios verziasi i mane.Kam kazka statyti,kurti,dirbti ir pan.,vistiek reikes mirti.Nesuprantu kas man pasidare,kodel jos mane taip persekioja.Stengiuosi kazka veikti,dirbti,kad tik negalvoti apie tai,bet deja NIEKAIP nepavyksta.Verkiu kiekviena diena ir taip kasdien nuo ryto iki vakaro...Nebeturiu jegu taip toliau gyventi
Sveika,
Pazistami isgyvenimai. Ir tai ka isgyveni, labai svarbu. Juk eina kalba apie gyvenimo prasme...
Nezinau kaip savo ir viso sio pasaulio laikinumo akivaizdoj gyvenciau pati, jei manyciau kad esu viena pati, ir kad ten, anapus sio pasaulio, manes niekas nelaukia. Mintis apie tai, kad kazkas lieka po manes, jei gyvenu ne vien del saves, gali taip pat kazkiek paguosti, taciau man asmeniskai to nepakanka
Nes mirties baimes tas nesumazina.Zinodama, kad anapus sio pasaulio yra amzinasis gyvenimas, kuriam visa si gyvenima ruosiuosi, gyvenu ne bijodama mirties (nors numanau, kad atejus tam laikui ko gero nebus taip jau drasu
...), o stengdamasi galvoti apie gyvenima cia ir dabar, stengiuosi dziaugtis juo, nors, nevisada sekasi Visa, kas aplinkui, kalba apie gyvenimo verte, apie zmogaus verte. Tiek meiles, grozio, rupescio ideta i si pasauli - gamta, dangus, zmogaus kuno ir sielos grozis, tai, kaip i viska reaguoja musu sirdis..
Kaip ir merginos rase, sirdimi mes atpazistame tiesa, taigi pasiklausyk jos, labai atidziai, ne jos jausmu, o paciu gelmiu. Negali gyventi su mintim, kad visa neturi prasmes, ir sirdis to nenori priimti todel, kad tai nera tiesa. Juk tiesa, kad ir kokia sunki ji yra, islaisvina, teikia jegu, teikia gyvenima, o ne paralyzuoja
QUOTE(Heida @ 2011 08 05, 19:53)
LinguLingu aciu, bet as nujauciu kodel man gali svaigti ta galva, nereik ir rasyt dienorascio ko gero. Tiesiog gyvenu ne ten kur noriu, darau ne ta ka noriu, labai pykstu ant vieno zmogaus ir negaliu jam atleist. Kiekviena vakara stengiuosi atleist, atsiprasau, nusiunciu geriausius linkejimus, bet realiai niekaip negaliu atleist. Ar tai gali but priezastis mano svaigimo galvos?
Kai kas nors negerai su galva (bet kokios problemos) - tai parodo visu pirma musu neteisinga mastyma, neteisinga situacijos vertinima.
tam zmogui ir nereikia jusu atleidimo, kai atleidziam - darom paslauga patys sau, ne kitam zmogui. Jis buvo tik priemone, padedanti jums pamatyti kazka savyje. Jus buvote ta provokatore, kuri isprovokavo ji kazkokiems veiksmams, jis suklydo tik tuo, kad i jusu provokacija sureagavo. Kaltu tokiose situacijose nebuna. Is tikruju tai jus turetumet jo atsiprasyti ir jam padekoti, paprasyti atleidimo is savo kuno, atsiprasyti tos energijos, kuri save parode (nusivilymas, pyktis, gailestis sau ar pan.)ir ja paleisti, ir svarbiausia -atleisti sau.
Kai turime baime "manes nemyli" visiskai viska matome iskreiptai ir priezasciu ieskome ne ten kur reikia.
Laba diena... pasiskaicius sia tema, kilo daug pamastymu... vis tik paklausiu ir del savo bedos: turiu nenormalu potrauki saldumynams. Jei pasakau zmogui, kiek suvalgau, tai net nepatiki, kol galiausiai savo akimis isitikina. Na, yra daug zmoniu, megstanciu saldumynus, bet sitaip? Vakare guluosi ir ryte keliuosi su ta pacia mintim - greiciau sokolada su balinta kava Suvalgyti tris Snickers sokoladukus - nera kas veikt 
ir dar uzkandu ant virsaus pora saldainiuku... 
Ir tikrai zinau, kad tai ne i gera, bet susilaikyt neiseina... Bandziau gert chroma - nepadejo. Pakeist dziovintais vaisiais - neiseina. Tiesiog organizmas reikalauja ir viskas, taip ir farsiruoju save ne normaliu maistu, o cukrumi...
Vakare guluosi ir ryte keliuosi su ta pacia mintim - greiciau sokolada su balinta kava Suvalgyti tris Snickers sokoladukus - nera kas veikt ir dar uzkandu ant virsaus pora saldainiuku... Ir tikrai zinau, kad tai ne i gera, bet susilaikyt neiseina... Bandziau gert chroma - nepadejo. Pakeist dziovintais vaisiais - neiseina. Tiesiog organizmas reikalauja ir viskas, taip ir farsiruoju save ne normaliu maistu, o cukrumi...
QUOTE(Rocco @ 2011 08 07, 19:02)
Laba diena... pasiskaicius sia tema, kilo daug pamastymu... vis tik paklausiu ir del savo bedos: turiu nenormalu potrauki saldumynams. Jei pasakau zmogui, kiek suvalgau, tai net nepatiki, kol galiausiai savo akimis isitikina. Na, yra daug zmoniu, megstanciu saldumynus, bet sitaip? Vakare guluosi ir ryte keliuosi su ta pacia mintim - greiciau sokolada su balinta kava Suvalgyti tris Snickers sokoladukus - nera kas veikt ir dar uzkandu ant virsaus pora saldainiuku... Ir tikrai zinau, kad tai ne i gera, bet susilaikyt neiseina... Bandziau gert chroma - nepadejo. Pakeist dziovintais vaisiais - neiseina. Tiesiog organizmas reikalauja ir viskas, taip ir farsiruoju save ne normaliu maistu, o cukrumi...
Vakare guluosi ir ryte keliuosi su ta pacia mintim - greiciau sokolada su balinta kava Suvalgyti tris Snickers sokoladukus - nera kas veikt ir dar uzkandu ant virsaus pora saldainiuku... Ir tikrai zinau, kad tai ne i gera, bet susilaikyt neiseina... Bandziau gert chroma - nepadejo. Pakeist dziovintais vaisiais - neiseina. Tiesiog organizmas reikalauja ir viskas, taip ir farsiruoju save ne normaliu maistu, o cukrumi...Gal gyvenime saldumo trūksta? Pamenu, kaip negalėdavau praeiti pro šokolado, saldainių lentyną parduotuvėje, seilė tįsdavo ir būtinai turėdavau nusipirkti. Bet gyvenime šis tas pasikeitė ir tas potraukis sumažėjo...
QUOTE(vaižgantė @ 2011 08 07, 20:10)
Gal gyvenime saldumo trūksta? Pamenu, kaip negalėdavau praeiti pro šokolado, saldainių lentyną parduotuvėje, seilė tįsdavo ir būtinai turėdavau nusipirkti. Bet gyvenime šis tas pasikeitė ir tas potraukis sumažėjo...
Tikriausiai, kad trūksta... Kažkaip viskas skonį prarado
Kitavertus, nuo mažų dienų buvau saldžiarūrė, o šiuo gyvenimo momentu tai ypač paaštrėjo...
QUOTE(mes kartu @ 2011 08 05, 22:41)
Kam kazka statyti,kurti,dirbti ir pan.,vistiek reikes mirti.
Nepykit, bet kvepia juodu egoizmu
Siūlau pasidomėti savanoriška veikla ir pabandyti kažką daryti ne savo, o kitų labui, tada ir verkt nuo ryto iki vakaro nebebus kada.
QUOTE(Rocco @ 2011 08 07, 19:14)
Tikriausiai, kad trūksta... Kažkaip viskas skonį prarado Kitavertus, nuo mažų dienų buvau saldžiarūrė, o šiuo gyvenimo momentu tai ypač paaštrėjo...
Kitavertus, nuo mažų dienų buvau saldžiarūrė, o šiuo gyvenimo momentu tai ypač paaštrėjo...Pamėgink ką nors pakeisti- imkis kokios nors naujos veiklos, įsigyk naujų draugų ir pan.
QUOTE(vaižgantė @ 2011 08 07, 20:37)
Pamėgink ką nors pakeisti- imkis kokios nors naujos veiklos, įsigyk naujų draugų ir pan.
dėkui
kad draugai čia ir yra visi nauji, nes neseniai į naują šalį atvažiavau gyventi... ir, sakyčiau, visai neblogi... Tikriausiai, kad reik kažkokia veikla užsiimt, tik vat sunkiai sekas ilgai dėmesį ir susidomėjimą išlaikyt, žinau ir moku visko po biškį, bet nieko iki galo
