Knygų skaitytojų klubas, 77 tema

Na, iš knygų pirkimo patirties pastebėjau, kad pigesnės knygos minkštais viršeliais būna plonais, gelsvais lapais, o brangesnės būna storesniais ir baltutėliais. Nėra pirmosios labai jau prasto popieriaus, bet baltalapės man gal kiek malonesnės.
O dėl meilės kietiems viršeliams... Na taip, gražiau lentynoj atrodo, „neišsižioja“ viršeliai, jei dažnai skaitoma, tai geriau išsilaiko, patvaresnė. Tad man irgi tokios labiau patinka. O jei knygą planuojama vieną kartą perskaityt ir parduot, tai gerai ir minkštaviršės.

tai kad prasta kokybe tu, kur minkstais virseliais arba as tokiu skaityt nemoku, nes man jos tuoj issiskecia, lapai isbyra, sriftas baisiai smulkus, raides suspaustos - po darbo dienos, praleistos spoksant i kompa, tiesiog gaila akiu

skautau seno leidimo knyga, tai man visai nekliudo ploni puslaipiai, nors jie tokio plonumo, kad persisviecia

as irgi visa diena prie kompo akis gadinu, tai mane smulkus, suspaustas tekstas tiesiog nervina - daugiau negu valanda nebepaskaitysi
Tik turbut kokybe knygu su minkstu virseliu geresne UK ir nebyra lapai

Tikrai taip

ką nors pražiopsojau?

aš irgi mėgstu iš rimtų žmonių skolintas knygas nors ir nuo "įkvėpimo" priklauso.Pvz. šiuo metu skaitau I. Bunino apsakymus, o eilėje stovi "Šventoji naktis" ir "Vargšų smuklė" - abi Tahar Ben Jelloun'o.

O šiaip - kai "neturiu" ko skaityti, darau kaip Sofija5 - Frajus, Tolkienas - ypač savaitgalį po pietų, ant sofos su kavos puodeliu

Antanas Škėma skaito "Baltosios drobulės" ištrauką!

Romualdas Granauskas „Trys vienatvės“. Dar ilgai , o gal ir niekada nebūčiau paėmusi į rankas šio rašytojo kūrinio, jei ne Dolitlės rekomendacija. Pernelyg stiprus buvo neigiamas įspūdis įskiepytas mokykloje perskaičius ir išnagrinėjus „Gyvenimą po klevu“. Tačiau paėmiau, perskaičiau ir likau maloniai nustebusi. 
„Trys vienatvės“ tai novelių rinkinys, kuriose rašytojas nukelia mus į savo vaikystės, jaunystės ir brandaus gyvenimo įvykių sūkurį. Tai nėra visiškai autobiografinis kūrinys, tačiau asmeninių rašytojo biografijos faktų labai daug. Novelės parašytos su humoru, meistriškai aprašytas beveik tragikomiškos sovietinio kaimo ir miestelio gyvenimo situacijos. Skaityti labai smagu ir nesudėtinga, kalba sodri, spalvinga. Tačiau... tai toli gražu ne linksmas ir lengvas skaitaliukas prieš miegą. Granauskas puikus žodžio ir ypač įspūdžio meistras. Ramų ir viltingą , o kartais gal ir komišką pasakojimą moka taip „pasūdyti ir užpipirinti“, kad perskaitęs paskutinius novelės sakinius lieki tarsi išsižiojęs...kaip jau kirs iš peties...palieka įspūdį, sujaukia mintis ir priverčia susimąstyti....labai rekomenduoju rimtos literatūros gerbėjoms. 10 iš 10.
Po šio rinkinio puoliau skaityti kitus rašytojo kūrinius. Šiuo metu jau baigiu „Šunys danguje“, kuriame dvi apysakos, prieš jį dar prarijau apsakymų rinkinį „Duonos valgytojai“, o paskui dar laukia vienas stipriausių ir brandžiausių R.Granausko kūrinių „Jaučio aukojimas“.
Kuo toliau skaitau, tuo labiau įsitikinu, kad nyksta manyje priešiškumas „Gyvenimui po klevu“. Manau ir jo laikas ateis. Taip, kaip buvo mokyklos metais pateikta, įstrigo giliai atmintyje: daug nevilties, girtuoklystės, nepagarbos tėvams, liūdesio, ašarų ir be galo sunkaus gyvenimo....nieko šviesaus R.Granausko kūryboje nematė mokytoja, nematėme tuo pačiu ir mes....Labai džiaugiuosi, kad keičiasi mano nuomone ir vėl atrandu lietuvių literatūrą iš naujo

M.Kundera „Nepakeliama būties lengvybė“. Knyga, kuri paliko labai stiprų įspūdį. Veiksmas vyksta Čekoslovakijoje 1968 metais, po Sovietų Sąjungos įsiveržimo į šalį. Žmonių neviltis, meilė, tarpusavyje susipynę likimai , pasiaukojimas , tarybinė kasdienybė šnipams kvėpuojant į nugarą, emigracijos džiaugsmai ir slegiantis kartėlis, tėvynės ilgesys, artimo žmogaus trūkumas šalia, sielų bičiulystė, išdavystės ir dar daug visko...o ypač nepakeliamos būties lengvybės....į šį pavadinimą autorius ir sudėjo visą esmę: būtis lengva, bet ji kartais gali būti tiesiog nepakeliama.
Stipru, verčia susimąstyti. Man pasitaikė ypač laiku ir vietoj.
Rekomenduoju, tam, kas nebijo emociškai sunkios knygos 10 iš 10.

Panasu ispudi man paliko jo romanas "Pokstas".
"....tik su vienu negalejau sutikti: kad gali buti laiminga ir patenkinta, kai as taip ilgiuosi jos. Tad nupirkau atviruka ir ( noredamas sokiruoti, suaudrinti, iskaudinti ja) parasiau: "optimizmas yra zmonijos opijus! Sveika dvasia dvelkia kvailumu. Tegyvuoja Trockis!"

Pakanka vieno neapgalvotai parasyto ir nesureiksminto (politine prasme) zodzio mylimam zmogui ir...... gyvenimas apsivercia aukstin kojomis.

"Tai kas vis del to klydo? Pati istorija? Ta dieviskoji, protingoji?... O jeigu istorija krecia pokstus?"

Ir dar:

" - Mat isniekinta vertybe ir demaskuota iliuzija atrodo vienodai sudarkytos, jos panasios viena i kita ir lengvai gali susikeisti vietomis."

o Lietuvoje tokia jau prasta knygų minkštais viršeliais kokybė? čia tuo atveju, kai ta pati knyga išleista ir kietu, ir minkštu viršeliu?
Gal kokių pavyzdžių galima? Neatsimenu, kada paskutinį kartą būčiau skaičiusi LT leistą knygą, kurios puslapiai byrėtų ir šriftas super smulkus būtų
Pvz., "Silva Rerum" I dalį turiu minkštais viršeliais, tai man kokybe ji niekuo nesiskiria nuo perleistos kietais viršeliais - kaip tik lengvesnė


o kurios čia knygos lapai byrėjo? net smalsu pasidarė.
UK tai taip, gyvenau 4 metus, pirkdavau knygas, bet neatsimenu, kad kada nors hardback būčiau pirkusi, visada paperback palaukdavau. Kokybė pati normaliausia. Ten dažniausiai knygų viršeliams tokia praktika taikoma - išleidžiamas brangus hardback, tada po gero pusmečio ar net vėliau - ta pati knyga minkštais viršeliais. Tai patys nekantriausi sumoka keliskart daugiau už knygą kietais viršeliais.

Kaip tik šią savaitę pirkau 3 knygas minkštais viršeliais:
http://www.baltoslan...u...27&menu=124
http://www.baltoslan...u...22&menu=124
http://www.baltoslan...?productID=1025
Visos labai geros kokybės.

Domintų atsiliepimai apie antrą knygą, kai bus perskaityta.

pirmiausia su tokiom knygom susiduriau mokykloj - buvo tokia mazu zaliai juodu knyguciu serija, kurias porakart atvertus visi lapai iskrisdavo...
univere buvo tokios lietuviu autores, Virvilaites berods, kur irgi tas pats budavo.
is grozines tai juk beveik visos leidžiamos yra pamazintu sriftu, mazais tarpais tarp eiluciu. na, gal jos ir lengvesnes, uztat kokios nepatogios man visgi mieliausios tos tradicinio formato knygos.
o "Silva rerum" as asmeniskai nemacius kiseninio formato tai negaliu nieko pasisakyt...


sita - kiseninio formato?