Knygų skaitytojų klubas, 77 tema

o dekui labai, nes kai klausiau leideju, kurie LT kalba vercia ir elidzia-sake nieko nezina del to man toks ir klaustukas-labai lauksiu LT kalba, aciu dar karta uz informacija

Kiek mažiau nei savaitę be interneto ryšio buvau, tai atsiprašau už pavėluotus sveikinimus, bet vis tiek jungiuosi prie linkėjimų groovy gimtadienio proga


aišku, skaičiau
Aš iš visų Austen raštų tik jos laiškų dar nebaigiau skaityti, nes taupausi, po truputį paskaitinėju tik, kad ilgiau užtektų
"Įtikinėjimas" tokia, sakyčiau, gal kiek 'brandesnė', rimtesnė, labiau 'suaugusi' nei kitos Austen knygos - pagrindinei veikėjai 27 metai, kas tų laikų supratimu jau beveik nurašyta senmergė buvo.


kur matei? Lietuviškai jau yra? "Nieko rimto" puslapyje dar nesigiria, "Saldieji Gravio sapnai" paskutinioji kol kas.


Amen


o, seniai šitas klausimas buvo


Prieš keletą metų šią skaičiau angliškai, "The Story of a Shipwrecked Sailor". Tokia ne visai tipinė Garcia Marquez knyga, paremta tikrais įvykiais - kaip ir parašyta įdėtame aprašyme rusų kalba, "dokumentinis romanas".

Aha Dabar dar reiketu, kad kas paklaustu, ka panasaus paskaityti i kokia nors "Sudeginta gyva"

Tai kaip ir rekomenduotum,ane?

Perskaičiau Mažąją Angliją ir neturiu ką apie ją pasakyti. Manau, daugeliui patiktų. Yra labai gražių gamtos aprašymų, bet tos suktos kaimo dramos visiškai nepatiko. Moteriška knyga, stilius kažkuo priminė Toni Morrison Mylimą, Kathryn Stockett Pagalbą, kurios, kaip žinote, liko nuograužos.

Pradėjau John Banville Begalybes. Mėgaujuosi.
Papildyta:
Dar ne visi pažįsta p. Google`ą.

gundais? jei idomu, galiu ryt atnest pabandymui

Gemma, zinok gundausi, bet gal nereikia dar vienos ligos rytoj nebusiu...bet as visada zinau, kad turi, tai jau kai noras visai prispirs prasysiu

jei patiko kitos Austen knygos, tai rekomenduoju - neturėtų ir ši nuvilti

Sveikos! Tai kaip ten su saskrydziu rytoj? Bus? Kur ir kada? Zinau, kad buvo rasyta, bet pamirsau ir nebeturiu sveikatos ieskoti...

Naguib Mahfouz 'Akhenaten: Dweller in Truth' (Gyvenantis tiesoje)
Kažkaip labai sunku rašyti apie šią knygą. Prieš imdama ją į rankas kažkodėl tikėjausi labai daug, bet jau po 40 puslapių teko labai stipriai nusivilti. Gal ne tiek dėl pačios istorijos, nors tai jau antroji knyga apie Senovės Egiptą, kurį nuvylė, bet dėl jos pateikimo.
Istorija pasakoja apie heretiką faraoną Akhenaten, kuris valdė 18-os Dinastijos metu.
Jis skelbėsi girdėjęs Dievo balsą, kuris liepęs jam palikti nuodėmingąjį pasaulį ir atsiduoti meilei ir tikėjimui vienatiniui dievui. Gyventi taikoje ir valdyti be kraujo praliejimo. Jis veda Nefertitę, kuri palaiko savo vyrą ir padeda pastatyti šviesos miestą Akhetaten.
Pasakojimas kaip mozaika sudėta iš įvairių žmonių pasakojimų ir prisiminimų, kurie tapo tų įvykių liudininkais.
Iš pradžių labai painiojausi tarp tokios gausybės neištariamų vardų, nors ir į pabaigą ne viską atsirinkau, gal dėl to, kad ir mano istorinės žinios apie Senovės Egiptą nėra jau tokios gilios, tai teko dažnai googlinti. O taip pat labai erzino rašymo stilius ir dėstymas. Tiesiog, varė beprotiška nuobodulį. Knyga pasirodė labai arbiška ir net nenustebau, kad kai kurie papročiai aprašomi šiame romane iki šiol gyvuoja dabartiniame Egipte. Praleidusi metus Egipte supratau, kad pati šalis ir tauta yra tiesiog "sustingusi" praeityje ir vis dar gyvena faraonų laikų šlovės šešėlyje.
O bendrai nesakau, kad neverta skaityti, vis tik suteikia nemažai istorinių žinių, gana išsamiai pavaizduoja tą laikmetį.
O pati tikriausiai rinkausi šią knygą dėl to, kad jos autorius 1988 m. gavo Nobelio premiją, o ir šiaip nebuvau iki tol nieko skaičiusi iš jo repertuaro. Bet spėju, kad tai nėra pati geriausia knygą iš visų jo parašytų

Julian Barnes "Flobero papūga"
Žinojau, kad gera knyga, kai paėmiau į rankas irgi daug tikėjausi, bet gavau daug daug daugiau nei įsivaizdavau. Iki šiol galva ūžia nuo minčių, nors knygą jau vakar pabaigiau.
Negalima pavadinti tai biografiniu romanu, nes jame faktai susipina su išmone. Nors knyga ir skirta rašytojui Gustave Flaubert, kuris yra romanų 'Ponia Bovali', 'Jausmų ugdymas', 'Naivi širdis' ir kt. autorius.

"Giustavas įsivaizdavo save kaip laukinį žvėrį – jam patikdavo lyginti save su baltuoju lokiu, nepasiekiamu ir vienišu. Aš jam antrinau ir netgi vadindavau jį Amerikos prerijų buivolu, bet iš tikrųjų jis, ko gero, buvo tik papūga."

Autorius pateikia ne tiek biografinius duomenis, kiek bando analizuoti Flobero kūrinius, iš kur jis sėmėsi įkvėpimo juos rašant, kokios reakcijos jie sulaukė iš skaitytojų, ką rašė kritikai. Lyg bandoma prikelti praeitį...

"Kartais praeitis - nepagaunama kaip vėjas, kartais slapta tūnanti - kaip lokys irštvoje, o kartais - tiesiog kaip ryškiaspalvė papūga, pašaipiomis akutėmis dėbsanti į tave iš miško glūdumos."

Tai romanas apie knygas, apie to laikmečio literatūrą, kritiką, literatų gyvenimą ir linksmybes, mokėjimą įžvelgti tai kas paslėpta tarp eilučių arba ko visai ten net nėra.

"Svarbu ne tai kas pastatyta, o tai, kas nugriauta.
Svarbu ne namai, o tarpai tarp jų.
Svarbu ne tos gatvės, kurios yra, o tos, kurių jau nebėra."

Knyga labai įvairiapusiška, daugialypė ir daugiasluoksnė, įžvalgūs pastebėjimai, šmaikšti kritika, įdomūs palyginimai ir išvedžiojimai. Labai patiko kaip viskas pateikta, stilius. Tiesiog mėgavausi kiekvienu sakinių. Buvo labai lengva ir skanu skaityti ir vis norisi grįžti prie jos.

"Meno kūrinys yra piramidė, be naudos stovinti dykumoje: šakalai myžčioja jos papėdėje, o buržua rabždinasi į jos viršūnę."

Drąsiai rekomenduoju!
Labai liūdna skirtis su šia knyga Bet šiokia tokia paguoda, kad manęs dar laukia šio autoriaus "Arthur & George".