
Kazkodel labiau noriu mamos salia gimdydama nei vyro...

Niekada nenoreciau mamos dalyvavimo gimdyme. Net jau budama gimdykloje ir su ja kalbedama nepasakiau, kad gimdau. nenorejau kad be reikalo panikuotu.
i gimdyma pirma atvazevo vyras, bet pasikvieciau tuo paciu ir mama. per saremius buvo abudu ir palaike mane. kai jau lipau ant stalo gimdyti vyrui pasakiau kad jei nori gali iseiti.jis isejo uz duru, likau su mama ir esu tuo patenkinta. ji man padejo ir ramino kai jau nebezinojau kur detis is skausmo.
Aš tai mamos nenorėčiau, net nesakiau kai gimdyt išvažiavom, o tik kai gimė iš gimdyklos paskambinom ir davėm lelių verkiantį paklausyt, nenorėjau jos jaudint. O jei dar per gimdymą dalyvautų tai ramiai gimdyt negalėčiau
beje ir daktaras mano sakė, kad vyrai per gimdymą šaltakraujiškiau elgiasi, nes gimdyvių mamos labai panikuot pradeda
nu aišku manau kad yra daug išimčių, bet ne mano atveju



As tai gimdykloj mamos nenoreciau.... Bet vat kad ligoninej tuo metu butu, tai butu liuks... Ji pati medike ir dirba operacinej... Tai zinodami, personalas elgtus kitaip. Be to ji vos ne visam Vilniuj turi pazistamu ligoninese, tai ir ten gal sutiktu ka nors... Tada liuks prieziura butu, bent jau as taip manau
O be to, ji zinotu, kaip papyragint kolektyva, kad ir po to prieziura butu kuo puikiausia


Kai gimdziau pirma tai norejau kad mama butu,bet nespejo kol persirenginejo as pagimdziau
,o antra karta tai nei mamos nenorejau ,nei vyro man vienai kazkaip lengviau



QUOTE(Liulia* @ 2006 03 10, 05:53)
Gal kas gimdėt kartu su savo gimdytoja? :)Papasakokit. Ar tiesiog pasvarstykim visu UŽ ir PRIEŠ.
Mano istorija. Mano mama labai troško būti šalia <...>
Bet ji mūsų supermočiutė
Mano istorija. Mano mama labai troško būti šalia <...>
Bet ji mūsų supermočiutė

na istorija tai


as pati neisivaizduoju mamos dalyvavimo gimdyme, nes tokiais kritiniais atvejais ji buna gana griezta





QUOTE(primavera @ 2006 03 15, 03:06)
tokiam dalykui turi buti santykiai labai ypatingi. daugiau kaip draugiu
nu ne, man net tokia mintis nesautu i galva. tikrai ne

nu ne, man net tokia mintis nesautu i galva. tikrai ne

pritariu
Mano mamai tikrai bloga pasidarytų. Man jos būtų gaila. O vat vyras daug ramiau į tokius dalykus žiuri
Atsimenu, kai mano tėtis turėjo ateiti antrą dieną po gimdymo ir atnešti mums sauskelnių. Pamatė manę išbalusią išsekusią ir išsigando - sako, eik, eik gultis
Tai jeigu jis taip reagavo, įsivaizduoju kaip reaguotu mama, jeigu būtų šalia...

Atsimenu, kai mano tėtis turėjo ateiti antrą dieną po gimdymo ir atnešti mums sauskelnių. Pamatė manę išbalusią išsekusią ir išsigando - sako, eik, eik gultis

Tai jeigu jis taip reagavo, įsivaizduoju kaip reaguotu mama, jeigu būtų šalia...
Labai priklauso nuo santykių su mama. Jei mama tokioj situacijoj sugebėtų neauklėti ir nebambėti, o tik palaikyti ir užjausti - kodėl ne?
Aš su savo mama negimdyčiau... Bet pirmam gimdyme dalyvavo mano draugė. Šalia nestovėjo ir už rankos nelaikė, bet sugebėjo pasirūpinti mano reikalais ir tuo pačiu likti stebuklingai nepastebima.
Aš su savo mama negimdyčiau... Bet pirmam gimdyme dalyvavo mano draugė. Šalia nestovėjo ir už rankos nelaikė, bet sugebėjo pasirūpinti mano reikalais ir tuo pačiu likti stebuklingai nepastebima.

nors su mama labai gerai sutariame, bet ne neisivaizduoju jos dalyvaujant gimdyme, itariu tik panikuotu. ir aplamai manau be mamos pagalbos pradejome nauja gyvybe, be jos ir pasitikime. su kuo pradejai su tuo ir pasitik
O jei vyras, mama dar ziurek ir uosviene pasijus nuskriasuta. tai jau gaunasi balaganas.

O jei vyras, mama dar ziurek ir uosviene pasijus nuskriasuta. tai jau gaunasi balaganas.

Kažkaip ir aš neįsivaizduoju mamos gimdykloj. Man vyro pagalba ir buvimas šalia per pirmą gimdymą labai padėjo. Dabar irgi ruošiamės kartu važiuot
O mama šiuo atveju labai pagelbės prižiūrėdama dukrytę

